11
Lasarus imatai
1-2 Ia hanaie isa wain nanai Lasarus. Ia mo, irue poe nia Betania. Iruei ikata ne hotau sio ua. Ne hotau rei nanao mo, Maria na Marta. Maria sahoro mka isona Upuri Yesus ain atua tau mina hau rihue samatoro ikusa Yesus ain atua tau ne huau.
Taue isa Lasarus ikupui mtinte.
3 Reiso ne hotau ua rei oaisosi ia isa ieu isima osi Yesus rerihoni Lasarus. Hoka poe, iasau osi Yesus ata, “Upu, ia wain anom runai nai osa rei waipo ikupui.”
4 Yesus iatinu san rei, oyo iasau ata, “Kupue reimo, mka rehunui tewa. Ne, kupue reimo, mka reuna mansia onoo Anahatana ne kawasa wani mainae nai osa na mansiau oamuira Au, Anahatana Anai.”
5 Yesus anoi runa Maria, Marta, na Lasarus.
6 Ne iatinu ata Lasarus ikupui, oyo iruei noi rei onona ua asi.
7 Iruei onona ua pusi, samatoro iasau osi ami, ne mampusua. Iahata, “Mai na inunta poe otoe Yudea honu.”
8 Atinu san rei ahata, “Ano Matuhetene. Mato-mato rei man sio ona Yahudiu poe rei nanie oraua tau hatu. Reiso nanie anunia poe rei honu tau sae?”
9 Ne Yesus nanie iasau ata sani sae isa remunai, areimo pusu Amai ne maue. Reiso iahata, “Ranie hatae osa, ranie resita yam hutusa rahana ua. Reiso sani ieu tau ranie mo, mka iamasiru tewa tau inoo mosa arena.
10 Ne ia seia ieu tau pumono mo, mka iamasiru tau manahane tewa, reiso inoo mosa arena tewa.”
11 Yesus iasau honu ata, “Re neta Lasarus mo, waipo inekei. Ne nanie ueu poe uhanui.”
12 Oyo ami, ne mampusua asau ata, “Upu, munata waipo inekei mo, mka ne kupue rei iake, tea!”
13 Yesus waimo iasau reimo, rerihoni Lasarus waipo panokoi nea. Ne ami ata kani Lasarus mo, waipo inekei man.
14 Reiso Yesus iasau iau-iauhun osima tewa. Iahata, “Lasarus mo, panokoi nea.
15 Panokoi tu-tuku tewa mo, tau omi mo iake. Tea mo, mka omi oparisaa tau Au ia-ia honu. Mai, na ieuta poe inooi.”
16 Yesus ne mampusue isa wain nanai Tomas. Sio oiki tau Ia Iki Alaleka. Iahata, “Munata san reimo, mai na pusita ieu ikatai. Na pusita imatata ikatai oi.”
Yesus iuna kuru Lasarus ne hotau anoo
17 Yesus na ami, ne mampusua, ahokama poe nia Betania, samatoro anei ata Lasarus mo, sio atasiniki pan kupuro anoe onona ate nea.
18 Nia Betania mo, kilou tonu san rei arihon kota Yerusalem man.
19 Reiso, sio Yahudiu panesi on roe rei ohoka nanie ouna kuru Maria na Marta anoo tau no hota panokoi nea.
20 Taa Marta iatinu ata Yesus waimo haineke nea, oyo ieu inapai na isupui. Ne Maria mo, iru-ruei pan numa anoe man.
21 Marta iasau osi Yesus ata, “Upu, sinana tutua, hotaku panokoi tewa.
22 Ne au iae uanei ata sae wan ainisiki arihon Anahatana mo, mka iruiki osia rei sirinia.”
23 Yesus iahata, “Marta. Hotam mo, mka iamahaiki honu.”
24 Marta iahata, “Ama, au iae uanei ata hotaku Lasarus mka iamahaiki honu tau Anahatana iuna sio matana oamahaiso honu tau tuniai reini repena.”
25 Yesus iahata, “Au sahoro una mansia oamahaiso honu na Au sahoro unaso oamahaiso okata Anahatana rotu-tu ria supan. Sio wason oparisaa tau Au, masike omataso nea iae, mka oamahaiso honu.
26 Na sio pusiso wason oamahaiso asi na oparisaa tau Au, sio mo, mka omataso rotu-tu ria supan tewa. Ano parisaa tau sae wani uasaui osia reini te tewa?”
27 Iahata, “E-e Upu. Uparisaa tanua, Upu. Uparisaa ata Ano mo, Ia Aia wain Anahatana Ihitiki na Iapuheu Mansiau. Ano mo, Anahatana Anai wain itotoe runai na ihokai mai tuniai reini.”
28 Oyo Marta inuniki poe ne numa nanie ioi Maria. Ne sio panesi wasupo numa anoe reiso iarahuhu osiki. Iahata, “Maria. Ia Ona Matuhetene wain ihokai nea. Wain iasei nnaya.”
29 Maria iatinu san rei, oyo ihitio ieui sisaa na isupu Yesus.
30 Tau rei mo, Yesus inusu niane tewasi. Waimo naniai sinasi wan Marta isupui rei asi.
31 Tau reimo sio Yahudiu wasumo Maria ne numa anoe ouna kuru anoi. Onoo Maria ihitio ieu ihokai sisaa reiso oeu pusui. Sio rei oeu pusui tau oata kani Maria nanie ieui irani ria Lasarus ne kupuro.
