5
Senesnio žmogaus neplūsk barimais, bet maldauk kaip tėvą, o jaunesnius – kaip brolius, senesnes moteris – kaip motinas, jaunesnes – kaip seseris, laikydamasis visiško *tyrumo. Gerbk našles, kurios yra tikrosios našlės. Bet jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, jie turi pirmiausia išmokti dėl pagarbos Dievui rimtai gerbti savo namiškius ir §mokėti atlygį *tėvams bei protėviams, nes tai yra gera ir priimtina Dievo akyse. Bet ta, kuri yra tikroji našlė, tai yra likusi viena, yra sudėjusi viltis į Dievą ir naktį bei dieną tęsia maldavimus bei maldas. Bet ta, kuri gyvena dėl nežabotų jausmų, yra mirusi dar būdama gyva. Ir įsakinėk šiuos dalykus, kad jos būtų nepeiktinos. Bet jei kas neaprūpina savųjų, ir ypač savo namiškių, tas yra išsigynęs tikėjimo ir §blogesnis už netikintį. Į sąrašą neturi būti įtraukiama našlė, nebent ji nemažiau šešiasdešimties metų, buvusi vieno vyro žmona, 10 apie kurią liudija žmonės dėl jos *gerų darbų: jei išaugino vaikus, jei priimdavo svečius, jei mazgodavo šventiesiems kojas, jei pagelbėdavo kenčiantiems priespaudą, jei prisidėdavo prie kiekvieno gero darbo. 11 Bet jaunesnių našlių nepriimk, nes, §jeigu jos prieš Kristų pradėtų vadovautis gašlumu, tai *apsispręstų ištekėti, 12 ir turėtų pasmerkimą, nes būtų atmetusios savo ankstesnį tikėjimą. 13 Tuo pat metu jos išmoksta ir dykinėti, besibastydamos iš namų į namus, ir ne tik dykinėti, bet ir plepėti bei §kištis į svetimus reikalus, kalbėdamos tai, ko neturėtų kalbėti. 14 Taigi *pareiškiu valią, kad jaunesnės moterys ištekėtų, gimdytų vaikų, tvarkytų namų ūkį, neduotų priešininkui jokios progos iškoneveikti. 15 Nes kai kurios jau nusuko į šalį paskui Šėtoną. 16 Jei kuris tikintis vyras ar tikinti moteris turi našlių, tas žmogus turi joms pagelbėti, o bažnyčia neturi būti apsunkinama, kad ji galėtų pagelbėti toms, kurios yra tikrosios našlės.
17 Gerai vadovaujantys vyresnieji turi būti laikomi vertais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie §sunkiai dirba *žodžiu ir mokymu, 18 nes Šventraštis sako: „Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui“, ir: „Darbininkas vertas savo atlygio“. 19 Nepriimk skundo prieš vyresnįjį kitaip, kaip tik remiantis dviem ar trimis liudytojais. 20  §Nuodėmiaujančius sudrausk visų akivaizdoje, kad ir likusieji bijotų. 21 Įpareigoju tave *Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, taip pat išrinktųjų angelų, akivaizdoje laikytis šių dalykų, nebūdamas nusprendęs iš anksto, nieko nedarydamas šališkai. 22 Niekam skubomis neuždėk rankų ir nedalyvauk kitų nuodėmėse; pats išsilaikyk tyras. 23 Nebegerk vien vandens, bet vartok truputį vyno dėl savo skrandžio ir savo dažnų negalavimų. 24  Kai kurių žmonių nuodėmės yra akivaizdžios, einančios į teismą pirma , o kitus jos ir iš paskos seka. 25 Lygiai taip pat ir geri darbai yra iš anksto akivaizdūs, o tie, kurie kitokie, negali būti paslėpti.
