90
Dievo vyro Mozės malda.
Viešpatie, tu *esi mūsų buveinė per kartų kartas. Prieš gimstant kalnams ir prieš tau gimdant žemę bei pasaulį, nuo amžinybės iki amžinybės tu esi Dievas. Tu statei mūsų neteisybes prieš save, savo veido šviesoje mūsų slaptas nuodėmes. Nes visos mūsų dienos praslenka tau rūstaujant; mes §eikvojame savo metus kaip atodūsį. 12 Taigi pamokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad *priartintume savo širdis prie išminties. 16 Tebūna matoma tavo tarnams tavo veikla ir jų vaikams tavo šlovė! 17 Ir tegul VIEŠPATIES, mūsų Dievo, pasigėrėjimas būna ant mūsų; ir mūsų labui §padaryk nepajudinamą mūsų rankų darbą; taip, padaryk nepajudinamą mūsų rankų darbą.
* 90:1 „esi“ – Arba „buvai ir tebesi“. 90:1 „buveinė“ – Gal „gyvenamoji vieta“, „gyvavimo erdvė“, „erdvė gyvenimui“; gyvenimas užtikrintas esant pas Dievą. 90:8 „neteisybes“ – Arba „kaltes“, „nedorybes“, „blogadarybes“, „kaltės vertus veiksmus“, „blogus veiksmus“; t. y. nukrypimai nuo to, kas teisinga, nuo Dievo nustatytos normos. § 90:9 „eikvojame“ – Arba „baigiame“, „praleidžiame“. * 90:12 „priartintume“ – Arba „atvestume“. 90:16 šlovė„“ – Arba „didybė“. 90:17 „pasigėrėjimas“ – Arba „grožybė“, „labai palankus nusiteikimas“. § 90:17 „padaryk nepajudinamą“ – Arba „įtvirtink“.