Tikinčiųjų paveldo vertimas Apreiškimas 19

1 Ir po tų dalykų girdėjau skardų didžiulės minios balsą danguje, sakantį: „Aleliuja! Išgelbėjimas ir šlovė ir pagarba ir galybė priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui,

6 Ir išgirdau tarsi didžiulės minios balsą, ir tarsi gausingų vandenų balsą, ir tarsi galingų griaustinių balsą, sakančius: „Aleliuja! Nes Viešpats Dievas Visavaldis karaliauja! 10 Tada aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį garbinti. Bet jis man tarė: „Žiūrėk, *kad to nedarytum! Esu tavo ir tavo brolių, kurie laikosi †liudijimo apie Jėzų, bendratarnis. Garbink Dievą!“ Mat ‡liudijimas apie Jėzų yra §pranašystės dvasia.

* 19:10 „kad to nedarytum“ – T. „ne“ arba „jokiu būdu“. † 19:10 „liudijimo apie Jėzų“ – Arba „tai, ką liudija Jėzus“. ‡ 19:10 „liudijimas apie Jėzų“ – Arba „tai, ką liudija Jėzus“. § 19:10 „liudijimas apie Jėzų yra pranašystės dvasia“ – Ir tai, ką liudijo Jėzus ir tai, ką apie Jį liudija Jo ištikimi tarnai, yra Dievo pranešimų žmonijai – kitaip tariant, Evangelijos – „dvasia“. Žodis „dvasia“ čia gali nurodyti varomąją jėgą, esmę.