3
Id Bowiyan ni Disas diyon to Allow't Kod-imolloy iddos Minuvu no id Patoy kos Bollad
(Mateo 12:9-14; Lucas 6:6-11)
Na, mid livod mandon si Disas diyot simba-an to mgo Judio. Diyot daom, duwon sokkad no minuvu no id patoy kos divauy'n bollad. Woy duwon mandad mgo minuvu no od nangkap to po-unayan amoy'd ko-uug dan si Disas no nokopuung to saa. De-en id ponulan dan sikandin kod bowiyan din iddos minuvu riyon to Allow't Kod-imolloy. Na, id osengan ni Disas iddos minuvu no id patoy kos bollad, kahi rin to, “Lohinat ka rinit isowwan to langun.”
Id inturan ni Disas iddos mgo minuvu rutun, kahi rin to, “Ingkon musing ka-ay kos noko-ikuu to mgo Suhu ni Moises diyon to Allow't Kod-imolloy? Idda vo so kodpuung to moppiya o iddos kodpuung to morat? Idda vo so kodtavang to minuvu o iddos kod-imatoy?”
Piru id po-onong-onong da en sikandan. Nolingasa si Disas nid tongtong taddot mgo minuvu no nokolingkus kandin, woy naanu sikandin pomon to motoggas kos pusung dan. Na id osengan din iddos minuvu no id patoy kos bollad, kahi rin to, “Kotongngow kos bollad du.”
Na id kottong din idda, woy idda ron en, no-uliyan sikandin. Nopongnga idda, id leggua iddos mgo Pariseo woy id polivuungoy ran duma to mgo sakup ni Herodes amoy'd nangkap to po-ukit to kod-imatoy ki Disas.
Mo-uraan Minuvu kos mid Tinundug ki Disas
Na, mid undiyon si Disas to ibpit to Lanow't Galilea duma iddos mgo tinodduwan din. Id tinundug kandin iddos mo-uraan minuvu no id pomon diyot Galilea, woy duwon mandad duma no id pomon diyot Judea. Duwon mandad id pomon diyot Jerusalem, diyot Edumea, diyot dipaa to Oweg to Jordan woy id pomon diyot mgo lugaa no sumbaoy to bonuwa to Tiro woy Sidon. Mid undiyon dan to ki Disas, su nokorinog dan to langun no mokososoobbun pinuungan din. Na pomon to mo-uraa kos minuvu, id suhu ni Disas iddos mgo tinodduwan din no od panoy to bollangay nod sokayan din amoy dii sikandin od kolipit to mgo minuvu. 10 Pomon to mo-uraan novohokan kos no-uliyan din, de-en od po-ohawoy iddos dumon od pongkovohokan amoy'd porani ki Disas, su amoy od pokosomad dan kandin. 11 Na iddos id ponlosuran to busow, otid pokokita sikandan ki Disas, od ponlaangkob dan diyot isowwan din, woy od popeheson sikandan taddot mgo busow nod ungketen to, “Sikkow en kos Anak to Monama.”
12 Piru id loglohottan ni Disas tid sugga iddos mgo busow, no konna ran id ponudtuu to mgo minuvu ko ondoy sikandin.
Dos Kod-aam ni Disas to Sopuu-oruwon Tinodduwan
(Mateo 10:1-4; Lucas 6:12-16)
13 Nopongnga idda, mid tikoddog si Disas diyot buvungan, woy id umow rin iddos id kopi-i rin nod dumannon, de-en id porani sikandan. 14 Na, mid aam sikandin to sopuu-oruwon tinodduwan no id ngoranan din no mgo apostoles. Kahi rin kandan to, “Id aam ku sikiyu nod dumoruma koddi, woy id popiyod ku sikiyu amoy'd ponudtuu to kahit Monama. 15 Woy od boggayan ku sikiyu to kotungud to kodpoleggua to mgo busow.” 16 Na, ini en kos mgo ngaran to sopuu-oruwa no id aam ni Disas. Si Simon no id ngoranan din ki Pedro, 17 si Santiago woy dos ari rin no si Juan no id ngoranan sikandan ni Disas to Boanerges, no iddos kohulugan, baansi. Sikandan, mgo anak ni Sebedeo. 18 Dos duma si Andres, si Felipe, si Bartolome, si Mateo, si Tomas, si Santiago no anak ni Alfeo, si Tadeo, si Simon no mohingginawa to ingod din 19 woy si Judas Iscariote nod boligya ki Disas.
