131
Užkopimų giesmė. Dovydo.
VIEŠPATIE, mano širdis nėra išpuikusi, nei mano akys *išdidžios, nei užsiimu dideliais ar man per aukštais dalykais. §Tikrai aš nuraminau ir nutildžiau savo sielą, kaip pabaigęs žįsti vaikas prie mamos; mano siela yra kaip pabaigęs žįsti vaikas prie manęs. O Izraeli, sudėk viltis į VIEŠPATĮ nuo *šiol ir per amžius!
* 131:1 „išdidžios“ – T. „pakeltos“. 131:1 „neužsiimu“ – T. „nevaikščioju“. 131:1 „aukštais“ – Arba „nuostabiais“, „sunkiais“. § 131:2 „Tikrai“ – Arba „Priešingai“. * 131:3 „šiol“ – Arba „dabarties“.