10
Setenta y dos ñarãre Jesús ĩ cõare gaye
Ito ĩ yija bero setenta y dos ñarã beseyijʉ mʉcana. Ito yicõri ĩ waroti cʉtoricõti jʉ̃arã, jʉ̃arã, jʉ̃arã ĩ riojʉa wa yu rotiyijʉ.
Ĩnare wa yu rotigʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
—Riti ya yʉ. Ote jaje iti bʉcʉabojarocati moari masajʉa jaibeama. Ito bajiri ote ʉjʉre ĩ ya moari masare ote ãmi rotija quena. Riti ya yʉ. Jãjarã ñama yʉ oca masimena. Ito bajibojarocati coriarã ñama yʉ oca ĩnare goti ucurona. Ito bajiri Diore seniña ĩ oca goti ucuronare ĩ cõatoni. Wasa mʉa. Guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Ito bajiri queno tʉoĩaña. Oveja yaia tʉ ĩna ejarã waro bajiro mʉare cõa yʉ. Gajeoni sãra buju ãmi wabeja. Niyeru sãra buju cʉni ãmibesa. Ito yicõri gaje gʉboco mʉa wasoaroti ãmi wabeja. Ma masa mʉa bocaja yoari bʉsi rʉ̃gõ yibeja mʉa. Cʉto ejacõri co wi mʉa sãjaja, iti wi gãnare ado bajiro yiba: “Dios queno yijaro mʉare ito yicõri queno ñaña mʉa”, yiba mʉa. Ĩna mʉare queno ĩna cʉdija, quena ñaro yiroja ĩnare. Ito bajibojarocati queno mʉare ĩna cʉdibeja quenabeto yiroja ĩnare. Ĩna cʉdija ticõri, iti wi tujacõri, ĩna ecaro bajiroti baba mʉa. Diore moa ĩsirã mʉa ñajare mʉa riasorãjʉa mʉare bare ecarã yirãji ĩna. Gaje wi, gaje wi, sãja ucu yibeja mʉa. Cʉto mʉa ejaja ĩna mʉare boca ãmija ĩna ecaro bajiroti baba. Ito gãna cõrã ĩna ñaja, ĩnare yisioba. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiba: “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi gotiba. 10 Gaje cʉto mʉare ĩna boca ãmibeja, majʉ wija rʉ̃gʉ̃cõri ado bajiro ĩnare gotiba: 11 “Mʉ ya cʉto gaye sita gʉa ya gʉboco wãrisere jacãcõa gʉa mʉa gʉare boca ãmibejare. Masiña mʉa. ‘Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios’, yire gaye mʉare gotirona ejaboja gʉa”, yiba ĩnare, yiyijʉ Jesús.
12 ’Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Iti cʉto gãna mʉare boca ãmimena, Sodoma cʉto gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã, yirãji ĩna, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Cʉtori gãna riojo cʉdimena oca
(Mt 11.20-24)
13 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Bʉjato bajia ĩnare. Bʉto ñeñaro tõbʉjarã yirãji Corazín gãna, ito yicõri Betsaida gãna cʉni. Ito bajiroti tõbʉjarã yirãji. Jaje tiyamani ĩnare ĩobojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati ĩna ñeñaro yirise jidicã ãmobiticã ĩna. Ĩnare yʉ ĩocato bajiroti Sidón, ito yicõri Tiro gãna yʉ ĩoja, ĩna ñeñaro yirise iti rʉmʉjʉ jidicãboana. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjarã, saya wanʉre gaye meje sãñaboana ĩna. Ito yicõri “Bʉto bojori bʉja gʉa”, yirona õja tuboana ĩna ya riojʉ. 14 Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Tiro, Sidón gãna rẽtoro ñeñaro tõbʉjarã yirãji Betsaida gãna, Corazín gãna cʉni. 15 Ito yicõri, “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojarãji Capernaum gãna. Ito bajiro tʉoĩabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
16 ’No mʉare tʉogʉti, yʉre cʉni tʉogʉ ñami. No mʉare ãmobea yirã, yʉre cʉni ãmorã meje ñama ĩna. No yʉre ãmobea yigʉ, yʉre cõarʉre cʉni ãmogʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Setenta y dos ñarã ĩna tʉdi ejare gaye
17 Mʉcana ĩ tʉ tʉdi ejarã bʉto wanʉ tʉdi ejayijarã Jesús ĩ cũana setenta y dos ñarã. Ito yicõri Jesure ado bajiro yiyijarã ĩna:
—Gʉa Ʉjʉ, rʉ̃mʉ́a sãja ecoana rʉ̃mʉ́are gʉa budi rotija, ñaro bajiroti gʉare cʉdicã ĩna, yiyijarã ĩna Jesure.