Dos Kotuusan ni Disas to Kodpoleggua to mgo Busow
(Mateo 12:22-32; Lucas 11:14-23; 12:10)
20 Na, to id uli ron si Disas woy dos mgo tinodduwan din, nolivuung mandon iddos mo-uraan minuvu riyot kandin. De-en waa ran nokosakat nid ka-an. 21 To norinog idda to mgo korumannan din, id undiyonnan dan sikandin amoy'd ongayon dan nanoy, oyyos duwon id ikahi no od busawon don kun sikandin.
22 Na, duwon mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises no id pomon diyot Jerusalem no mid ikahi to, “Si Disas, id losuran ni Moivuyan* no ponguu to mgo busow. De-en od pokopoleggua sikandin to mgo busow.”
23 To norinog idda ni Disas, id poporani rin iddos mgo minuvu woy id osengan din sikandan ukit to mgo ponunggelengan, kahi rin to, “Mambot od po-owan ni Moivuyan iddos kandin da en no mgo sakup? 24 Otik duwon mgo sakup to sokkad no kohoriyan nod po-unayoy od povunuwoy, konnod kouhoy, od kohobba en iddon kohoriyan. 25 Ungketen dad en mandad kos od kotomanan taddot mgo sakup to sokkad no pomilya. Otid po-unayoy sikandan od po-imotayoy, od pokodsuwoysuwoy en sikandan. 26 Ungketen dad en mandad kos kohoriyan ni Moivuyan. Otid po-unayoy od po-imotayoy iddos kandin da en no sakup, konnod kouhoy, od kohobba en iddos kohoriyan din woy'd kotaman.
27 “Piru notalu kud si Moivuyan, oyya su id poleggua kud iddos mgo busow no mgo sakup din. Waa minuvu nod poko-usok diyot baoy to monokkaan minuvu amoy'd ahaw to mgo korotuwan din, otik konna pa unna od bokuwon iddos monokkaan minuvu, idda pa od ka-ahaw rin idda.
28 “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no ahad ondan no saa nod kopuungan to mgo minuvu, od koposinsyan pa to Monama, ahad iddos kodsumpalit dan kandin. 29 Piru iddos ahad ondoy nod sumpalit to Uhis no Ispiritu, konna en od koposinsyan. Oyya su iddos saa rin, konnad en od ka-awa riyot kandin taman to waad tomanon.”
30 Na id oseng ni Disas ini, su duwon id ikahi no iddos kotuusan din, id pomon to busow nid lasud kandin.
Dos Inoy woy mgo Suwod ni Disas
(Mateo 12:46-50; Lucas 8:19-21)
31 Na, mid inguma iddos inoy woy mgo suwod ni Disas. Id aangat sikandan diyot lama, woy id po-umow ran sikandin su duwon od osengon dan. 32 Diyot daom, duwon mo-uraan minuvu nid ounsad no nokolingkus kandin. Na, duwon mid ikahi kandin to, “Sir, iddos inoy ru woy mgo suwod du, id aangat diyot leggua su duwon kun od osengon dan kikow.”
33 Mid ikahi sikandin to, “Oyya, piru id pokita ku koniyu ko ondoy kos inoy woy mgo suwod ku.”
34 Na, id tongtong sikandin diyot mgo minuvu no nokolingkus kandin, woy kahi rin to, “Ini en no mgo minuvu kos inoy ku woy mgo suwod ku. 35 Su iddos ahad ondoy nod tuman to id kopi-it Monama, sikandan en kos inoy ku, mgo tobboy woy mgo suwod ku.”
* 3:22 Otik diyot Griego no kinohiyan, Belsebul.