14
Dos Puhawang to Kod-imatoy ki Disas
(Mateo 26:1-5; Lucas 22:1-2; Juan 11:45-53)
Na oruwa robbon allow, idda pa od inguma iddos pista to Kodlihad to Ponolihan woy dos pista to Paan no Waa Potuvu. Dos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises, id nangkap dan to po-ukit to kod-ammot ki Disas no waa od pokosaddoo woy od po-imotayan dan sikandin. Kahi ran to, “Konna ta id posasang to pista kos kod-ammot kandin, su saddook od ko-ukag kos mgo minuvu.”
Id Doddasan si Disas to Pomammut
(Mateo 26:6-13; Juan 12:1-8)
Na, to riyon don onsi Disas to Betania, mid undiyon sikandan to baoy ni Simon no duwon bohok no et-et no no-uliyan don. To mid ka-an sikandan, duwon sokkad no ba-ay nid inguma no id piyod to oray'n mahaa no pomammut. Iddon pomammut, lumbus no nardo no nokota-aw riyot tootawwan no binovallan pomot batu nod ngoranan to alabastro. Id toppu rin iddos liyog taddot tootawwan, woy id daddas din iddos pomammut diyot uu ni Disas. Piru duwon mgo minuvu rutun no nolingasa, woy id po-ikohiyoy ran to, “Kuu! Mambo moho tid uuwakkan din ikon pomammut? Su otik id boligya pa nanoy ikon pomammut, maanmaan kos kontidad* duwon, woy dos bayad, id boggoy riyot mgo worowora.”
Ayas dan id sawoy iddos ba-ay.
Piru kahin Disas kandan to, “Podtohona row ron sikandin. Mambot od sowayon dow sikandin? Su moppiya man iddos id puungan din koddi. Su iddos mgo worowora, inaayun dow od koruma, woy ahad ondan no timpu, od kotovangan dow sikandan. Piru siyak, konna a nikiyu inaayun od koruma. Inis ba-ay, id puungan din ko ondan kos od kogaha rin, su inis koddaddas din to pomammut ka-ay't lawa ku, id panoy rin atag to kodlobbong koddi. Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no ahad ingkon ka-ay to ampow't ingod id ponudtuu iddos Moppiyon Dinoggan, id ponudtuu en mandad inis id puungan din koddi amoy'd kosompottan sikandin.”
Dos Puhawang to Kodboligya ki Disas
(Mateo 26:14-16; Lucas 22:3-6)
10 Na, si Judas Iscariote no sokkad taddot sopuu-oruwon apostoles, mid undiyon to mgo ponguu to tohodbuwis amoy od pomuhawang to kodboligya ki Disas diyot kandan. 11 To norinog dan iddon puhawang, oraroy ran no nahaa woy id totandu ran nod boggoy't soopi ki Judas. De-en id nangkap sikandin to ollog no timpu to kodboligya ki Disas.
Id Ka-an si Disas to Kotompusan no Kodlavung duma to mgo Tinodduwan Din
(Mateo 26:17-30; Lucas 22:7-23; Juan 13:21-30; 1 Corinto 11:23-25)
12 Na riyot unnon allow to pista to Paan no Waa Potuvu, id buwis to mgo Judio iddos natit karnero atag to pista to Kodlihad to Ponolihan. Id porani ki Disas iddos mgo tinodduwan din woy mid intud, kahi ran to, “Longaggon, ingkon koy od panoy to keton lavung atag to pista to Kodlihad to Ponolihan?”
13 Na, id suhu rin iddos oruwa taddot mgo tinodduwan din woy id ikohiyan din to, “Undiyon kow to bonuwa to Jerusalem, woy rutun, duwon sokkad no mama nod kosinuggung dow no id tiyang to gunsu no duwon oweg. Tundug kow vo kandin diyot baoy nod undiyonnan din. 14 Otid inguma kow rutun, osengi row iddos komunoy taddot baoy no, ‘Mid intud iddos Tohodnonaw ko ingkon lomig kos kwartu no od kannan din to kodlavung atag to pista to Kodlihad to Ponolihan duma to mgo tinodduwan din?’ 15 Na, id pokita rin koniyu iddos mowwag no kwartu riyot iko-oruwon ondana no nopanoy ron tapoy iddos langun nod ko-ilonganon ta. Ponaya row rutun iddos lavung ta.”
