32
Dovydo. *Maskilas.
Koks didžiai palaimintas, kuriam atleistas nusižengimas, kurio nuodėmė uždengta! Koks didžiai palaimintas žmogus, kuriam VIEŠPATS neįskaito kaltės ir kurio dvasioje nėra apgaulės! Kol tylėjau, mano kaulai dūlėjo nuo mano §nuolatinių *dejonių. Nes dieną ir naktį mane slėgė tavo ranka; mano drėgnumas pavirto vasaros sausra. Sela. Pripažinau tau savo nuodėmę ir nenuslėpiau savo kaltės. Tariau: „Aš išpažinsiu savo nusižengimus VIEŠPAČIUI.“ Tada tu atleidai mano nuodėmės kaltę.
Sela.
§Dėl to kiekvienas dievotasis melsis tau *tuo laiku, kai tave galima rasti; tikrai, kai patvins gausingi vandenys, jie tokio nepasieks!
Tu esi mano slėptuvė; nuo bėdos mane apsaugosi. Tu apsupsi mane išvadavimo giesmėmis. Sela. „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, kreipdamas į tave savo akį. Nebūk kaip arklys ar kaip mulas, neturintis supratimo! Žąslais ir kamanomis jų §snukį reikia *suvaldyti, kad nesiartintų prie tavęs. 10 Nedorėliui būna daug skausmų, bet tas, kuris pasitiki VIEŠPAČIU, bus apsuptas palankumo. 11 Džiaugitės VIEŠPAČIU ir džiūgaukite, teisieji, ir džiaugsmingai šūkaukite, visi tiesiaširdžiai!
* 32:1 „Maskilas“ – „išmintis, įžvalgumas“; gal „išmintingo proto ugdymui“; ši antraštė gali būti kreipinys skaitytojui klausytis ir pasidaryti išmintingas. 32:1 „nusižengimas“ – Arba „maištavimas“. 32:3 „dūlėjo“ – Arba „tapo trapūs“. § 32:3 „nuolatinių“ – Hbr. tekstas gali būti išverstas ir „ištisą dieną“, „kasdien“, „visuomet“, „visą dieną“ ir pan. Žr. Prd 6:5. * 32:3 „dejonių“ – Arba „aimanų“. 32:4 „drėgnumas“ – Hbr. žodis vartojamas tik čia ir Sk 11:8. 32:5 „kaltės“ (taip pat „kaltę“ vėliau šioje eilutėje) – Arba „nukrypimo nuo gero“, „iškrypimo“, „nedorybės“, „blogadarybės“. § 32:6 „Dėl to“ – T. y. dėl to, kad Dievas atleidžia tam, kuris išpažįsta Jam savo nuodėmę / kaltę / nusižengimą (5 eil.). * 32:6 „tuo laiku, kai tave galima rasti“ – T. „suradimo laiku“. Plg. Iz 55:6. 32:6 „kai patvins gausingi vandenys“ – T. „prie gausingų vandenų tvano“ arba „gausingų vandenų tvane“. 32:7 „giesmėmis“ – Arba „džiaugsmingais šūksniais“. § 32:9 „snukį“ – Arba „puošnų apynasrį / apygalvį“; hbr. „puošmeną“, „papuošalą“. * 32:9 „suvaldyti, kad nesiartintų prie tavęs“ (pvz., spirti, kąsti) – Arba „suvaldyti; kitaip jis nesiartina prie tavęs“ (pvz., dresavimui, darbui atlikti). 32:10 „palankumo“ – Arba „gailestingumo“ ir kt.