13
Dios ya wi õjea bate godaro yiroja, Jesús ĩ yire gaye
(Mt 24.1-2; Lc 21.5-6)
Dios ya wijʉ ñarʉ Jesús ĩ budirocati ado bajiro yiyijʉ ĩ rãca riasotigʉ:
—Tiya Riasogʉ mʉ. Quenari wi ña iti wi. Gʉ̃ta quenarisena queno wi meniñi ĩna, yiyijʉ ĩ Jesure.
Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre:
—Iti wire queno tiya mʉ. Jana batecõrã yirãji masa iti wire. Ito yicõri ñajediro gʉ̃tagãrire rea baterã yirãji masa. Ito bajiri adi wi gaye gʉ̃tagã gajega joe jesabeto yiroja. Ñarocõti godacoaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩre.
Adi ʉ̃mʉari jediroto riojʉa ado bajiro rẽtaro yiroja, Jesús ĩ yire gaye
(Mt 24.3-28; Lc 21.7-24; 17.22-24)
Ito yija bero Olivos wame cʉtiri tʉria majacõri rujiyijʉ Jesús. Iti tʉria riojo sõjʉ bʉsa ñayijʉ Dios ya wi. Jesure ricati oca seniĩarona ĩ tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã Pedro, Santiago, Juan, ito yicõri Andrés cʉni:
—¿Nocãta rẽtaro yirojada mʉ yirise? ¿No bajiro ti masirã yirãjida gʉa? Mʉ yirise rẽtaroto riojʉa, ¿ñere tisʉorã yirãjida gʉa? yiyijarã ĩna Jesure.
Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare:
—Queno tʉoĩaña gãjerã mʉare rʉobe yirona. “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉorã yirãji ĩna mʉare. Ito bajiroti masa jãjarãre rʉorã yirãji ĩna.
’Masa gãmeri jarise ocare mʉa tʉoja, güibeja. Ito yicõri masa gãmeri sĩarise ocare mʉa tʉoja cʉni, güibeja. Ito bajiroti rẽtaro yiroja. Ito bajibojarocati sʉsari rʉmʉ meje ñaroja maji. Jaje ñeñarise rẽtaro yiroja sʉsari rʉmʉ ejaroto riojʉa. Co butu gãna gãmeri sĩarã yirãji gaje butu gãna rãca. Ito yicõri co sita gãna gãmeri sĩarã yirãji gaje sita gãna rãca. Co cʉto rʉyabeto sita ʉero yiroja. Ito yicõri bare jediro yiroja. Ito bajiri ñiocõrã yirãji masa. Quenabeto tõbʉjasʉorã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati bʉto bʉsa rẽtaro yiroja maji.
’Queno masima gãjerã mʉare ñiame yirona. Mʉare ñiacõri ñasari masa tʉ ãmi warã yirãji ĩna. Ito yicõri minijuara wijʉ mʉare bajerã yirãji ĩna. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare ʉjarã riojo mʉare jidi rʉ̃gõrã yirãji. Ĩna tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirã yirãji mʉa. 10 Sʉsari rʉmʉ riojʉa Dios oca quenarisere masa jeyaro masi jedirã yirãji ĩja. 11 Mʉare ñiacõri ʉjarã riojo mʉare ãmi cũrã yirãji ĩna. Ito bajiro mʉare ĩna yibojarocati güibeja. Ʉjarãre mʉa cʉdiroti bʉto tʉoĩa oca jaibeja. Ĩnare mʉa queno cʉditoni gotigʉ yiguĩji Espíritu Santo. Mʉa meje bʉsirã yirãji. Espíritu Santo mʉare quedi sãjacõri bʉsigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
12 Mʉcana ĩnare gaje goti remoyijʉ Jesús:
—Sĩgʉ̃ rĩa ñabojarãti ĩna ñarãre sĩa rotirã yirãji. Ito yicõri ĩna jacʉ ĩ rĩare sĩa rotigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ rĩa cʉni ito bajiroti ĩna jacʉre sĩa rotirã yirãji. 13 Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, bʉto junisirã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati no yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre catitĩñare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
14 ’Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ ĩ ucagore ticõri queno tʉoĩaña mʉa: “Co rʉmʉ, rʉ̃mʉ́ bʉto bʉogʉ cũrã yirãji masa Dios ya wijʉ. Quenabetoja iti”, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ. Ĩre mʉa tija ejori rudi waja. Judea sitajʉ mʉa ñajama, gʉ̃tagʉ̃jʉ rudi waja. 15 Mʉa ya wi rijogodojʉ mʉa ñaja, gajeoni ãmirã ruji wabeja. Mʉa ruji waborijʉ manoja mʉare. 16 Weseca moarã mʉa ñaja cʉni, yutabujure ãmirã wijʉ tʉdi wabeja. Mʉa tʉdi waborijʉ manoja mʉare. 17 Romia rĩa sãñarã ĩna ñaja bʉto guijoro yiroja sʉsari rʉmʉri. Ũjurã rʉcorãre cʉni ito bajiroti guijoro yiroja. 18 Sʉsari rʉmʉ juebʉcʉ ñaroca iti rẽtame yirona Diore seniña mʉa. 19 Sʉsari rʉmʉri riojʉa ñeñaro tõbʉjarã yirãji masa. Dios adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoja bero ĩna tõbʉjado rẽto bʉsaro tõbʉjarã yirãji masa ĩja. Ito bajiro mʉcana tʉdi rẽtabeto yiroja ĩja. 20 Yoari quenabiti rʉmʉri iti ñaja sĩgʉ̃ rʉyabeto goda jedirã yirãji masa. Ito bajibojarocati ĩ ñarã ĩ beseanare maicõri, yoari meje bʉsati cũgʉ̃ yiguĩji quenabiti rʉmʉri.
