17
Ñeñaro mʉa yi ʉyaja guijorise ña, yi Jesús ĩ riasore gaye
(Mt 18.6-7,21-22; Mr 9.42)
Mʉcana tʉdi bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
—Co rʉmʉ rʉyabeto mani ñeñaro yitoni ʉsirioro yi codeami rʉ̃mʉ́. Mani ñeñaro yitoni ʉsirioro yigʉ ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji. Jane yʉre tʉorʉ̃nʉsʉorã ñeñaro ĩna yiroca yigʉ, ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ĩ ya ãmʉmajʉ gʉ̃tagã rʉ̃cʉricã sia yocõri riaca jajosajʉ rucõaja quena ĩre. Itire queno tʉoĩa masiña mʉa.
’Sĩgʉ̃ mʉa yagʉ ñeñaro ĩ yija, “Dios tiro riojo queno yibea mʉ”, yiba ĩre. Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja, “Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojoa gʉa”, yiba ĩre. Co rʉmʉre jʉa ãmojenocõ mʉare ñeñaro sĩgʉ̃ ĩ yija, “Mʉare ñeñaro yibʉ yʉ”, ĩ yija tʉocõri, “Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojoa gʉa”, yiba ĩre, yiyijʉ Jesús.
Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja mʉa ãmoro bajiro rẽtaro yiroja, yi Jesús ĩ riasore gaye
Co rʉmʉ ado bajiro yiyijarã Jesús rãca riasotirã ĩre:
—Mʉre tʉorʉ̃nʉa gʉa. Ito bajibojarocati bʉto bʉsa gʉa mʉre tʉorʉ̃nʉroca yiya, yiyijarã ĩna Jesure.
Ĩna ito yija:
—Jabetacã yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, jaibiti aje mostaza aje robo bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa rotiro bajiroti bajiroja. Ito bajiri, yucʉgʉ Sicómoro wame cʉtiricʉre ado bajiro roti masirãji mʉa: “Mʉmasiti rudu wacõri itajura gʉdarecojʉ rʉ̃gõña”, yi rotirãji mʉa. Ito bajiro mʉa rotiro bajiroti yiroja itigʉ yucʉgʉ, yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Ĩ ʉjʉ rotiro bajiroti moari masʉ ĩ cʉdija quena, Jesús ĩ yire gaye
7-9 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Sĩgʉ̃ mʉare moa ĩsiri masʉ ovejare tirʉ̃nʉcõri ĩ tʉdi ejaja, mʉa riojʉajʉa basʉobiquĩji. Ado bajiro ĩre rotirã yirãji mʉa: “Bare meni ĩsiña gʉare. Ito yicõri gʉa ba rujiroca gʉare codeya mʉ. Gʉa ba tĩoja berojʉa mʉ baja quena”, yi rotirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉ ya moare”, yi tʉoĩacõri mʉa rotiro bajiroti yigʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati biyaro goroama, “Queno ya mʉ”, yimena yirãji mʉa ĩre. 10 Ito bajiroti mʉa cʉni Dios ĩ rotirisere cʉdibojarãti, “Ñasarã meje ña mani. Mani ʉjʉ ĩ ñaja cʉdirʉja manire. Ititi ña, mani ya moare”, yirʉja mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Jʉa dʉjamocõ rujʉ cami jogarãre Jesús ĩ yisiore gaye
11 Jerusalénjʉ wacʉ Galilea sita rẽtacõri, Samaria sitajʉ ejayijʉ Jesús. 12 Iti sita, cʉto ĩ ejaroca jʉa dʉjamocõ ʉ̃mʉa wadicõri sõ bʉsajʉ tujayijarã. Rujʉ cami jogarã ñayijarã ĩna. 13 Ado bajiro yi awasãyijarã ĩna Jesure:
—Jesús gʉa Ʉjʉ, gʉare ti maiña, yi awasãyijarã ĩna.
14 Ĩnare ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Wasa paiare, mʉa ya rujʉri ĩotẽña, yiyijʉ ĩ ĩnare.
Ito ĩ yijare wayijarã ĩna. Ĩna wasʉorocati ĩna ya cami yaticoayijʉ. 15 Sĩgʉ̃ ĩna rãca gagʉ ĩ ya cami yatija ticõri: “Yʉre queno yami Dios. Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉdi wayijʉ ĩ Jesús tʉjʉare. 16 Jesús tʉ ejacõri rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ ya rio sitajʉ muquea ruji wayijʉ, “Queno ya mʉ”, yirocʉ. Judio masʉ meje ñayijʉ ĩ. Samaria sita gagʉjʉa ñayijʉ. 17 Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre:
—Jʉa dʉjamocõ cami cʉtirãre yisiobʉ yʉ. ¿Nojʉ ñati gãjerã mʉ rãca gãna? 18 ¿Mʉ Samaria sita gagʉ sĩgʉ̃ti, “Queno yami Dios”, yirocʉ gotigʉ wadiri mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre.
