3
Nicodemo Jesús tʉ ĩ ejare gaye
Sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃, Nicodemo wame cʉtigʉ ñayijʉ. Judio masa rãca ñasagʉ ñayijʉ ĩ. Ĩ Nicodemo, ñamijʉ Jesure tigʉ ejayijʉ. Ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure:
—Riasori masʉ, “Gʉare riasotoni mʉre cõañi Dios”, yi tʉoĩa gʉa mʉre. Mʉ rãca Dios ĩ ñajare tiyamani ĩo masia mʉ. Ñimʉjʉa gãji tiyamani mʉ ĩoro bajiro yibiquĩji, Dios ĩ rãca ñabeja, yiyijʉ ĩ Jesure.
—Riti mʉre ado bajiro gotia yʉ. No mʉcana tʉdi rujea quenobicʉ Dios ĩ rotirojʉ tibiquĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro Jesure seniĩayijʉ Nicodemo:
—¿No bajiro ʉ̃mʉgʉ̃ jaigʉ ñacãbojagʉti mʉcana tʉdi rujea quenoguĩjida? ¿Jacore sãjacõri, mʉcana tʉdi rujea quenoguĩjida? yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
—Riti mʉre gotia yʉ. Masa jeyaro jacona rujearãji. Ito bajibojarocati Espíritu Santona rujeabicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji. Masana rujeana, masati ñarãji. Espíritu Santona rujeana ĩ ya ʉsina catitĩñarã yirãji ĩna. “No Dios tʉjʉ eja ãmoja, mʉcana tʉdi rujea quenoja quena”, ya yʉ mʉre. Ito bajiro yʉ yija, tʉo ʉcabesa mʉ. Mino iti ãmoro bajiroti wẽa ñucaro yiroja. Mino iti udija tʉoa mani. Ito bajibojarocati, “Ito gaye wadiroja, ito waroja”, yi masibea mani. Ito bajiroti bajigʉ ñami Espíritu Santo cʉni. “Ñimʉjʉare itocõ rujea quenogʉ̃ yiguĩji Espíritu Santo”, yi masibea mani, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
Ito yija mʉcana tʉdi seniĩa quenoyijʉ Nicodemo:
—¿No bajiro bajirojada iti? yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
10 Ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Jesús:
—Israel sita gãnare riasori masʉ ñasagʉ ña mʉ. ¿Ito bajibojagʉti adi gayeama masibeati mʉ? 11 Riti mʉre gotia yʉ. Yʉ masirisere bʉsia yʉ. Ito yicõri yʉ tigore mʉre gotia yʉ. Ito bajibojarocati yʉ gotirisere queno tʉorʉ̃nʉbea mʉ. 12 Adi sitajʉ gaye yʉ bʉsirise mʉ tʉorʉ̃nʉbeja, Dios ĩ ñarojʉ gaye yʉ bʉsija cʉni, tʉorʉ̃nʉbicʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
13 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
—Sĩgʉ̃ ũmacʉ̃jʉ mʉjagorʉ maquĩji. Yʉ sĩgʉ̃ti ña ũmacʉ̃jʉna ruji wadicõri mʉcana tʉdi itojʉ mʉja warocʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉti ña itojʉ mʉja warocʉ. 14 Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ yucʉ manojʉ ĩna ña ucuroca yucʉ joe ãñare jeoyijʉ, masa ĩna ti mʉotoni. Ãñare ti mʉocõri ãña cuni ecoana ñabojarãti godabisijarã ĩna. Ito bajiroti yʉ cʉni Masa Rĩjorʉ, yucʉna mʉo ecogʉ yigʉja. 15 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabicʉ yiguĩji catitĩñagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore gotigʉ.
Ñajediro masare Dios ĩ maire gaye
16 ’Ñajediro masare bʉto maiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩ Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re cõayijʉ, masare ĩ goda ĩsitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabiquĩji, catitĩñagʉ̃ yiguĩji. 17 Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ĩ ruyuriotoni meje ĩ Macʉre cõayijʉ Dios. Ado robojʉa bajiyijʉ. Masare masojaro yirocʉ ĩ Macʉre cõayijʉ Dios.
