11
Coriarã Israel sita gãnare Dios ĩ masore gaye
“Dios ñarã Israel sita gãna ĩnare jidicãcõrʉ”, yire ¿tʉoĩati mʉa? Meje ĩnare jidicãbeami. Israel sita gagʉti ña yʉ cʉni. Ito bajiri yʉ ñicʉ ñasʉorʉti ñami Abraham ñayorʉ. Ito yicõri Benjamín ya butu gagʉti ña yʉ. Ito yicõri Benjamín janerãbatia janamiti ña yʉ. Jane mejejʉ gʉa Israel gãnare beseñi Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ito yicõri gʉare jidicãbeami ĩ. Dios oca tutijʉ Elías ñayorʉ ĩ oca gayere tiyija mʉa. Dios rãca bʉsigʉ, “Israel gãnare seti ña”, yire gaye yiyijʉ Elías ñayorʉ. Tite. Ado bajiro yiyijʉ ĩ, Diore bʉsigʉ: “Yʉ Ʉjʉ, mʉre goti ĩsiri masare sĩayijarã Israel sita gãna. Mʉre rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsisotira casabo cʉni ruyurioñi ĩna. Ito yirã ñari, yʉre cʉni sĩa ãmocã ĩna. Yʉ sĩgʉ̃ti mʉ oca gotiri masʉ catia maji”, yiyijʉ Elías Diore. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Dios: “Mʉ sĩgʉ̃ meje ña. Siete mil ñarã masa ñama maji yʉre rʉ̃cʉbʉorã. Gãjerã ĩna meni rujeorʉ Baal wame cʉtigʉre ñini rũjũ rʉ̃cʉbʉo yibiticã ĩna”, yiyijʉ Dios Elías ñayorʉre. Elías ĩ ñaratʉ̃a, Dios ĩ beseado bajiroti adocãta cʉni Israel gãna coriarãre beseguĩji Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ĩnare ti maicõri ĩnare beseñi Dios. Ĩna queno yirena sʉori meje beseñi Dios. Ĩnare ti maicõri beseñi ĩ. Ĩna queno yirena sʉori ĩ besero bajija, ĩnare waja yirocʉ robo beseborʉ ĩ. Quenarise ĩna yibitibojarocati, ĩnare ti maicõri beseñi Dios.
Ado robojʉa bajia. Israel sita gãna, “Queno yirã ñama ĩna”, ĩ yire ĩna ãmobojarocati, “Queno yirã ñama ĩna”, yibisijʉ Dios. Coriarãti Dios ĩ beseana, “Ĩna ñama queno yirã”, yiyijʉ Dios. Gãjerãma Dios oca tʉo ãmomena ñayijarã ĩna. Ĩna gayere bʉsia Dios oca tuti. Ado bajiro gotia: “Ĩre ãmomenare ĩ oca ĩna tʉo masibitiroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri gãjerã ĩ ocare ĩna gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. Ito bajiroti bajia adi rʉmʉri cʉni”, yi gotia Dios oca tuti. Ado bajiro yiñi David ñayorʉ Diore:
Israel gãna wanʉ quenarã, basa ĩna menirise bojori bʉjaroca yiya. Ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yiya. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja, ĩnare waja seniña.
10 Ĩna tʉo masibitiroca yiya. Sĩgʉ̃ rʉ̃cʉrise ãmi wacʉ robo bajiro, ĩna ñeñaro yirise tãniroca yiya mʉ, yiyijʉ David ñayorʉ Diore.
Judio masa mejere cʉni Dios ĩ masore gaye
11 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Dios judio masare, ĩre ĩna ãmobejare, ¿ĩnare jidicã ruyuriogʉ yiguĩjida? Meje ĩnare jidicã ruyuriobiquĩji Dios. Judio masa Diore ĩna ãmobeja, judio masa mejereama masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro gãjerãre ĩ masoja ti masicõri, ãmotirã yirãji judio masa cʉni. 12 Judio masa Diore ĩna cʉdibejare, jaje quenarise gaye masa jãjarãre ejayijʉ. Judio masa Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare judio masa mejere cʉni jaje quenarise gaye ejayijʉ. Ito bajiri Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoyijarã ĩna cʉni ĩja. Judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, bʉto bʉsa masa jeyarore quenarise ejaro yiroja.
