144
Dovydo.
Tebūna palaimintas VIEŠPATS, mano *uola, kuris lavina mano rankas kovai, mano pirštus karui, mano gerumas ir mano tvirtovė, mano aukšta prieglauda ir mano išvaduotojas, mano skydas ir tas, §kuriuo pasitikiu, kuris mano tautą padarė *man pavaldžia. 15 Kokia didžiai palaiminta tauta, kuriai taip klostosi, palaiminta tauta, kurios Dievas yra VIEŠPATS!
* 144:1 „uola“ – T. y. „stiprybė, patvarumas“. 144:2 „gerumas“ – Arba „gailestingumas“. 144:2 „aukšta prieglauda“ – Arba „pilis“. § 144:2 „kuriuo pasitikiu“ – Arba „pas kurį bėgu prieglaudon“. * 144:2 „man“ – T. „po manimi“.