4
Towa lempesesi Jisas
Jisas lusa wof Jodan le le nou le le Riri Teingi lirkilau lunkuwo le Riri kesi lila le tef oli era re telmane ye yawi. Tulum fei lepe towa fale lempesesi epli wem wuru (40). Le epli wem fei pepe Jisas lalei men re kolo, lato yawi le wem epli wem fei pepe pe kere, le nimpi nalei. Fei towa lirpowo Jisas lolpepei, “Wuso ye ninge lite Ma Ili, irpowo erau lepei le le ma weitei lire luom.”
Jisas namti lirpowoye, “Il paitei yousi pirpei polpepei, ‘Luom yawi ma kanowo metine kolo olo’.”
Leye lo towa kesi Jisas lila le tulum nele yuwei le le frou kosawo Jisas lire men nange pite tef. “Ki ma waiye singe re yini yeflipiye pepei. Ma Ili waiki men nange yeflipiye le metine minele ki keinio, ki ma watowo men nange fei pepei. Men nange yeflipiye fei pepei pe ma peiye wuso ye ma yaru yamkelem rautuki.” towa lirpowo Jisas.
Jisas namti lirpowo towa lolpepei “Il paitei yousi pirpei polpepei, ‘Ye ma rautuwo Ili, le Ma Ili leiye le ye ma esio towa lele loteteiye’.”
Leye lo towa kesi Jisas lila le fale Jerusalem laltei lile tupe lite winem lite Ma Ili, le le lirpowo Jisas lolpepei, “Wuso ye ninge lite Ma Ili, ile lepei le ye iri yotei uwalo e tef. 10 Wusoli il paitei yousi pirpei polo,
‘Ma Ili miso lirpepe ririm pele piti ma puntoliye paileleiye.’ 11 Il pepe re pirpei polo, ‘Ririm pepe pe miso pire esi pelpe pesiye yuwei soma ire peiye re ye miso eplangu asi era kolo olo’.”
12 Jisas nou lirpowo towa lolpepei, “Il paitei yousi pirpei polpepei, ‘Ili, le Ma Ili leiye, le ye ma empesesi kolo olo’.”
13 Wem towa lempesesi Jisas lire il fei pepei re fei, le lusa Jisas le le le tanio, le lato lungario wem nele.
Wem linu piti Jisas lesio towa lele ratei Galili.
14 Leye lo Jisas nou le Galili le singe pite Riri Teingi piri ratei. Mete kete il pirpei piri le il rofro pinge tef ili yefliye lite Galili. 15 Jisas leptalo mete lifei angli pal pelpe le mete pepe pe yeflipiye peila nange lele.
16 Leye lo Jisas le Nasaret, uf wuso nimou yaitei roum muntoluwo ratei le le leilo le ili lepe, le epli wem piti pe ma pifei onposio Ma Ili le Jisas wem lele piti ma le angli pau liso epli wem fei lepe le le angli pau. Jisas leilo lile piti ma lungunape il wuso paitei yousi pepe, 17 le pe watowo yousi pite metine nimou Aisaia. Jisas nempipe yousi le le lerengape il wuso paptei paitei yousi pepe pe pirpei polpepei,
18 “Riri lite Ma Ili lireiki ratei wusoli Ma Ili keiniki piti ma keptalo il teingipe pele pe mete wuso pe oweli yini nange naplei pepe. Le laiteiki kau piti ma keptalo il piti kaniepe mete wuso pingiepe il olpe le moingi ma falepe pepe, le mete wuso lutepe pelpe olpe pepe pe ma nou puntolili, le mete wuso pila moingi pe ma peinei nautowo moingi fei lepe. 19 Le ki ma keptalo il kirpei kire eringi pite wem Ma Ili ma kaniepe mete pele.”
20 Fei Jisas nou laptei yousi paitei nemple, weisipe watowo metine piti kanowo le le lungura lifei. Mete wuso pifei angli pau pepe pe yeflipiye lus poluwo Jisas. 21 Jisas lirpepeye, “Il kumpu wuso paitei yousi pepei pepe pe fei fale punkom wem ise yingiteiki kungunape.”
22 Pe yeflipiye enke teingipe pasio le pe yafei pire il teingipe wuso lirpei pepe. Pe pirpeiye, “Le ninge lite Josep lom?”