18 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
—Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ũmacʉ̃jʉ bʉjo ĩ jarise robo bajiro Satanás ĩ quedi wadija ticʉ yʉ. 19 Cotiwãja, ãñare cʉni cʉdabojarãti mʉa cuni ecobe yirocʉ, yʉ masirise mʉare jidicãcʉ yʉ. Ito yicõri mʉa wajacʉre rẽtocũma yirocʉ, cũcʉ yʉ mʉare. Yʉ masirise mʉare yʉ jidicãjare ñejʉa mʉare junibetoja. 20 “Rʉ̃mʉ́re gʉa budi rotija ñaro bajiroti cʉdiquĩ gʉare”, yi masibojarãti bʉto wanʉ quenasaroti meje ña itiama. “Ũmacʉ̃jʉ yʉ warotojʉ yʉ wame wõre ñacãroja”, mʉa yi masija, iti ña bʉto wanʉ quenare gaye, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Jesús ĩ wanʉre gaye
(Mt 11.25-27; 13.16-17)
21 Ito ĩ yirocati Jesús ĩ wanʉ quenaroca yiyijʉ Espíritu Santo. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore:
—Cʉna mʉre bʉto rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Mʉ ña adi tuti gagʉ Ʉjʉ, macãrʉcʉ̃ro jeyaro Ʉjʉ. Ado gãna bʉto riasotiana, ito yicõri bʉto masirã, mʉ oca ĩna tʉo masibitire oca, ñasari masa mejejʉare mʉ oca ĩna tʉo masiroca yicʉ mʉ. Mʉ ãmoro bajiroti bajicʉ. Iti ya yʉ Cʉna mʉre, yiyijʉ Jesús Diore.
22 ’Jeyaro ʉjʉ yʉ ñatoni yʉre cũquĩ yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti queno yʉre masiguĩji. Ito yicõri yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre queno masia. Gãjerã cʉni yʉ Jacʉre masiroca, yʉ yi ãmoja, yʉ jacʉre masirã yirãji ĩna cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
23 Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre riti ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Yʉ ĩorise ticõri bʉto wanʉ quenare ña mʉare. 24 Ado bajiro mʉare ya yʉ. Jane meje gãna Dios oca goti ĩsiri masa, ito yicõri ʉjarã masa cʉni adocãta mʉa tirise bʉto ti ãmobojayijarã ĩna. Ito bajibojarãti itire ti bʉjabisijarã ĩna. Ito yicõri adocãta mʉa tʉorise bʉto tʉo ãmobojayijarã. Ito bajibojarãti itire tʉobisijarã ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Samaria sita gagʉ gãjire ĩ queno yire gaye
25 Ito bajiro yi ñaroca sĩgʉ̃ judio masa rotirise riasori masʉ, wadiyijʉ Jesús rãca bʉsirocʉ: “Riti masiati Jesús”, yi tʉoĩacõri seniĩagʉ̃ ejayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩre seniĩayijʉ:
—¿Yʉ Ʉjʉ, catitĩñare gaye yʉ bʉja ãmoja no bajiro yigʉjada yʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
26 Ito ĩ yija tʉocõri:
—¿No bajiro wãñati ucare, Dios ĩ rotire gaye? Ito yicõri, ¿itire mʉ tija no bajiro tʉoĩati mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre.
27 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ:
—“Mani Ʉjʉ Diore bʉto maija quena. Mani tʉoĩa oca sẽorisena, ito yicõri mani ya ʉsina cʉni bʉto Diore mani maija quena. Ito yicõri manimasi mani mairo bajiroti mani ñarãre cʉni mani maija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ ĩ Jesure.