32 Taa Maria ihoka inoo Yesus, oyo irike tune mai Yesus uai anoe. Oyo iahata, “Upu. Sinana tutua mo, hotaku panokoi tewa.”
33 Yesus inoo Maria na sio Yahudiu rei oran oapunokoso, iahana anoi wakihi pusiki nai osa.
34 Oyo iasei, “Oeu oatasiniki sui supa?”
Oasau ata, “Upu, mai na ruam aeu ria anoo mana.”
35 Matai waena.
36 Oyo sio Yahudiu umau wason noi rei oasau ata, “Masi onoo. Anoi runa Lasarus nai osa.”
37 Ne sio umau honu oasau ata, “Ia onate reini sahoro ia wain isuisene ia mata putie rei, tea! Reiso nanie itapi Lasarus panokoi tau sae?”
Yesus iapuhai Lasarus
38 Yesus anoi wakihi pusiki nai osa na Lasarus ne hotau uaso honu oyo ieui ria hatu nohue wan oatasini Lasarus rei. Hatu nohue rei mo, onete nene mitanunue tau hatu onate isa.
39 Hoka ria, oyo iasau ata, “Nea hatu rei.”
Ne Lasarus hotai wain nanai Marta iahata, “Upu, hotaku Lasarus mo, panokoi onona ate nea. Reiso mka haui nea.”
40 Yesus iahata, “Anom repeka runa sae wan uasaui osia rei tewa? Munata aparisaa tanuku mo, mka anoo Anahatana ne kawasa rei.”
41 Onea hatu wan renete hatu nohue nene mitanunue rei. Oyo Yesus inoo na roe nante iahata, “Ama! Uainisi iake arihonia tau atinu tau we mainisie.
42 Uanei ata Ano mo, atinuku sui osa. Ne, uasau san reini na sio wason ooso mai rei oparisaa ata Ano ruam sahoro aisosiku mai tuniai reini.”
43 Iainisi pusi oyo, iakapona nioi mainae ata, “Lasarus! Ahokaya!”
44 Sira tau Lasarus wain imatai nea rei ihokai rei sirinia. Hanai ain rakanihoo tau nipae wan opai tanui rei asi. Nipae iae rehehe unui asi oi. Oyo Yesus iaisosiso ata, “Nosu nipaya waron rakanihoo ne patane rei na ieu iake.”
Sio mainaya arihon akama Yahudi onina arena nanie ohunu Yesus
45 Sio Yahudiu panesi wason ohokaso poe Maria onoo Yesus iuna Lasarus iamahaiki honu, reiso oparisaa tanui.
46 Ne, sio umau oeu osima runa sae wan Yesus iunai rei osi sio onata arihon akama Yahudi.
47 Reiso, sio imam no sio mainaya na sio onata arihon akama Yahudi oamanou sio siniriu oyo oasau ata, “Nanie iuna sae? Wain iuna sima-simana panesi.
48 Sani itapiki iuna san rei sui osa mo, mka sio pusiso oparisaa tanui. Oyo sio tantara Romau mka ohoka okohu ita re numa mainisie na ita Yahudiu pusita.”
49 Ia isa arihon sio wason oamanouso roe rei wain nanai Kayapas. Ia mo, iuna sio imam no ia mainae tau musum rei. Iasau osiso ata, “Oarirunemo nai osa!
50 Oanei tewa ata nene iake mo, sana osa imatai ikati mansia pusiki. Pene tu-tu ita Yahudiu imata pusita noso ia osa.”
51 Kayapas iasau ata ia osa kahurae imatai ikati sio panesi arihon ia ruai anoi tewa. Iasau san rei tau ia mo, sio imam no ia mainae tau musum rei. Ne, ianei tewa ata waimo isima runa Anahatana ne anamanae ata Yesus mo, mka imatai ikati sio Yahudiu.
52 Yesus panokoi ikati sio Yahudiu man tewa. Ne, panokoi ikati Anahatana ne mansiau wason owena-wenaso mai tuniai rein. Na iamanou pusiso tau osa.
53 Reiso tau rei, sio siniriu oapamata sou nanie ohunu Yesus.
54 Reiso Yesus ieu ria nau sui sio Yahudiu tewa nea. Ieu iau-iauhuniki man. Ieu arihon kota Yerusalem ikata ami ne mampusua na pan niane isa wan nanae Epraim. Niane rei wapan haineke otoe huie isa, oyo aruema pan rei.
55 Haineke ami Yahudiu ma karisaa anori rapeka na Anahatana ihoka ma upu momou arihon otoe Mesir nea. Sio panesi arihon niana-niana ohokaso naone roe Yerusalem. Ohokaso naone na oseka tau ruao arihon no rosa repusu ami Yahudiu ma monne, na reeu mai karisaa mainae reimo, opusui iake nea.
56-57 Sio imam no sio mainaya na sio onata arihon akama Yahudi nanie osota Yesus. Reiso orui anamanae san rei, “Munata ia seia mani ianei Yesus wain sui supan mo, sima osima sansana.”
Reiso sio wason ooso roe Anahatana ne numa mainisie nusue onina-nina Yesus. Oasau osi umau ata, “Pusu ano mo, sapan? Mka Yesus ieui mai karisaa reini te tewa?”