2
Iti oca tʉorʉ̃nʉcõri Dios rĩa ña mani. Ito bajiri jeyaro mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Gãjerãre rʉobesa. Ito yicõri socabesa. Gãjerã ya gajeoni ti ʉobesa, ito yicõri gãjerãre bʉsitubesa. 2-3 “Yʉre ti maicõri, Queno yiquĩ Dios”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajiri jaibicʉacã ũju ãmosotiro bajiroti Dios oca quenarisejʉare riti riasotiya mʉa. Jaibicʉacã ĩ ũjutĩñaja quenaro bʉcʉaguĩji. Mʉa cʉni Dios ocare mʉa riasotitĩñaja ĩre queno masirã yirãji mʉa. Ito yicõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri ĩ ãmorisere cʉdirã yirãji mʉa.
Gʉ̃tagã ñasaricare bajiro bajigʉ ñami Cristo, yire gaye
Queno tʉoya. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itiga gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Gaje gʉ̃ta rẽtoro quenarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ. Ado bajiro bajia yireoni ña iti oca. Cristore ãmobiticõri, “Gʉa ʉjʉ meje ñami ĩ”, yiyijarã mani ʉjʉ mesa. Ito bajibojarocati Cristore bʉto ãmocõri ĩre beseyijʉ Dios, manire masorocʉre. Dios beserʉ ñari ĩre bajiroti mani ʉsi cʉti ñaja quena. Manire cʉni beseñi Dios, Cristo rãca sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtitoni. Ito bajiro Dios ejabʉarise rãca queno Cristo rãca ʉsi cʉtirʉja mani. Manire Dios ĩ wanʉtoni ĩ ãmoro bajiro mani yija quena. Cristo ĩ ejabʉarise rãca gãjerãre ĩ oca gotirʉja mani. Ito yicõri gãjerãre yiari Diore bʉsirʉja mani. Ito bajiro yirʉja mani Cristo ĩ ejabʉarisena, Dios ĩ wanʉtoni. Itire yi ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ. Gaje ado bajiro ucayijʉ, Dios bʉsirise gotigʉ:
Sión wame cʉtiri cʉtojʉ yʉ Macʉre cũa yʉ. Gʉ̃ta quenarica robo bajiro bajigʉ ñami ĩ. Gʉ̃ta wi menisʉorona gʉ̃ta quenaricare beseama gʉ̃ta wi meniri masa. Iti bajiroti, yʉ ñarã ʉjʉ ñarocʉre yʉ Macʉre ʉjʉ besecʉ yʉ. Ĩre bʉto maia yʉ. No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti bojori bʉjabiquĩji. Bʉto wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Dios, yi ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ.
7-8 Mani Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre bʉto maia mani. Mani tija ñasagʉ ñami ĩ. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ:
Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itigare ti cõĩacõri, “Ñasarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ.
Ito bajiro yi gotia Dios oca tuti. Ado bajiro bajia yireoni ña adi oca. Jesucristore tʉorʉ̃nʉbicʉ ĩre maigʉ̃ meje ñami ĩ. Ĩre cʉdigʉ meje ñami ĩocʉ̃. Ito bajiri Dios ĩ gotiado bajiroti godagʉ yiguĩji. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ:
Gʉ̃tana sĩgʉ̃ ĩ jʉata quedija juniroja ĩre, yi gotia Dios oca.
Ado bajiro bajia yireoni ña adi oca. No Cristore tʉorʉ̃nʉbicʉti godagʉ yiguĩji.
Ito bajiro bajirã meje ña maniama. Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Dios mani Ʉjʉre gãjerã ĩna masitoni ĩ oca riaso ãmoa mani ĩnare. Ñeñaro yirise ĩ coeana ñari Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri jeyaro queno ĩ yirise gotirʉja mani. Rãitĩarojʉ ñarãre bajiro ñeñaro mani yi ñaroca manire jiñi Dios. Ito yicõri manire boca ãmicõri manire masoñi ĩ. Ito bajiri ĩ rãca busurojʉ ña mani ĩja. Iti oca quenarise gãjerãre mani gotitoni manire cũñi Dios. 10 Iti rʉmʉ Dios ñarã meje ñayija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama ĩ ñarã ña mani ĩja. Iti rʉmʉ, “Yʉre ti maiami Dios”, yi tʉoĩabisija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama, “Yʉre bʉto ti maiami Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Dios ĩ ãmoro bajiro riti yija quena, yire gaye
11 Yʉ ñarã mʉare bʉto maia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ ña ucurã ya mani. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ña mani ñasaroto. Ito bajiri ado yʉ bʉsirisere queno tʉoya mʉa. Jeyaro mʉa ñeñaro yi ãmorisere tʉoĩa ʉyabesa. Mʉa ya ʉsina itire mʉa tʉoĩa ʉyaja ñeñaro yirã yirãji mʉa, rʉ̃mʉ́ ĩ ãmoro bajiro. 12 Diore masimena wato ña mani. Mani yirisere tisotiama ĩna. Ito bajiri ĩna wato ñacõri queno yi ñarʉja manire. Manire ñeñaro bʉsituborãji ĩna. Ito bajibojarãti mani queno yirisere tigoana ñari, Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji ĩna gajea. Ito bajiri Dios ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yirã yirãji ĩna, ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
13 Dios ñarã mani ñajare ʉjʉ gobierno ĩ rotirisere queno cʉdirʉja mani. Ito bajiro mani yija, “Queno cʉdirã ñama Dios ñarã”, yirã yirãji gãjerã. 14 Ʉjʉ gobierno ya ejabʉari masare cʉni queno cʉdirʉja mani. Ĩna ñama ĩ cũana. Ñeñaro yirãre waja senitoni ĩre ejabʉari masare cũñi ĩ. Ito yicõri queno yirãre, “Queno ya mʉ”, ĩna yitoni ĩre ejabʉari masare cõañi ʉjʉ gobierno. Ito bajiri ĩ cõana ñajare queno cʉdirʉja mani ĩnare. 15 Ito bajiro mani cʉdija, Dios ĩ ãmoro bajiro queno yi ñarã yirãji mani. Ito bajiri manire rocati bʉsituboana ñe bʉsi masimenaji ĩna. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiroti ĩna bʉsitubojarise sʉsacoaro yiroja ĩja.
