4
Ado bajiro bajiyijʉ Abraham ñayorʉ, yire gaye
Mani ñicʉ Abraham ñayorʉre tʉoĩacõri, ¿no bajiro yi tʉoĩati mani? Ito yicõri, ¿no bajiro ĩ yija ticõri, ĩre boca ãmiyijari Dios? Queno ĩ yirise ticõri, ¿ĩre boca ãmiyijari Dios? Ito bajiro meje ña. Ito bajiro bajijama, “Queno yigʉ ña yʉ”, yiborʉ Abraham. Dios ĩ tiro riojo, “Queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabisijʉ Abraham. Dios oca ado bajirojʉa gotia: “Abraham Diore queno tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ito bajiri, ‘Queno yigʉ ñami’, yi boca ãmiyijʉ Dios Abrahamre”, yi gotia Dios oca. Ado bajiro mʉare goti masiogʉ̃ ya yʉ. Sĩgʉ̃ ĩ moaja, ĩre moare rotigʉ rocati meje waja yiguĩji ĩ. Ĩ moare ticõri waja yiguĩji ĩ. Diore tʉorʉ̃nʉre gayeama, ito bajiro meje bajia. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre queno boca ãmiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Itire tʉoĩagʉ̃ David ñayorʉ cʉni ado bajiro yiyijʉ: “Jeyaro ĩna yigore tʉoĩabicʉti, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉrãre. Ito bajiro Dios ĩnare ĩ boca ãmija, wanʉ quenarã yirãji ĩna”, yiyijʉ David ñayorʉ. “Wanʉ quenarã yirãji”, yirocʉ, ado bajiro yiyijʉ David:
Ñeñaro ĩna yirisere Dios ĩ ãcabojoja, ito yicõri iti ñeñarisere ĩ ruyurioja bero queno wanʉ quenarã yirãji ĩna.
No ñeñaro ĩ yirisere waja Dios ĩ senibeja, queno wanʉ quenagʉ̃ ñaguĩji, yiyijʉ David ñayorʉ.
Iti wanʉ quenare, judio masa wiro tagoana gaye riti meje ñaroja iti. Judio masa meje ñarã cʉni wiro tabitibojarãti Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja wanʉ quenarã yirãji. Abraham ñayorʉre mʉcana tʉdi tʉoĩate mʉa. “Yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Abraham”, yi ticõri, “Queno yigʉ ñami ĩ. Ñe seti ma ĩre”, yiyijʉ Dios. 10 Dios ito bajiro ĩ yija, ¿Abraham ĩ wiro taja bero ñayijari? Ito bajirojʉa meje bajiyija. Abraham ĩ wiro taroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios. 11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja. 12 Wiro tagoana ñicʉ cʉni ñaguĩji Abraham. Wiro ĩ taroto riojʉa Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ Abraham. Wiro ĩna tarajʉna sʉori meje ĩna ñicʉ ñaguĩji Abraham. Ĩ robo bajiro, Diore ĩna tʉorʉ̃nʉjare, judio masa ñicʉ ñaguĩji Abraham. Judio masa ñicʉ ñaguĩji ĩ. Judio masa ĩna ñare waja meje, Diore ĩna tʉorʉ̃nʉre waja judio masa ñicʉ ñaguĩji Abraham. Ito bajiri Abraham robo bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã, ĩ janerãbatia robo bajirã ñarãji ĩna.
