21
1 Ir mačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė praėjo ir nebėra jūros.
2 Ir aš, Jonas, mačiau šventąjį miestą, naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo, paruoštą kaip nuotaką, papuoštą savo vyrui.
3 Ir girdėjau didį balsą iš dangaus, sakantį: „Štai Dievo padangtė yra prie žmonių, ir jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tautos, ir pats Dievas bus su jais, – bus jų Dievas.
4 Ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir daugiau nebebus mirties, nei gedėjimo, nei raudojimo, nei skausmo nebebus daugiau, nes tai, kas buvo pirmiau, praėjo.“
5 Ir Sėdintysis soste tarė: „Štai visas visatos dalis darau naujas.“ Ir jis pasakė man: „Rašyk, nes šie žodžiai yra teisingi ir patikimi.“
6 Ir jis man pasakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvybės vandens šaltinio.
7 Kas nugali, tas viską paveldės, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus man sūnus.
8 Bet bailiams ir netikintiems, ir pasidariusiems bjaurėtinais, ir žmogžudžiams, ir paleistuviams, ir burtininkams, ir stabmeldžiams, ir visiems melagiams bus skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis.“
27 Ir jokiu būdu į jį neįeis niekas, kas suteršia, nei kas vykdo bjaurastį ar melą, bet tik tie, kurie yra įrašyti Avinėlio Gyvenimo knygoje.