16 Dios ñarã ña mani. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ ñasagʉ. Ito bajiri ĩre wanʉrã, mani ãmoro bajiroti yibitirʉja mani. “Dios yagʉ yʉ ñajare yʉre waja senibiquĩji. Ito bajiri yʉ ãmoro bajiro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ĩre cʉdirʉja mani. Ito yicõri ĩre cʉdi ãmorã ñari, ĩ ãmoro bajiroti yi ñarã yirãji mani. 17 Ito bajiri masa jeyarore corocõ mani ti rʉ̃cʉbʉoja quena. Jesucristore masirãre mani bʉto maija quena. “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩarã ñari, ĩre queno rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ito yicõri ʉjʉ gobierno ĩ rotirisere cʉni cʉdirʉja manire.
Ĩ tõbʉjaroca yianare gãmebisijʉ Cristo, yire gaye
18 Mʉa gãjerãre moa ĩsirã, queno tʉoya. Mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ʉjarãre queno rʉ̃cʉbʉoya. Ito yicõri ĩna yiro bajiro cʉdicõri ĩnare queno moa ĩsiña. Ito bajiro yiya mʉa Dios ñarã ñari. Tere mano mʉa ʉjarã ĩna rotija ĩnare queno cʉdiya mʉa. Mʉare terã ĩna rotija cʉni, ĩnare queno cʉdiya mʉa. 19-20 Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉare wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Mʉa ʉjarãre queno mʉa yibojarocati mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji coriarã. Ĩnare mʉa ti tebeja mʉare wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati mʉa ʉjarãre mʉa ñeñaro yija mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna. Ito bajiro yirãji ĩna, mʉa ñeñaro yirise waja yirã. Ito bajiri ado bajiro tʉoĩabesa mʉa. “Queno yicʉ yʉ. Yʉ tõbʉjaroca yigʉre tebiticʉ yʉ. Ito bajiri yʉre wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabesa mʉa. Mʉa ʉjarãre ñeñaro yigoana ñajare mʉare wanʉbiquĩji Dios. 21 Ito bajiri mʉa tõbʉjaja ñemecʉtiya mʉa. Ito yicõri gãmebesa mʉa. Ito bajiro rotiami Dios mani yitoni. Cristo cʉni manire yiari tõbʉjayijʉ. Ito yicõri ĩ tõbʉjaroca yianare gãmebisijʉ Cristo. Ito bajiro yiyijʉ Cristo ĩre bajiro mani ña masitoni. 22 Cojireama ñeñaro yiĩabisijʉ Cristo, ito yicõri cojireama rʉoĩabisijʉ ĩ. 23 Masa ĩre ĩna bʉsituja ĩnare bʉsitu gãmebisijʉ Cristo. Ito yicõri ĩ tõbʉjaroca yianare, “Mʉare gãmecʉja yʉ”, yibisijʉ Cristo. Ito bajiro yigʉ meje ñayijʉ Cristo. Ĩ Jacʉre queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩre bajiro ʉsi cʉtiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Yʉ Jacʉ ĩ ñami masa ñeñaro ĩna yirise waja queno seni masigʉ̃”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. 24 Ĩmasiti mani ñeñaro yirise waja yi ĩsigʉ̃ yucʉtẽojʉ godañi Cristo. Ito bajiro manire yi ĩsiyijʉ ĩ mani ñeñaro yirisere jidicãcõri mani tudi ñeñaro yibititoni. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiro mani yi masitoni manire goda ĩsiñi Cristo. Manire yiari ĩ godajare mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire masogʉ̃ yiguĩji mani catitĩñatoni. 25 Queno tʉoya. Mʉare goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Oveja coderi masa ĩna manija rocati ña ucuama ĩna. Ito bajiro rocati ñabojayija mani cʉni Cristore mani masiroto riojʉa. Adi rʉmʉriama mani ñeñaro yirise jidicãcõri Cristo rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani ĩja. Ĩti ñami mani ya ʉsi godabe yirocʉ manire codegʉ, ito yicõri manire tirʉ̃nʉgʉ̃.