19 Ito yicõri gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—Wʉmʉña, wasa. “Jesús yʉre yisiogʉ yiguĩji”, yi mʉ tʉoĩajare, mʉ ya cami yaticoajʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
¿Nocãta masare Dios ĩ miojuri rʉmʉ ejaro yirojada? yi Jesure ĩna seniĩare gaye
(Mt 24.23-28,36-41)
20 Co rʉmʉ fariseo gaye tʉoĩarã, ado bajiro yi seniĩayijarã Jesure:
—Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuri rʉmʉ, ¿nocãta ejaro yirojada? yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
—Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuja, masa jeyaro recoti mani tiriseoni meje ñaroja. 21 Diore tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñaja, mʉa ya ʉsijʉ ñacãguĩji ĩja. Ito bajiri, “Recoti ado ña. Õjʉ ña ĩ rotiro”, yi masiña ma, mani ya ʉsijʉ ĩ ñajare, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
22 Ĩnare ĩ bʉsija bero ĩ rãca riasotirãre, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
—Yʉ ña Dios Macʉ, Masa Rĩjorʉ. Co rʉmʉ yʉre ti ãmobojarã yirãji mʉa. Ito bajibojarãti yʉre ti bʉjamena yirãji mʉa. 23 “Ado ñami Jesús”, ĩna yija, “Õ ñaguĩji gajea Jesús”, yibojarã yirãji masa mʉare. Ito bajiro ĩna yija ĩna rãca sʉya wabeja. Macʉ yigʉja yʉ itojʉ. 24 Ũmacʉ̃jʉ gaye bʉjo borea yirise iti busu bataja masa jeyaro tirã yirãji. Ito bajiroti bajiro yiroja Masa Rĩjorʉ ñacõri, yʉ tʉdi ejari rʉmʉ. Masa jeyaro tirã yirãji ĩna, yʉ ito bajija. 25 Iti riojʉa adojʉ ñagʉ̃, bʉto ñeñaro tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Iti rʉmʉri masa tirã yirãji yʉre. 26 Noé ñayorʉ ĩ catiroca masa Diore rʉ̃cʉbʉobitiyoñi. Ito bajiro bajirã yirãji masa, yʉ Masa Rĩjorʉ yʉ tʉdi ejari rʉmʉ. 27 Noé ñayorʉ ĩ ñaroca masa idirãtibe, barãtibe, manojo cʉtirãtibe ito yicõri ĩna rĩa romiare manʉjʉ bosarãtibe yi ñayijarã ĩna. “Manire ruyuriobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa ñayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñabojaroca riti, cumajʉ sãjayijʉ Noé ñayorʉ. Cumajʉ ĩ sãjaja bero rujayijʉ. Ito bajiri ñarocõti goda jedicoayijarã ĩna. 28 Ito bajiroti rẽtayijʉ Lot ñayorʉ ĩ ñaroca cʉni. Ĩ ñajacʉ ĩ ñaroca ado bajiro bajiyijarã ĩna. Barã, idirã, waja gãmerã, gãjerãre ĩsirã, ito yicõri wiri meni ñacõayijarã ĩna. “Manire ruyuriobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa ñayijarã ĩna. 29 Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩna ñari cʉto Sodoma wame cʉtiri cʉtore budigoyijʉ Lot. Lot iti cʉto ĩ budigoja bero ũmacʉ̃jʉ gaye jea azufre wame cʉtirise queoyijʉ Dios. Ito yicõri gʉ̃ta ʉ̃jʉrise cʉni queoyijʉ. Ito bajiri ñarocõti ʉa jedicoayijarã ĩna ĩja. 30 Ito bajiroti bajiro yiroja, yʉ Masa Rĩjorʉ yʉ goaĩori rʉmʉ cʉni. Ito bajiro yʉ goaĩori rʉmʉ Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ñarã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
31 ’Yʉ tʉdi ejari rʉmʉ sĩgʉ̃ wi rijogodo ĩ bʉa ñaja, ĩ ya gajeoni ãmigʉ̃ ruji wabitirʉjaguĩji ĩ. Ito yicõri sĩgʉ̃ ĩ ya weseca ĩ moaroca yʉ tʉdi ejaja, ĩ ya gajeoni ãmigʉ̃ wacʉ tʉdi wabitirʉjaguĩji ĩ cʉni. 32 Lot manojo ñayorore bajire gaye tʉoĩaña mʉa. Iso ya gajeonire tʉoĩa jidicã ãmobisijo iso. Ito bajiri godayijo iso. 33 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri, ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji.
34 ’Co rʉmʉ yʉ ejari rʉmʉ jʉ̃arã ĩna caniroca ejagʉ yigʉja yʉ. Jʉ̃arã ĩna canibojarocati sĩgʉ̃re ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri gãjire rʉacõgʉ̃ yiguĩji. 35 Romia jʉ̃arã coro tʉ oe rujirã yirãji. Ĩna ito bajibojarocati sĩgõre ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri gajeore rʉacõgʉ̃ yiguĩji. 36 Jʉ̃arã ʉ̃mʉa wesecajʉ moa ñarã yirãji. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃re ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Gãjire rʉacõgʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
37 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna:
—¿Nojʉ rẽtaro yirojada iti? yi seniĩayijarã ĩna mani Ʉjʉre.
Ado bajiro goti masiore ocana cʉdiyijʉ Jesús ĩnare:
—Rujʉ jogarise iti ñaro itojʉ minijuarã yirãji yuca. No masa ĩna ñeñaro yirojʉ, ito bajiro rẽtaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.