51
1 Vyriausiajam muzikui. Dovydo psalmė. Kai pranašas Natanas atėjo pas jį po to, kai tas buvo įėjęs pas Batšebą.
Pasigailėk manęs, o Dieve, pagal savo mielaširdystę, pagal savo meilumo apstybę išdildyk mano nusižengimus.
2 Visai nuplauk nuo manęs mano kaltę ir nuo mano nuodėmės apvalyk mane.
3 Nes aš pripažįstu savo nusižengimus, ir mano nuodėmė man yra nuolat prieš akis –
4 tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas bloga tavo akyse, – kad būtum išteisintas kalbėdamas, nepeiktinas teisdamas.
5 Štai aš buvau pagimdytas jau nukrypęs nuo to, kas teisinga, ir nuodėmingą mane pradėjo mano motina.
6 Štai tu trokšti matyti tiesą žmogaus viduje, ir duosi man pažinti išmintį mano slaptame „aš“.
7 Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus, nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
8 Duok man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią, kad džiūgautų kaulai, kuriuos sudaužei!
9 Paslėpk savo veidą nuo mano nuodėmių ir išdildyk visas mano kaltes.
10 Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, ir teisingą dvasią atnaujink manyje.
11 Nenumesk manęs iš savo akivaizdos, ir savo Šventosios Dvasios neatimk nuo manęs.
12 Grąžink man džiaugsmą, kilusį iš tavo išgelbėjimo, ir paremk mane savo noringa Dvasia.
13 Mokysiu nusižengėlius tavo kelių, ir nusidėjėliai atsivers į tave.
14 Išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, o Dieve, mano išgelbėjimo Dieve, ir mano liežuvis džiaugsmingai šūkaus apie tavo teisumą.
15 O Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs tavo gyrių!
16 Nes tu nenori aukos, – priešingu atveju tau ją atnašaučiau, – tavęs nedžiugina deginamoji auka.
17 Dievui tinkamos aukos – sudužusi dvasia; sudužusios ir palaužtos širdies tu, Dieve, nepaniekinsi.
18 Savo gera valia daryk gera Sionui: pastatyk Jeruzalės sienas!
19 Tada tu būsi patenkintas teisingomis aukomis, tai yra deginamąja auka ir visai sudeginama auka, tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.