23 Le Jisas lirpepe lolpepei, “Ki kretai punkom ise ma yirpeiki yire il pite mete emare yolpepei, ‘Metine nimou, ye kapi kainu peiye tani yotei.’ Le ise re ma yirpeiki yolpepei, ‘Men nange wuso ye esiepe fale Kaperneam, le ku mingitepe mete pirpei piripe pepe, men fei pepe soma ye esiepe fale uf kumpu leiye yotei ko’.” 24 Le Jisas nou lirpei lasiepe lolpepei, “Metine nimou uf nange lele lotei ma pinauli. 25 Yingitei, ki kirpeise punkom, towa nimoure wuru pratei Israel wem Ilaija ratei le wem fei lepe eringi twinges niliyeye le anongou pire esi plen poungo le niliyeye nef olo nalolo kolo. Le wem fei lepe tef ili yefliye oweli olotei, le mete nimpi naplei. 26 Wolo Ma Ili laisi Ilaija le towa nimoure wuru pepe kolo olo, le laisi le towa moto pite uf Sarepat lato tef lite Saidon. 27 Le mete wuru wuso pape olpe polwepe pepe pe pratei Israel wem metine nimou Elisa ratei wolo nele lelpe re nou fale teingi kolo olo, Naman lite Siria le loteteiye nou fale teingi.”
28 Fei mete wuso pifei angli pau pepe pe yeflipiye enke kotu wem pe pingitepe il wuso Jisas lirpei pepe. 29 Pe peifale peipi Jisas pila naro pe yawi tani uf kumpu lepe le pe kesi pila pe tef lupai linpei lifei wuso pe peila uf lepe lifei lepe, pe pe kesi Jisas pila pe tulum fei lepe piti ma piri lualo alu wanketei. 30 Wolo Jisas lilele le linge nimin lite mete wurutei pepe leye.
Metine piti riri oli lunkuwo.
31 Leye lo Jisas le Kaperneam, uf lato Galili le uf fei lepe Jisas leptalo mete epli wem nele piti onposio Ma Ili. 32 Mete pepe pe yeflipiye pinlele potei pire wai lele piti leptalo il wusoli il pele olo singe rasipe. 33 Metine nele lifei angli pau lepe le riri oli lunkuwo. Le lailolo lirkilau lirpei lolo, 34 “Kwa Jisas lite Nasaret, ko ye ma olomen irouku? Ye ma irouku nemple lom? Ki kretai ye minele, ye metine piti onom felkeletei wuso Ma Ili laiteiye ilape il pele au lepe.”
35 Jisas lire il singe lirpowo riri wuso lunkuwo metine wape lepe lirpeiye, “Pos ato le ye naro tanio metine lepe.” Fei riri oli lepe le liri metine lepe lualo lato lutepe pelpe wolo le watowo metine wape flis kolo olo, le naro le tanio yawiye.
36 Mete pepe pe yeflipiye pinlele potei le pe pirpei nemple polpepei, “Il menemple so polpepei? Le lirpei le il pele olo singe rasipe liso ririm olpe re pe paptowo mingim le pe naro pe yawi.” 37 Le mete kete il pirpei piri Jisas, il rofro liye liye re pe pinge uf walem wuso pratei neinowo uf Kaperneam pepe.
Jisas kapi kainu taniepe mete wuru
38 Jisas lusa angli pau, le le le winem lite Saimon. Saimon nimou pite moto pele, ne kainu nirkilau nire topo weli le pe pirpowo Jisas pirine ne. 39 Jisas le lile poi mingo pene le le lire il singe lirpepe kainu pepe. Fei kainu pepe oloye le ne frou neifale kapi oweli watepe.
40 Epli lautile re fei, mete yeflipiye wuso numuwi pelpe kainu polomen polomen re pe kapi pilape pau paptowo Jisas. Le leptalo esi pele puwope le pe yeflipiye nou fale teingipe. 41 Ririm olpe pepe re naro taniepe mete wuru wuso punkuwepe pepe, pailolo pirpeiye, “Ye ninge lite Ma Ili.”
Jisas lire il singe lirpepe le le il karipe piti ma pirpei kolo wusoli pe pretai le Krais.
Jisas leptalo il lifei angli pal
42 Nolowi mul Jisas lusa uf Kaperneam lepe le le le tulum nele yawi mete pratei kolo. Mete peifale pintatawo le wem pe perengawo pe malfefi piti ma lusape le le le taniepe kolo. 43 Wolo Jisas lirpepe lolpepei, “Il teingipe pite wem Ma Ili ma luntoluwepe mete pele, il fei pepe ki ma keptalo ke uf walem nemple nemple re ke, wusoli Ma Ili laiteiki kau piti ma kolpepe.”
44 Liso Jisas leptalo il lifei angli pal pelpe pinge tef ili yefliye lite Judia.