16 Na, id ipanow iddos oruwon tinodduwan din po-undiyot Jerusalem, woy nokita ran iddos langun nid ikahi ni Disas kandan, woy id panoy ran iddos lavung atag to pista to Kodlihad to Ponolihan.
17 To od kosagkup don, id inguma si Disas diyot baoy duma taddot sopuu-oruwon apostoles. 18 Laggun tid ka-an dan, mid ikahi si Disas to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no sokkad koniyu nod tuhon koddi, od boligya koddi.”
19 Na oraroy ran no naanu, woy ipat sokkad kandan, mid intud kandin, kahi ran to, “Siyak bo kos od tommanon du?”
20 Mid tavak si Disas to, “Iddos sokkad koniyu nid aggom to paan ka-ay't yohung duma koddi, sikandin en kos od boligya koddi. 21 Oyyos siyak no Anak to Minuvu, od patoy en iling taddot no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama. Piru moka-arat-arat en kod kotomanan taddot minuvu nod boligya koddi. Moppiya pa nanoy ko waa sikandin nominuvu.”
22 Laggun tid ka-an sikandan, mid angoy si Disas to paan woy id posolamat sikandin diyot Monama. Nopongnga, id toppiktoppik din idda woy id toyyow riyot mgo tinodduwan din, woy kahi rin to, “Owata row ini woy kanna row. Ini en kos lawa ku no id buwis atag koniyu.”
23 Na, mid angoy sikandin to kupa woy id posolamat sikandin diyot Monama. Nopongnga, id toyyow rin idda riyot kandan woy langun dan id inom tadda. 24 Kahin Disas kandan to, “Ini en kos longossa ku no id posivonnaa to kodpotonduwoy to Monama. Id tihis kos longossa ku atag to mo-uraan minuvu. 25 Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no dii ad od uman nod inom to ammis to ubas taman tod inguma ron iddos timpu no od inom a to lammin ammis duma koniyu init timpu nod hari ron kos Monama.”
26 Na id kanta ran atag to koddoong to Monama, woy nopongnga, id undiyon dan to Buvungan to mgo Olibo.
Id Ponudtuu Tapoy ni Disas iddos Kod-elle ni Pedro Kandin
(Mateo 26:31-35; Lucas 22:31-34; Juan 13:36-38)
27 Na, to riyon don sikandan to daan, mid ikahi si Disas to, “Langun dow od paahuy woy'd tanan koddi, oyya su no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no,
‘Od imotayan ku iddos tohodtamong to karnero woy od pokodsuwoysuwoy kos mgo karnero.’*
28 Piru riyot timpu nod kovadnow ad, od unna a koniyu riyon to Galilea.”
29 Na kahin Pedro ki Disas to, “Ahad od tanan dan langun kikow, konna a en od tanan kikow.”
30 Kahin Disas to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku kikow, Pedro, no to dii pa od ukkaa kos manuk to ko-oruwa to ini en no bulli, ko-otollu rud tod elle no waa ka id kilaa koddi.”
31 Piru ayas pe-en id totandu si Pedro, kahi rin to, “Ahad od patoy a duma kikow, konna ku en id elle no waa ku sikkow nokilaa.”
Na, iling dad en mandad tadda kos id ikahi taddot langun no duma rin no tinodduwan.
Dos Koddasaa ni Disas diyot Getsemane
(Mateo 26:36-46; Lucas 22:39-46)
32 To mid inguma si Disas woy dos mgo tinodduwan din diyot lugaa nod ngoranan to Getsemane, id ikohiyan din sikandan to, “Unsad kow pa ka-ay laggun tod dasaa a.”
33 Na id poruma rin onsi Pedro, si Santiago woy si Juan. Id geddam din kos lampas no lanu, woy oray'n movoggat kos ginawa rin. 34 Kahi rin to, “Lampas kos lanu ku no imman tod patoy ad. Polintotuwos kow pa ka-ay woy yo kow'd tinuhon.”
35 Na id poriyu boyow sikandin diyot ko-unnan, woy rutun, id laangkob sikandin diyot livuta woy id dasaa no otid kopakoy, konna rin od ko-ukitan iddos koosayan nod inguma kandin. 36 Kahi rin to, “Amoy ku, od kopuungan du kos langun. Yo ad po-ukita tod ingumon koosayan. Piru konna inis id kopi-i ku kos od kotuman, ko konna, idda rad en so kikow'n id kopi-i.”