18 ’No ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re waja senibicʉ yiguĩji Dios. No Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re tʉorʉ̃nʉbicʉ, ĩ tʉorʉ̃nʉbitire waja ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Dios. 19 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉmenare ĩnare ruyuriogʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios. Ado bajiro bajia: Busurise rʉcogʉ ñari masa ĩna tʉo masiroca yi masiami Jesús. Ito bajiri adi tuti ejacõri, “Ñeñaro yirã ña mani”, masa ĩna yi masiroca yiñi Jesús. Bʉto ñeñaro yi jairã ñari busurise rẽtoro rãitĩarisere ãmoyijarã ĩna. Quenarise yi ãmobiticõri ñeñarisejʉare riti bʉto yi ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõagʉ̃ yiguĩji Dios. 20 Ñeñaro yirã ñarocõti busurise ti teama ĩna. Ito bajiri busurise rʉcogʉ yʉ ñajare, yʉre boca ãmimenaji ĩna. Ĩna ñeñaro yirise goabe yirona yʉre boca ãmimenaji ĩna. 21 Oca riojo gotire cʉdirãma, yʉ busurise rʉcogʉre boca ãmirã yirãji ĩnama. Ito bajiri ĩna queno cʉdija ticõri, “Ĩna queno yiroca yami Dios”, yi ti masirã yirãji gãjerã, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
Juan idé guri masʉ Jesús gayere ĩ gotire gaye
22 Ito yija bero, gʉa Jesús rãca riasotirã ĩ rãca Judea sitajʉ wacʉ. Itojʉ yoa bʉsari ĩ rãca masare idé gu ñacʉ gʉa. 23 Juan idé guri masʉ cʉni Salim cʉto sõjʉa Enón wame cʉtiri cʉtojʉ masare idé gu ñayijʉ ĩ cʉni. Itojʉ ide jairo iti ñajare, masa jãjarã idé gu rotirã ejayijarã. Ito bajiri ĩnare idé guyijʉ Juan. 24 Ito bajiro rẽtayijʉ, Juan idé guri masʉre ĩna tubiaroto riojʉa.
25 Ito baji ñaroca coriarã Juan idé guri masʉ rãca riasotirã, sĩgʉ̃ judio masʉ rãca gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna. “Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiro mani cʉdija ticõri, mani ñeñaro yirisere coegʉ yiguĩji Dios”, yi gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna. 26 Ĩna gãmeri bʉsija bero Juan tʉ ejacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna:
—Gʉare riasogʉ, ¿Jordán wame cʉtirisa sidʉja mʉ tigorʉre masiati mʉ? Ĩ gayere gʉare bʉsibʉ mʉ. Adi rʉmʉri bʉto masare idé guguĩji. Ito bajiri masa ĩre riti sʉyarãji ĩna, yi gotiyijarã ĩna Juan idé guri masʉre.
27 Ĩna ito yija tʉocõri:
—Ñe manoti ñarãji masa, Dios ĩ ĩsibeja. Dioti ñami masa ĩna moaroti cũri masʉ. 28 “Yʉ meje ña Cristo. Ĩ ejaroto riojʉa Dios ĩ cõa yurʉ ña yʉ”, yiari mʉare goticãcʉ yʉ. “Ito bajiro gotiquĩ Juan gʉare”, yi masirã ña mʉa, yiyijʉ Juan ĩ rãca riasotirãre. 29 Goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Juan: “Ãmo siari rʉmʉ isore ñiagʉ̃, iso manʉjʉ ñarocʉ ñaguĩji ĩ. Ĩ, ãmo siagʉ baba, ĩ ãmo siare gaye ĩ tʉoja bʉto wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. ‘Masare idé gugʉ yiguĩji’, mʉa yija tʉocõri, itire bajiroti wanʉ quena yʉ cʉni. 30 Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñare ãmoa yʉ. Yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoro rẽto bʉsaro masa ĩre rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ”, yiyijʉ Juan ĩ rãca riasotirãre.
Ũmacʉ̃jʉ wadirʉ ñami Cristo, yire gaye
31 Ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉ, ĩ ñami ñasagʉ. Ñimʉ gãji ĩ rẽtoro ñasagʉ maquĩji. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ rujearʉ ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro gagʉ. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉsiami ĩ. Ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉama ĩ ñami ñasagʉ. 32 Ĩ tigore, ĩ tʉogore cʉni bʉsiami ĩocʉ̃. Ito bajibojarocati, noajʉa queno tʉorʉ̃nʉbeama ĩ bʉsirisere. 33 No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Queno riojo yigʉ ñami Dios”, yi masiguĩji ĩocʉ̃. 34 Dios ĩ cõarʉama Dios ocareti gotiguĩji. Jabetacã meje ĩ ya ʉsi queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios ĩre. 35 Ĩ Macʉre maigʉ̃, “Jeyaro rotijaro ĩ”, yirocʉ Cristore cũñi mani Jacʉ Dios. 36 No Dios Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉbicʉama catitĩñare bʉjabicʉ yiguĩji. Ĩocʉ̃reama bʉto ñeñaro ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.