21 ’Sĩgʉ̃ ĩ mʉare gotija: “Tiya adojʉ ñami Cristo”, ĩ yija, tʉobeja ĩre. Gãji mʉare ĩ gotija, “Titẽña õjʉ ñami, Dios ĩ cõarʉ”, ĩ yija, cʉdibeja ĩre cʉni. 22 Rʉori masa jãjarã wadirã yirãji. “Yʉti ña Cristo”, “Yʉti ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri masare rʉo ãmorã ĩna masiro bajiro guijoro tiyamani ĩnare ĩorã yirãji ĩna. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna. 23 Queno tʉoĩa masiña mʉa. Iti rẽtaroto riojʉa mʉare goticã yʉ. Ito bajiri queno bajiya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Yʉ Masa Rĩjorʉ tʉdi ejagʉ yigʉja, Jesús ĩ yire gaye
(Mt 24.29-35,42,44; Lc 21.25-36)
24 ’Quenabeto masa ĩna tõbʉjari rʉmʉri bero ũmacañi ĩ busurise jediro yiroja. Ñami gagʉ ito bajiroti bajigʉ yiguĩji. Ito bajiri busumenaji ĩna ĩja. 25 Ñocõa cʉni nʉrʉorã yirãji. Ito yicõri quedirã yirãji ĩna. 26 Ito baji ñaroca yʉ Masa Rĩjorʉ ñajare yʉre tirã yirãji masa. Ide bueri watojʉ bʉto masirise rãca wadigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri busurise rʉcogʉ wadigʉ yigʉja yʉ. 27 Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñaro gãna ángel mesare cõagʉ̃ yigʉja yʉ masare ĩna ãmitoni. Ito bajiri macãrʉcʉ̃ro ñarocõti bata warã yirãji ĩna, Dios ĩ beseanare miojurona.
28 ’Higuera wame cʉtiricʉ ocare tʉo masiña mʉare yʉ gotija. Ito bajiri itigʉ jũ buja ticõri, “Jabeto rʉya cʉma ejaroto”, yi masia mani. 29 Ito bajiroti yʉ gotiado bajiroti iti rẽtasʉoja ticõri, “Jabeto rʉya Masa Rĩjorʉ ĩ tʉdi wadiroto”, yi masirã yirãji mʉa. Sõjʉ meje ñagʉ̃ yigʉja yʉ. 30 Riti mʉare gotia yʉ. Adi rʉmʉri gãna ĩna goda jediroto riojʉa, yʉ bʉsiro bajiroti rẽtaro yiroja. 31 Adi sita, macãrʉcʉ̃ro cʉni jedicoaro yiroja. Ito bajibojarocati yʉ ocama jedibetoja. Yʉ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja.
32 ’No yicõri yʉ tʉdi wadiri rʉmʉ masire ma masare. Ũmacʉ̃jʉ gãna ángel mesa cʉni masimenaji. Yʉ Dios Macʉ ñabojagʉti masibea yʉ cʉni. Mani Jacʉ Dios sĩgʉ̃ti masiami yʉ tʉdi wadiroti rʉmʉ.
33 ’Ito bajiri queno tirʉ̃nʉma mʉa. Yʉ wadiri rʉmʉ mʉa masibeja queno tirʉ̃nʉma mʉa. 34 Mʉare oca gotia yʉ. Queno tʉoya. Wi ʉjʉ ñayijʉ sĩgʉ̃. Wa ucugʉ warocʉ ĩ ya moari masare wi code rotiyijʉ ĩ. Ĩ waroto riojʉajʉ ĩna moaroti gotiyijʉ ĩnare. Ito yicõri soje coderi masʉre tirʉ̃nʉ rotiyijʉ wi ʉjʉ. 35 Ĩ robo bajiro wacʉ yigʉja yʉ cʉni. Ito bajiri queno tirʉ̃nʉña mʉa. Yʉ wadiroti masibea mʉa. Rãiocũro, ñami gʉdareco, cara yujirocati, busuri yʉ wadiroti masibea mʉa. 36 Itocõti yʉ ejaja canibeja. Masimena bajiro bajibeja. 37 Mʉare yʉ gotirise masa jeyarore goti jeocõa yʉ. Queno tirʉ̃nʉña mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.