28 Ito ĩ yija tʉocõri:
—Ñaro bajiroti cʉdia mʉ. Ito bajiroti ya Dios oca. Ito bajiro mʉ yija, catitĩñagʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
29 —“Yʉ ñarãre queno yigʉ meje ña yʉ”, yi tʉo masicõri, “¿Noajʉa ñati yʉ ñarã?” yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
30 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩre:
—Sĩgʉ̃ Jerusalénjʉ ñagʉ̃ Jericójʉ roja wayijʉ. Ma ĩ waroca riniri masa ĩre ñiacõri jeyaro ĩ gajeoni cʉtirise ĩre ẽmayijarã. Ĩ ya yutabujuri cʉni ĩre ẽma jeocõyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre bʉto janugã cũcõri, ĩre wagoyijarã ĩna. 31 Ito ĩ baji cũñaroca pai cʉni iti mati wayijʉ. Ĩre ti bʉjabojagʉti riojoti rẽtacoayijʉ ĩ. 32 Ĩ bero gãji Levita masʉ ejayijʉ ĩ tʉ. Ĩre ti bʉja wacʉti riojo rẽtacoayijʉ ĩ cʉni. 33 Ito bajiro ĩre ĩna ti rẽtaja bero sĩgʉ̃ Samaria sita gagʉ iti ma wacʉjʉ ti bʉjayijʉ ĩre. Ito yicõri ĩre ti maiyijʉ. 34 Ito bajiri ĩ tʉ ejacõri ĩre cami ʉco yiyijʉ ĩ. Iti cami ʉco yigʉ ʉ́yena ito yicõri ʉyé idena ʉco yiyijʉ ĩre. Ito yicõri ĩ ya camire wõbiayijʉ. Ito bajiro ĩre yicõri ĩ ya burro joejʉ ĩre mʉojeoyijʉ. Ito yi tĩogʉ̃, canira wijʉ ĩre ãmi wacõri ñamiasaro ĩre tirʉ̃nʉyijʉ. 35 Samaria sita gagʉ busuri wacʉ canira wi ʉjʉre jʉati niyeruti ĩsiyijʉ. Iti ĩsi wacʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: “Ãni cõgʉ̃re tirʉ̃nʉña. Jairo waja mʉre iti godaja, tʉdi ejagʉ mʉre wa yicʉja yʉ mʉcana”, yiyijʉ ĩ canira wi ʉjʉre, yi oca gotiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre. Iti oca goti tĩogʉ̃ ado bajiro ĩre seniĩayijʉ mʉcana Jesús: 36 “¿Ĩna ʉdiarã wato ñimʉjʉa ñarʉda riniri masa ĩna jasĩa cũrʉre, ti mairʉ?” Yi seniĩayijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
37 Ito ĩ yija tʉocõri:
—Samaria sita gagʉ ĩre ti mairʉ. Ĩ ñarʉ ĩ yagʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
Ito bajiro ĩ yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre:
—Wasa, ĩ yiado bajiroti yiba mʉ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩre.
Marta mesa ya wijʉ Jesús ĩ ejare gaye
38 Ito ma wacʉjʉ cʉto ejayijʉ Jesús. Iti cʉto ejacõri Marta wame cʉtigo, ya wi wayijʉ ĩ. Ĩ ejaja ticõri, queno boca ãmiyijo iso ĩre. 39 Iso ocabajio María wame cʉtigo ñayijo. Iso Jesús ya gʉbo tʉ rujicõri, ĩ gotirisere tʉo rujiyijo. 40 Martama iso moarise gaye tʉoĩagõ ʉsirioro tõbʉjayijo. Ito bajiri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiyijo iso:
—¿Yʉ Ʉjʉ, no yibeati mʉre yʉ ocabajio yʉre ejabʉabecoti mʉ tʉ iso rujija? “Mʉ rĩjorore ejabʉaya maji”, yiya isore, yiyijo Marta Jesure.
41 Ito bajiro Marta iso yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore:
—Marta mʉ moare cʉtirise ʉsirioro bajia mʉre. Ito bajiri ʉsirioro tõbʉja mʉ. 42 Bʉto ñasarise gaye cojiti ña. Yʉ bʉsirise tʉocõri, mʉ ocabajio María, ñasarisere bʉjamo. Nijʉa iso tʉo ãmisãrise isore ãmicãbiquĩji yiyijʉ Jesús Martare.