17
Dovydo malda.
Išgirsk, o VIEŠPATIE, tai, kas teisinga, atkreipk dėmesį į mano šauksmą, klausykis mano maldos iš lūpų be *vyliaus! Iš tavęs teateina man nuosprendis, tavo akys temato, kas tiesu. Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, mane išmėginai ir nieko neradai. Esu pasiryžęs, kad mano burna nenusižengs. O dėl žmonių darbų, – tavo lūpų žodžiu aš §susilaikiau nuo *smurtininko takų. Mano žingsniai tvirtai laikėsi tavo takų, mano kojos nesvyravo. Aš šaukiausi tavęs, nes tu išklausysi mane, Dieve. Palenk prie manęs savo ausį, išgirsk mano kalbą. Parodyk savo nuostabią mielaširdystę tu, kuris savo dešine ranka išgelbėji tavimi pasitikinčius nuo tų, kurie sukyla prieš juos. Saugok mane kaip §akies vyzdį, savo sparnų paūksmėje slėpk mane nuo nedorėlių, kurie smurtauja prieš mane, mano mirtinųjų priešų, kurie mane apsupa! 10 Jie yra užsidarę savo taukuose, savo burna išdidžiai kalba. 11 Mūsų žingsnius! Jie apsupo *mus! Jie yra nustatę savo akis, kad parklupdytų. 12  Kiekvienas iš jų yra panašus į liūtą, geidžiantį draskyti, į liūtuką, sėlinantį iš pasalų. 13 Kelkis, o VIEŠPATIE, užbėk jam už akių, parklupdyk jį! Savo kalaviju išvaduok mano sielą nuo nedorėlio! 14 Savo ranka išvaduok iš žmonių, o VIEŠPATIE, §iš žmonių iš pasaulio, kurių dalia yra šiame gyvenime, kurių pilvą tu pripildai savo *lobio. Jiems vaikų netrūksta, ir perteklių jie palieka savo mažyliams. 15  §Aš pats *teisume žvelgsiu į tavo veidą ir pabudęs pasisotinsiu tavo atspindžiu.
* 17:1 „vyliaus“ – Arba „klastos“, „apgaulės“. 17:2 „man“ – Arba „mano“. 17:2 „tiesu“ – T. y. „atitinka teisybę“. § 17:4 „susilaikiau nuo smurtininko takų“ – Arba „kreipiau dėmėsį į smurtininko takus“. * 17:4 „smurtininko“ – Arba „plėšiko“, „grobuonio“. 17:6 „kalbą“ – Arba „žodį“. 17:7 „tavimi pasitikinčius“ – Arba „bėgusius prieglaudon pas tave“. § 17:8 „akies vyzdį“ t. „mažąjį žmogų, akies dukrą“. * 17:11 „mus“ – Žodis „mus“ verčiamas iš žodžio MT paraštėje (Qere); jei verčiamas iš žodžio pagrindinėje dalyje (Kethib), būtų „mane“. 17:11 „yra nustatę savo akis, kad“ – T. y. ketina. 17:12 „Kiekvienas iš jų yra panašus į liūtą“ – Hbr. „Jo panašumas“ (kuopinis, t. y. visi tokie yra panašūs į liūtą). § 17:14 iš žmonių iš pasaulio“ – Arba „iš žmonių, iš pasaulio“. * 17:14 „lobiu“ – Hbr. žodis vartojamas tik čia ST. Jo šaknis – tai kas paslėpta. Gal čia žymi žemės ūkio gėrybes, kurios augo iš „paslėptų“ sėklų, gal brangenybes, paslėptus žemėje. 17:14 „Jiems vaikų netrūksta“ – Arba „Jų vaikai yra sotūs“. Kadangi didelė šeima yra didžiulis turtas ir tais laikais žmonės tai vertino, pirmenybė teikiama pirmam vertimui – „Jiems vaikų netrūksta“, kuris galėtų būti išversta ir „jie pasisotinę vaikais“. 17:14 „mažyliams“ – galimai turima omeny vaikaičiai. § 17:15 „Aš pats“ – Hbr. „Aš teisume aš žvelgsiu“; arba „Štai dėl manęs“, „O dėl manęs“. * 17:15 „teisume“ – T. y. teisingai elgdamasi. 17:15 „pasisotinsiu tavo atspindžiu“ – T. y., tavo buvimas šalia patenkins visus mano poreikius. 17:15 „atspindžiu“ – Arba „pavidalu“, „atvaizdu“, „panašumu“; kontekste tai rodo į Dievo akivaizdą (veidą).