☰ Titui 2
2
1 Bet tu kalbėk tuos dalykus, kurie suderinti su sveiku mokslu: 2 kad senesni vyrai būtų *blaivūs, verti pagarbos, †mąstantys pagal savidrausmę, ir sveiki tikėjimo, meilės, bei ištvermės atžvilgiais; 3 kad panašiu būdu senesnės moterys elgesiu pasižymėtų šventumui paskirtomis, kad nebūtų melagingos kaltintojos, nebūtų ‡girtuokliavimo pavergtos, bet būtų §gėrio mokytojos, 4 kad lavintų jaunąsias moteris *mąstyti pagal savidrausmę: †būti draugiškai prisirišusias prie savo vyrų, būti draugiškai prisirišusias prie savo vaikų, 5  būti ‡mąstančias pagal savidrausmę, §tyras, prižiūrinčias savo namus, geras, elgtis pavaldžiai savo vyrams, – kad nebūtų šmeižiamas Dievo žodis.
6 Taip pat jaunesnius vyrus padrąsindamas bei įspėdamas ragink mąstyti pagal savidrausmę, 7 visais atžvilgiais rodydamas save gerų darbų pavyzdžiu, tai yra, mokymo atžvilgiu rodydamas *neiškreiptumą, tai pat rodydamas †gerbtinumą, ‡negendamumą, 8 sveiką kalbą, kurios negalima pasmerkti, kad tas, §kuris priešingai nusistatęs, būtų sugėdintas, neturėdamas nieko blogo apie jus pasakyti.
9  Ragink *tarnus elgtis pavaldžiai savo †šeimininkams: visais atžvilgiais jiems įtikti, neatsikalbinėti, 10 nevagiliauti, bet parodyti visokeriopą gerą ištikimybę, kad visais atžvilgiais jie puoštų Dievo, mūsų Išgelbėtojo, mokslą.
11 Nes ‡Dievo malonė, kuri turi išgelbėjimo galią visiems žmonėms, pasirodė 12  §auklėdama *mus, kad išsižadėdami bedievystės ir pasauliškų geidulių, turėtume gyventi dabartiniame amžiuje †mąstydami pagal savidrausmę, teisingai ir dievotai, 13  ‡užtikrintai laukdami §palaimintosios vilties, būtent *mūsų didžiojo Dievo, tai yra Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus, šlovingo pasirodymo. 14  †Jis atidavė save už mus, kad mus išpirktų iš kiekvieno įstatymo pažeidimo ir nuskaistintų sau ‡nuosavą tautą, uolią geriems darbams.
15 Šiuos dalykus kalbėk ir ragink įspėdamas bei padrąsindamas ir įtikink dėl kaltumo su visu įsakmumu. Tegul niekas tavęs neniekina.
* 2:2 „blaivūs“ – Arba „apdairūs“. † 2:2 „mąstantys pagal savidrausmę“ – Arba „protaujantys su savidrausme“, „rimtai mąstantys“, „santūrūs“. ‡ 2:3 „girtuokliavimo“ – Arba „vyno gausybės“. § 2:3 „gėrio“ – Arba „labumo“. * 2:4 „mąstyti pagal savidrausmę“ – Arba „blaivai mąstyti“, „protauti, valdydamos savo mintis“, „būti sveiko proto“. † 2:4 „būti draugiškai prisirišusios prie […]“ – Arba „mylėti […]“; t. „būti savo vyrų draugės / mylėtojos, savo vaikų draugės / mylėtojos“. ‡ 2:5 „mąstančias pagal savidrausmę“ – Arba „protaujančios su savidrausme“, „rimtai mąstančios“, „santūrias“. § 2:5 „tyras“ – Arba „skaisčias“. * 2:7 „neiškreiptumą“ – T. y. „grynumą“. † 2:7 „gerbtinumą“ – Arba „doringą rimtumą“. Gr. žodis σεμνότης (semnótės) vartojamas NT tik čia ir I Tim 2:2, 3:4. ‡ 2:7 „negendamumą“ – T. y. rodyti, kad tavo mokyme nėra jokio polinkio į vis labiau sugadintą mokymą. § 2:8 „kuris priešingai nusistatęs“ – T. „iš priešingos pusės“. * 2:9 „tarnus“ – Arba „vergus“, „nelaisvuosius“, „neturinčius laisvės“. † 2:9 „šeimininkams“ – Gr. žodis δεσπότης (despotės) įprastai yra verčiamas „Valdovas“, kai nurodo į Dievą; išimtis: II Tim 2:21. ‡ 2:11 Kitas vertimas (pakeista kablelio vieta) – „Dievo malonė, kuri turi išgelbėjimo galią, visiems žmonėms pasirodė“. § 2:12 „auklėdama“ – Arba „sudrausmindama“. * 2:12 „mus, kad“ – Arba „mums tam tikslui, kad“. † 2:12 „mąstydami pagal savidrausmę“ – Arba „protingai“, t. y. būdami sveiko proto – valdydami savo mintis. ‡ 2:13 „užtikrintai laukdami“ – Arba „ištvermingai laukdami“; tai vienas gr. žodis. § 2:13 „palaimintosios vilties, būtent […] Dievo […] šlovės pasirodymo“ – Gr. gramatinė sandara prie vieno artikelio jungia žodžius „vilties“ ir „pasirodymo“, kas rodo, jog laukiama vieno įvykio, kuris aprašomas dviem atžvilgiais. * 2:13 „mūsų didžiojo Dievo, tai yra Išgelbėtojo“ – Dėl to, kad Viešpats Jėzus Kristus yra pats Dievas, plg. II Pt 1:1. † 2:14 „Jis“ t. „kuris“. ‡ 2:14 „nuosavą“ – Arba „ypač savąją“.
☰