13 Mʉa judio masa mejere cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Mʉare Dios oca gotire ña yʉre. Mʉare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. “Iti ña moare ñasarise”, yi tʉoĩa yʉ. 14 Yʉ ñarã judio masa, mʉare bajiro ĩna bajire ãmogʉ̃, itire gotia yʉ. Dios mʉare masoja masicõri, ãmotirã yirãji ĩna cʉni. Ito yija Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji gajea. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios. 15 Judio masare Dios ĩ jabeto jidicãrajʉ, masa jeyarore oca quenarise cũyijʉ Dios, ĩ rãca ĩna queno ñatoni. Ito bajiro ĩ oca cũyijʉ Dios judio masa mejere cʉni. Ito bajiri Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja Dios ñarã ñarãji ĩna cʉni. Bʉto bʉsa quenaroja, judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri godabojarãti mʉcana tʉdi catirã robo bajirã yirãji ĩna. 16 Ado bajiro bajia. Jabeto cʉjabʉra gaye, boca ãmicõri, Dios ĩ quenoja, ñarocõti cʉjabʉra quena jedicoaro yiroja. Yucʉgʉ ñe, jeyaro iti quenaja, jeyaro rʉjʉri cʉni quena jediroja. Ito bajiro bajiyijʉ Abraham ñayorʉ. Queno yigʉ ñari, Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ janerãbatia Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja, queno yirã ñarã yirãji ĩna cʉni.
17 Cogʉ yucʉgʉ, olivo wame cʉtiricʉ, rʉjʉ jatacõacõri, rocati judiragʉ rʉjʉ ãmicõri wõja, cogʉ gaye bajiroti bajiroja. Ito bajiroti Dios cʉni judio masare cõacõri, judio masa mejere cʉni, mʉare ĩ ñarã ñatoni cũñi ĩ. Ito bajiri Dios ye quenarise bʉjacõri gʉa judio masa rãca sĩgʉ̃re bajiro bajirã ña mʉa. 18 Ito bajiro Dios ĩ yija, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña gʉa”, yi tʉoĩabitirʉja mʉare. “Judio masare mani riojʉajʉ beseñi Dios”, yire gayere tʉoĩaña mʉa. Cristo judio masʉ ĩ rujearena sʉoriti mʉare masoñi Dios. Ito bajiri, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña mani”, yiado ma mʉare.
19 Mʉa judio masa meje ñarã, ado bajiro yiborãji gajea: “Judio masare jidicãyijʉ Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. Ito bajiri ñasari masa ña mani”, yi tʉoĩabojarãji gajea mʉa. 20 Riti ña, judio masare Dios ĩ jidicãre. Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare, ito bajiro yiñi ĩ, ĩnare. Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, mʉare cʉni cõacõborʉ ĩ. Ito bajiri, “Judio masa rẽto bʉsaro ñari masa ña mani”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ñasarã meje ña mani”, yi tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiya, ĩre rʉ̃cʉbʉorã. 21 Dios judio masare, cajero ĩ beseanare ĩ cõaja, mʉare cʉni cõa masiguĩji ĩ. 22 “Jaje quenarise gaye yami Dios masare. Ito yicõri masare bʉto ĩna tõbʉjaroca cʉni yami Dios”, yi tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro bajia. Ĩre rʉ̃cʉbʉomenare bʉto ĩna tõbʉjaroca yibojagʉti mʉare queno yami. Ito bajibojarocati mʉa ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñabeja, mʉare cʉni cõacõborʉ ĩ. 23 Judio masa ĩ cõana, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩ ñarã ñaroca yigʉ yiguĩji ĩ mʉcana. Ĩ masirisena, ĩ ñarã ñaroca yi masiguĩji mʉcana. 24 Judio masa meje mʉa ñabojarocati ĩ ñarã bajiro mʉare cũñi Dios. Judio masa ñama cajero Dios ĩ beseana. Cajero ĩ beseana meje mʉa ñabojarocati josari ĩ ñarã mʉa ñaroca yiñi Dios. Judio masa cajero ĩ beseana mʉcana ĩ ñarã ñaroca ĩ yija, josari mejeti ñaroja.