* 5:2 „tyrumo“ – Arba „skaistumo“. 5:3 „tikrosios“ – T. y. našlės, kurios neturi jokių artimų žmonių; žr. I Tim 5:5. Paulius kalba ir apie kitas moteris, kurios neteko vyrų, bet jos nėra bažnyčios remtinos, ir nors jos, žinoma, yra našlės, jos nėra skiriamos prie šios remtinų našlių grupės. 5:4 „dėl pagarbos Dievui rimtai gerbti“ – Gr. žodis εὐσεβέω (eusebeo) vartojamas tik čia ir Apd 17:23. Giminingi žodžiai yra vartojami nemažai. Juose slypi pagarbos Dievui sąvoka. § 5:4 „mokėti atlygį“ – T. y grąžinti skolą. * 5:4 „tėvams bei protėviams“ – Gr. žodis πρόγονος (progonos) vartojamas tik čia ir II Tim 1:3. 5:5 „tai yra,“ – Arba „ir“. 5:6 „gyvena dėl nežabotų jausmų“ – Gr. žodis σπαταλάω (spatalao) vartojamas NT tik čia ir Jok 5:5. § 5:8 „blogesnis už netikintį“ – Tas, kuris visai nepripažįsta dievotumo arba tikėjimo, yra geresnis už tą, kuris sakosi esąs Kristaus sekėjas, bet atsisako išlaikyti savo namiškių. * 5:10 „gerų“, „gero“ – Vartojami du gr. sinonimai. Pirmas žodis ryškina matomus gerus darbus, o antras labiau rodo į gerų darbų naudingumą. 5:10 „prisidėdavo“ – Arba „sekdavo“; gr. žodis vartojamas NT ir Mk 16:20, I Tim 5:24, I Pt 2:21. 5:10 „kiekvieno“ – Gal „visokio“. § 5:11 „jei jos prieš Kristų pradėtų vadovautis gašlumu“ – Gr. tariamosios nuosakos vksm. vartojamas NT tik čia. Giminingi žodžiai yra Apr 18:3, 7, eilutėse. Atsižvelgiant į I Tim 5:12, turbūt „sąrašinės“ našlės pasižadėjo neištekėti. * 5:11 „apsispręstų“ – Arba „nustatytų tikslą“; gr. esamojo laiko vksm. išverstas tariamąja nuosaka dėl lietuvių k. gramatikos. 5:12 „turėtų pasmerkimą“ – Aišku, kad nekalbama apie amžiną pražūtį, nes neįmanoma ją „turėti“ dabar. Tokiu atveju našlė būtų peiktina, jei persigalvotų ir netesėtų savo pažado. 5:12 „tikėjimą“ – Gr. žodis πίστις (pistis), kuris čia išverstas „tikėjimą“, gali būti išverstas ir „ištikimybę“, „patikimumą“. Klasikinėje gr. kalboje žodis reiškė ir „pažadą“, „įžadą“. Matyt, stoti į „tikrųjų“ našlių gretas (I Tim 5:3, 5) buvo galima tik pasižadėjus nebeištekėti, bet skirti visą gyvenimą Dievo reikalams (plg. Lk 2:36-37, I Kor 7:34). § 5:13 „kištis į svetimus reikalus“ – Arba „užsiiminėti niekais“. Gr. būdvardis περίεργος (periergos) rodo į žmogų, kuris daug ko užsiiminėja, bet ne tuo, ko reikia. Kitas gr. žodis vartojamas I Pt 4:15 eilutėje, ἀλλοτριεπίσκοπος (allotriepiskopos). * 5:14 „pareiškiu valią“ – Arba „išdėstau norą“, „noriu“. 5:16 „tas žmogus“ – Gr. veiksnys tik numatomas vksm. formoje. 5:16 „tikrosios našlės“ – Žr. I Tim 5:3, 5. § 5:17 „sunkiai dirba“ – Arba „darbuojasi“, „triūsia“. * 5:17 „žodžiu ir mokymu“ – Gal „skelbdami žodį ir mokydami“. 5:17 „ir“ – Arba „tai yra“. 5:19 „skundo“ – Arba „kaltinimo“. § 5:20 „Nuodėmiaujančius“ – Arba „Nusidedančius“. Plg. Jok 3:2, I Jn 1:8-10. * 5:21 „Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus“ – Arba „Dievo, būtent Viešpaties Jėzaus Kristaus“ arba „Dievo, tai yra Viešpaties Jėzaus Kristaus“. 5:23 „vyno“ – Gr. οἶνος oînos. Žodis nurodo nealkoholines vynuogių sultis, t. y. nealkoholinį vyną (pvz., Mt 9:17), arba iš jų atsiradusį alkoholinį gėrimą, t. y. alkoholinį vyną (pvz., Ef 5:18). Plg. Pat 20:1, 23:29-35. 5:24 Eilutės reikšmė – Būta ir akivaizdų nuodėmių, ir nuodėmių, kurios išaiškėja tik teismo metu. Reikia saugotis, kad nebūtų paskiriami vyresnieji, apie kurių nuodėmes nežinoma, nes nepraėjo pakankamai laiko. Plg. žodį „skubomis“ 22 eilutėje.