37 To id livod sikandin diyot otollun tinodduwan din, nokita rin sikandan no nokotinuhon. Kahi rin ki Pedro to, “Simon,* nokotinuhon ka vos! Konna ka vo od pokogaha no diid tinuhon ahad sokkad da no uras? 38 Yo kow'd tinuhon, ko konna, dasaa kow amoy dii kow'd kopiyod diyot kodpuung to saa. Dos ginawa row, od kopiyan nanoy nod puung to motallong, piru iddos lawa row, moomet.”
39 Na, id poriyu mandon boyow si Disas kandan woy mid dasaa sikandin iling taddot unnon dosalon din. 40 Nopongnga, id livod mandon sikandin diyot mgo tinodduwan din woy nokita rin sikandan no nokotinuhon, su oraroy ron no movoggat kos mata ran. Waa ran nosorolli ko ondan kos id tavak dan kandin.
41 To id livod mandon si Disas diyot kandan to iko-otollun timpu, mid ikahi sikandin to, “Mambot id tinuhon kow poron woy'd oimolloy? Ollog don. Id inguma ron kos timpu no siyak no Anak to Minuvu, id boggoy riyot bollad to mgo mosaasaa. 42 Onnow kowd, su ini ron kos minuvu nod boligya koddi. Kuo kid, oyyos od tommu kid kandin.”
Dos Kod-ammot ki Disas
(Mateo 26:47-56; Lucas 22:47-53; Juan 18:3-12)
43 Laggun tod ooseng pa si Disas, idda ron en, id inguma ron si Judas no sokkad taddot mgo tinodduwan din. Id duma kandin iddos mo-uraan minuvu no posidpiyod to mgo polihuma woy mgo badas. Iyon id suhu kandan, iddos mgo ponguu to tohodbuwis, dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy dos od pombuyyahon to mgo Judio. 44 Tapoy id posaddoo ni Judas kandan iddos kilaannan. Kahi rin to, “Iddos minuvu nod pongumustan ku ukit to kod-arok, sikandin en iddos od nongkapon dow. Na, omotta row sikandin woy piyodda row. Po-ooyyari row sikandin tod tamong.”
45 De-en to kod-inguma ni Judas, idda ron en, id porani sikandin ki Disas woy mid ikahi to, “Tohodnonaw!”
Woy id pongumusta sikandin ki Disas ukit to kod-arok. 46 Na, id ammot dan si Disas woy id ponoggasan dan tid somad. 47 Piru duwon sokkad no minuvu riyot morani no mid tadnus to polihuma rin, woy id tibbas din iddos uripon taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, de-en no-utas kos divauy'n tolinga rin. 48 Na mid ikahi si Disas diyot mgo minuvu to, “Kriminal a vo su goli kow od piyod to mgo polihuma woy mgo badas to kod-ammot koddi? 49 Allow-allow a man duma koniyu nid nonaw riyot templo, piru waa a man nikiyu omotta. Piru od kotomanan ini langun amoy od kotuman iddos no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama.”
50 To id oseng ni Disas idda, mid tanan kandin iddos langun no tinodduwan din woy id paahuy.
51 Na, duwon sokkad no konakan no id kokoumbung to monipis no ogget. Id tundug sikandin ki Disas. To od omotton dan mandad nanoy sikandin,* 52 iyon dan nosomaddan iddos ogget din, woy nokopaahuy sikandin no nousutan don.
Dos Kod-isau ni Disas diyot Hukumanan to mgo Judio
(Mateo 26:57-68; Lucas 22:54-55, 63-71; Juan 18:13-14, 19-24)
53 Na, id piyod dan si Disas diyot baoy to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, woy rutun, id lolivuung iddos langun no ponguu to tohodbuwis, dos od pombuyyahon to mgo Judio woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises. 54 Si Pedro, id tintinundug no moriyu boyow taman to noko-inguma sikandin diyot lama to baoy taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis. Id ounsad sikandin diyot morani to apuy duma to mgo tohodtamong to baoy, woy id oinarang sikandin.
55 Na, iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos langun no sakup to hukumanan to mgo Judio, id nangkap sikandan to unayan ahad konna bonnaa amoy od uuhon dan to saa si Disas woy'd po-imotayan. Piru waa nokita ran no id uug dan kandin. 56 Mo-uraa kos id posivonnaa to uhus amoy'd uuhon dan to saa si Disas, piru waa nokod-iling iddos kodponudtuu ran.