Israel sita gãnare Dios ĩ masosʉsare gaye
25 Yʉ ñarã, masa ĩna masibiticati gayere, mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ĩ beseana ña mani. “Jeyaro masirã ña mani”, mʉa yi tʉoĩabititoni, iti gaye ocare mʉare gotia yʉ. Adocãta judio masa jãjarã ñama Diore tʉo ãmomena. Ito bajiro bajitĩñamenaji ĩna. Judio masa meje ñarã, Dios ĩ besecãna, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, judio masa cʉni Diore ãmorã yirãji ĩna. 26 Ito bajiro judio masa Diore ĩna ãmoja, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ucare ña Dios oca tutijʉ:
Sión wame cʉtiri cʉtojʉ ejagʉ yiguĩji masare masori masʉ. Jacob janerãbatiare ĩna ñeñaro yirisere coegʉ yiguĩji ĩ.
27 Ito bajicõri, ñeñaro ĩna yirise yʉ ãcabojoja, jane mejejʉ yʉ goticãdo bajiroti yigʉ yigʉja yʉ, yi gotia Dios oca tuti.
28 Adocãta judio masa jãjarã Cristo oca quenarise rʉ̃cʉbʉomena jaicoama. Ito bajiri Dios wajana ñama ĩna. Ito bajiro ĩna bajijare, mʉa judio masa mejejʉa tʉorʉ̃nʉsʉoa mʉa. Judio masa ĩna Diore ãmobitibojarocati, ĩjʉama ĩnare ti maiguĩji maji. Ĩna ñicʉsabatiare cʉni ti maiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri gãna judio masare cʉni ti maiami ĩ maji. 29 “Ĩnare besecʉ yʉ. Ito bajiri ĩnare queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ goticãdo bajiroti jidicãbicʉ yiguĩji Dios. 30 Cajero Diore cʉdibisija mʉa. Judio masa Diore ĩna cʉdibeja ticõri, mʉajʉare maicõri, mʉare masoñi ĩ. 31 Adocãta judio masa Diore cʉdirã meje ñama. Ito bajiro ĩna bajibojarocati, mʉare ĩ ti mairo bajiroti, ija ĩnare cʉni ti maigʉ̃ yiguĩji ĩ. 32 Mani jeyaro Diore cʉdimena riti ñacʉ mani maji. Ñeñaro mani yi ãmoja manire camotabisĩ Dios. Ito bajiro yiñi, ñeñaro mani yija bero, “Bʉto yʉre maisacõguĩji Dios. Ĩre yʉ ñeñaro yirise yʉ goti rẽtobuja, yʉre ãcabojogʉ yiguĩji”, mani yi tʉoĩa masitoni.
33 Quenasacõa. Quenoguti yigʉ ñami mani Jacʉ Dios. Jeyaro masigʉ̃ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro tʉo masigʉ̃. Ĩ tʉoĩarisere masibea mani. Ito yicõri ĩ yirisere ti masibea mani. 34 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Ñimʉjʉa Dios ĩ tʉoĩarise tʉoĩagʉ̃ mami. Ñimʉjʉa Diore riasogʉ mami. 35 Ñimʉjʉa mami, ‘Diore ĩsicʉ yʉ. Ito bajiri yʉre waja ruyurioami ĩ’, yigʉ”. Ito bajiro ucare ñayija jane mejejʉti. 36 Adi sita ñarotire jeyaro rujeoñi Dios. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. Ito yicõri ĩ ye riti ña. Ito bajiro ĩ bajijare ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.