16
Id Duma si Timoteo ki Pablo woy ki Silas
Na, ponayun si Pablo woy si Silas to iponawon dan po-undiyot bonuwa to Derbe woy riyot Listra. Duwon sokkad nod pompomakoy riyot Listra no id ngoranan ki Timoteo. Judio iddos inoy rin no od pomakoy mandad, piru Griego* iddos amoy rin. Iddos mgo suwod to kopomakoy no toho Listra woy Iconio, id doong ki Timoteo no moppiya sikandin no minuvu. Id kopi-i ni Pablo nod dumannon si Timoteo, de-en id potupuwan* din sikandin amoy diid kosawoy to dumon mgo Judio riyot mgo lugaa nod pon-undiyonnan dan. Oyya su iddos langun no Judio no id pon-ubpa rutun, nokosaddoo no Griego iddos amoy rin. Na riyon to ipat bonuwa nod undiyonnan dan, id paabbotlabbot dan tod pompomakoy iddos mgo suhu no nosokaddan to puhawang taddot mgo apostoles woy taddot od pombuyyahon tod pompomakoy riyot Jerusalem. Id ikohiyan dan no ko-ilangan en nod tumanon dan idda. De-en id mosalig pe-en kos kopomakoy taddot nongolivuung nod pompomakoy woy ipat allow, od kotimulan kos ko-uralloy ran.
Dos id Pokita to Monama ki Pablo riyot Troas
Na, diyon dan id baya to prubinsya to Frigia woy riyot Galacia, oyyos waa man id aman kandan iddos Uhis no Ispiritu no od ponudtuu ran to kahit Monama riyot prubinsya to Asia.* To morani ron sikandan diyot prubinsya to Misia, od suwoy nanoy sikandan po-undiyot prubinsya to Bitinia, piru waad aman iddos Ispiritu no id pomon ki Disas. De-en id ukit dan baling diyot prubinsya to Misia woy id potupang dan po-undiyot bonuwa to Troas. Na iddon bulli, duwon id pokita to Monama ki Pablo. Nokita rin iddos sokkad no minuvu no toho Macedonia no mid lohinat woy id po-eru-eru kandin, kahi rin to, “Allus ka rinit Macedonia woy tovangi koy!” 10 Nopongnga idda, id panoypanoy koyd* nod undiyon to Macedonia, su noheddam doy no id umow koy en to Monama amoy'd ponudtuu to Moppiyon Dinoggan diyot kandan.
Dos Kodpomakoy ni Lydia ki Disas
11 Na pomon diyot Troas, id logkiyat koy nid sakoy to bollangay woy id tollus koy po-undiyot isla to Samotrasia. So-op no allow, noko-inguma koy riyot bonuwa to Neapolis. 12 Pomon diyot Neapolis, id logkiyat koy mandon po-undiyot Filipos. Novantug inin bonuwa riyot prubinsya to Macedonia. Mgo toho Roma kos ko-urallan to mid oubpa rutun, woy ahad iddos mgo ponguu ran, id pomon en mandad diyot Roma. Na, id oubpa koy pa rutun daom to pilon allow.
13 Na riyon to Allow't Kod-imolloy, id leggua koy pomon diyot sobbangan taddon bonuwa woy id undiyon koy to ibpit to oweg su riyot poomdom doy, duwon lugaa rutun nod lolivuungan to mgo Judio amoy'd dasaa. Dutun, duwon mgo molitan no id lolivuung, de-en id unsad koy woy id ponudtuu kandan moka-atag to kahit Monama. 14 Sokkad taddot id pominog konami, id ngoranan ki Lydia no toho Tiatira no tohodboligya to mahaa no ogget nod momoollutu.* Inin molitan, duwon allak din to Monama. Laggun tid pominog dan konami, id kobbit to Monama nod Longaggon kos pusung din no od tonggapon iddos id nonaw ni Pablo. 15 Purisu sikandin woy dos langun to sakup din diyot kandin no baoy, id poboutismu. Nopongnga idda, id inggat koy nikandin nod allus diyot baoy rin, kahi rin to, “Otik duwon kodsalig dow no mooggot a nid pomakoy tod Longaggon, diyon kow pa tahad to baoy ku.” Na, pomon to dii en sikandin od povolivad, id duma koy kandin.
Dos Kodprisu ki Pablo woy ki Silas diyot Filipos
16 Sokkad no allow laggun tid undiyon koy to lolivuungan to koddasaa, nokotommu koy to sokkad no uripon no mongovay. Id losuran sikandin to busow no id boggoy kandin to kotuihan to kod-otuk tod inguma pa nod pongkotomanan. Ukit taddot kotuihan din, nokoponoopi to dakkoo iddos id pon-uripon kandin. 17 Na, id tintinundug ki Pablo woy konami iddon mongovay woy id pehes sikandin no mid ungketen to, “Inin mgo minuvu, mgo uripon to Monama no Lampas to Langun. Id ponudtuu ran koniyu ko momonnu kow od kotobbus!” 18 Daom to mo-uraan allow, idda en kos id puungan din taman to no-oppos si Pablo. De-en id isau rin iddos mongovay woy id ikohiyan din iddos busow no mid lasud kandin to, “Ukit to kotuusan ni Disas Krays, leggua ka pomon duwot mongovay!” Na idda ron en, id leggua iddos busow.