57 Na, duwon mgo minuvu no id lohinat amoy'd posivonnaa to uhus moka-atag kandin. 58 Kahi ran to, “Norinog doy nid oseng si Disas no od gobban din inis templo no binovallan to minuvu, woy daom to otollun allow, od poohinaton din mandon iddos osson baoy no konna binovallan to minuvu.”
59 Piru ahad iling tadda kos id oseng dan, waa rad en nokod-iling iddos kodponudtuu ran.
60 Na, id lohinat iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis diyot isowwan to langun, woy id inturan din si Disas, kahi rin to, “Waa vo id pokotavak du taddot id oseng dan moka-atag kikow?”
61 Piru id po-onong-onong da en si Disas. Na, id intud mandon iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, kahi rin to, “Sikkow ve-en kos Mesiyas, dos Anak to od posivontuhon no Monama?”
62 Mid tavak si Disas to, “Siyak en idda. Od kokita row no siyak no Anak to Minuvu, od unsad lomig to kowanan to Monamon Motuus, woy od kokita row mandad iddos kodlivod ku pomon diyot datas to langit no od dumannan to souhapun.”*
63 Na, id bendas taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis iddos umpak din pomon to lingasa rin, woy mid ikahi sikandin to, “Konnad ko-ilangan nod angoy ki pa to duma nod posivonnaa taddot saa rin. 64 Sikiyu ron en kos nokorinog taddot kodsosumpalit din. Ondak od ko-oseng dow ka-ay?”
Na langun dan, id ikahi no ollog en sikandin nod silutan to kopotayan.
65 Na duwon id pon-ilob ki Disas, woy id tombunan dan kos mata rin woy id ponsuntuk dan sikandin. Kahi ran to, “Otukow ve-en ko ondoy kos mid suntuk kikow!”
Idda mandad so mgo tohodtamong to baoy, id pontabpi ran sikandin.
Dos Kod-elle ni Pedro ki Disas
(Mateo 26:69-75; Lucas 22:56-62; Juan 18:15-18, 25-27)
66 Laggun to riyon si Pedro to lama, duwon sokkad no ba-ay nid lihad kandin. Iddon ba-ay, sokkad taddot sudsuhuwon to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis. 67 To nokita rin si Pedro no id oinarang, id porani sikandin nid totongtong ki Pedro, woy kahi rin to, “Sikkow mandad, sokkad ka en no duma ni Disas no toho Nazaret.”
68 Piru mid elle si Pedro, kahi rin to, “Waa a nokosaddoo woy waa a moho nokaabbot duwot id oseng du.”
Na id leggua sikandin diyot sobbangan to lama, woy idda ron en, duwon manuk nid ukkaa. 69 Nokita mandon si Pedro taddot ba-ay, woy id osengan din iddos mgo minuvu no id loohinat dutun, kahi rin to, “Ikon minuvu, sokkad en sikandin taddot mgo duma ni Disas.”
70 Piru mid elle rad mandon si Pedro.
Todtahad, id oseng mandad ki Pedro iddos id pon-loohinat dutun, kahi ran to, “Sokkad ka en no duma ni Disas, su toho Galilea ka man mandad.”
71 Piru id pongulivot si Pedro nid ungketen to, “Ahad od patoy a pa ko-ungkay ko id ouhus a, su nosorollan to Monama no waa ku en moho nokilaa ikos minuvu nod tommanon dow!”
72 Idda ron en, id ukkaa iddos manuk to ko-oruwon timpu. Na, nosompottan ni Pedro iddos id ikahi ni Disas kandin no, “To dii pa od ukkaa kos manuk to ko-oruwon timpu to ini en no bulli, ko-otollu rud tod elle no waa ka id kilaa koddi.” Na, id sinoggow si Pedro woy mopet oraroy kos sinoggawon din.
* 14:5 Otik diyot Griego no kinohiyan, otollun gatus no denario. Dos koru-anon tadda, lampas pa to sokkad no lahun no bayad to kod-urunaa. * 14:27 Od kovasa ini riyot Zacarias 13:7. * 14:37 Dos tullid no ngaran ni Pedro, Simon. Si Disas kos id boggoy kandin taddot ngaran no Pedro. Od kovasa ini riyot Mateo 10:2. * 14:51 Inin konakan, si Marcos no mid sulat ka-ay'n libru. Ini en kos unayan no id ponudtuu rin iddon notomanan. * 14:62 Od kovasa ini riyot Salmo 110:1; Daniel 7:13.