Jesure mani tʉorʉ̃nʉja Dios ĩ goticãdo bajiroti rẽtaro yiroja, yire gaye
13 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abrahamre: “Macãrʉcʉ̃ro sita ñarocõti mʉre, mʉ janerãbatiare cʉni ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotiyijʉ Dios Abrahamre ĩ rotirisere yiro robo ĩ cʉdija ticõri meje. “Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, queno yigʉ ñami Abraham”, yi tʉoĩacõri ito bajiro cũyijʉ Dios Abrahamre. 14 “Dios ĩ rotirisere gʉa cʉdire waja, ‘Ado bajiro masare ĩsicʉja yʉ’, ĩ yiro bajiroti gʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ĩre tʉorʉ̃nʉmenareti ĩ rotirise ĩna cʉdire waja Dios ĩ ĩsija ĩre tʉorʉ̃nʉbojarã ya mani. Ito yicõri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro ĩsicʉja yʉ”, yi Dios ĩ goticãre bʉroti bajiro bajia iti cʉni. 15 Ito bajiro meje ña. “Ĩ rotirisere masibojarãti ĩna cʉdibeja ticõri, ĩnare junisinigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios ĩ rotirise manija, “Dios ĩ rotirisere cʉdibeama masa”, yi masibitiboana mani.
16 Abrahamre ti maicõri, “Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉja, rocati waja mano mʉre ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abrahamre. Mani Diore tʉorʉ̃nʉja, mani ñicʉ bajiro bajigʉ ñaguĩji Abraham. Ito bajiri Dios rotirise cʉdirã riti meje, Abrahamre Dios ĩ goticãre boca ãmirã yirãji ĩna. No Abraham robo bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã Dios ĩ goticãre boca ãmirã yirãji ĩna. 17 Dios Abrahamre ĩ goticãdo bajiroti, ucare ñayijʉ jane mejejʉti. Ado bajiro bajiyijʉ: “Jaje sitari gãna ñicʉ ñarocʉ mʉre cũa yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Ito bajiro Dios ĩ yija tʉocõri, ĩ gotiro bajiroti rʉ̃cʉbʉoyijʉ Abraham. Ito bajiri mani ñicʉ ñarocʉ cũyijʉ Dios Abrahamre. Sẽogʉ̃ ñami Dios. Ĩti ñami godanare catiroca yigʉ, ito yicõri jeyaro rujeorʉ.
18 “Mʉ janerãbatia jãjarã ñarã yirãji”, Abrahamre Dios ĩ yiroca, rĩa macʉ ñayijʉ Abraham maji. “Dios ĩ gotire, rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa ñayijʉ Abraham, rĩa manibojagʉti. 19 Abraham cien rodoricõ tʉjabojagʉti, ito yicõri ĩ manojo Sara, bʉco ñabojarocati, “Rĩa macʉja yʉ”, yibisijʉ Abraham. Bʉcʉgʉ rĩa cʉtiado macʉ ñabojagʉti, “Ija rĩa cʉtibicʉja yʉ”, yi tʉoĩabisijʉ ĩ. “Dios ĩ gotirise riti ña”, yi tʉoĩa jidicãbisijʉ Abraham. 20 “Dios ĩ gotirise ñaro bajiroti rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩayijʉ Abraham. “Ĩ gotiado bajiro yibicʉ yiguĩji Dios”, yire gaye tʉoĩabisijʉ Abraham. Ito bajiri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽocõri, “Ĩ rotiado bajiroti yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉoyijʉ Abraham, Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃. 21 “Dios bʉto masigʉ̃ ĩ ñajare, ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩasotiyijʉ Abraham. 22 Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Queno yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Abraham, ito yicõri queno yigʉ ñami ĩ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotia Dios oca tuti.
23 Abraham ĩ sĩgʉ̃re yiari meje ucare ñayija iti. 24 Manire yiari cʉni ucare ñayija iti. Diore mani tʉorʉ̃nʉja manire boca ãmicõri, “Quenarã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ Dioti ñami, mani Ʉjʉ Jesure, ĩ godaroca mʉcana tʉdi ĩ catiroca yirʉ. 25 Mani ñeñaro yirise ñarocõti waja yi jeorocʉ godañi Jesús. Ĩ godaja bero mʉcana tʉdi catiñi, “Ñe waja ruyuriobeama ĩna. Queno yirã ñama ĩna”, Dios ĩ yitoni.