19 To nosorollan taddot id pon-uripon tat mongovay no dii ran don od pokoponoopi ukit kandin, id ammot dan si Pablo woy si Silas woy id goyod po-undiyot mgo ponguu taddon bonuwa. 20 To id po-isau ran don onsi Pablo riyot mgo tohodhukum to Roma, mid ikahi iddos id pon-uripon tat mongovay to, “Inin mgo Judio, id bovaa ra en to ukahan ka-ay't keton bonuwa. 21 Oyya su id nonaw ran to botasanon no id diiyan ta no mgo toho Roma, de-en konna ta od tonggapon idda.” 22 Na iddos mo-uraan minuvu no nolivuung dutun, id lonug to kodposakit kandan woy id pombendas taddot mgo ponguu iddos umpak ni Pablo woy Silas woy id povodasan sikandan. 23 Nopongnga ran ponamantamani tid badas, idda pa id poprisu woy id po-upiyannan sikandan tid tamong diyot prisuwan amoy diid pokolegguang. 24 De-en id piyod sikandan taddot tohodtamong to prisuwan diyot oray'n nokosungguk no kwartu woy id pasung kos pa-a ran.
25 To mgo tongngovulli ron, id dasaa si Pablo woy si Silas woy id kanta ran atag to koddoong to Monama. Woy idda mandad so mgo pinirisu rutun, id pominog kandan. 26 Na, tigkow ron duwon monokkaan linug woy nouva kos prisuwan, woy idda ron en, nongoukatan kos langun no lokkob woy nongo-akas kos kodina taddot langun no pinirisu. 27 To nokohimata iddos tohodtamong to prisuwan woy to nokita rin no noukatan don iddos mgo lokkob, kunan din ko nokopaahuy ron sikandan. De-en id tadnus din kos polihuma rin su od pongoggot nanoy. 28 Piru id pehes si Pablo kandin, kahi rin to, “Iya! Yo kod pongoggot, su ini koy rad langun!” 29 Na iddos tohodtamong to prisuwan, id pa-angoy to suu woy id lukutlukut sikandin id usok woy mid lingko-od diyot isowwan onni Pablo no id pongookoo to mattag allak. 30 Nopongnga, id piyod din sikandan diyot leggua woy mid ikahi sikandin to, “Sir, ondan man kos od puungan ku amoy'd kotobbus a?”
31 Mid tavak onsi Pablo to, “Pomakoy ka tod Longaggon no si Disas Krays amoy'd kotobbus ka woy dos langun no sakup du riyot kikow'n baoy.” 32 Na, id ponudtuu ran kandin iddos kahit Monama woy riyot langun no sakup din diyot kandin no baoy.
33 Na ahad moraom don no bulli, id piyod pe-en taddot tohodtamong to prisuwan si Pablo woy si Silas diyon to oweg amoy'd unavan din kos mgo pali ran. Woy id poboutismu sikandin ahad iddos langun no sakup din diyot kandin no baoy. 34 Nopongnga idda, id piyod din onsi Pablo riyot baoy rin amoy od pokannon. Oray'n nahaa iddos tohodtamong to prisuwan woy dos langun no sakup din diyot kandin no baoy, su id pomakoy ran don to Monama. 35 Na, to sollom don, id suhu taddot mgo tohodhukum to Roma iddos mgo pulis no od undiyon to tohodtamong to prisuwan amoy'd sovukan don si Pablo woy si Silas. 36 De-en id ponudtulan onsi Pablo taddot tohodtamong to prisuwan, kahi rin to, “Id suhu iddos mgo ponguu to Roma no od polegguangon kowd. Na ipanow kowd bo, woy muopa no moppiya kos kod-ipanow row.”
37 Piru id osengan ni Pablo iddos id ponsuhu no mgo pulis, kahi rin to, “Te! Id povodasan koy nikandan diyot isowwan to mgo minuvu ahad waa koy pa intud-inturi, woy id prisu koy pe-en nikandan ahad mgo mohingod koy rad mandad to Roma. Na ko-ungkay, id ollos koy ra nikandan tid poleggua. Konnod kopakoy ika! Ko-ilangan en no sikandan kos od undini amoy'd poleggua konami.”
38 Na, id poolivod iddos mgo pulis woy id ponudtuu ran iddos id ikahi ni Pablo riyot mgo tohodhukum. To nosorollan dan no si Pablo woy si Silas, mgo mohingod bos mandad to Roma, novaakkan sikandan. 39 De-en id undiyon dan to prisuwan amoy'd buyu kandan to posinsya. Nopongnga idda, id piyod dan onsi Pablo riyot leggua to prisuwan woy id buyu ran nod awa sikandan taddon bonuwa. 40 De-en to nokoleggua ron si Pablo woy si Silas diyot prisuwan, mid undiyon sikandan to baoy ni Lydia. No-ingumannan dan dutun iddos mgo suwod to kopomakoy, woy id inniyat dan sikandan amoy'd mosalig kos kopomakoy ran. Nopongnga idda, id ipanow sikandan.
* 16:1 Iddos tribu no Griego, od ngoranan mandad no konna mgo Judio. * 16:3 Dos mgo Griego, konna ran botasanon iddos kodpotupu, piru id potupuwan ni Pablo si Timoteo amoy waa baavag to kodnonaw rin to mgo Judio. * 16:6 Ini en kos prubinsya no morani riyot Metom no Dahat woy Dakkoon Dahat no od ngoranan don to Turkey koungkay'n timpu. * 16:10 Iddos unayan no duwon kahi no ‘koyd’ oyyos si Lucas nid sulat ka-ay'n libru, id duma ongki Pablo to kod-ipanow ran pomon diyot Troas. * 16:14 Inin batok o kolor, od sukuvon to mgo hari woy taddot mgo noruwonnan.