2
Reꞌ ribiral rasjic i Jesus
(Mt. 1.18-25)
Nok reꞌ Mari̱ya qꞌuisi̱n nak chic maꞌ ncꞌulic ricꞌux ru̱cꞌ rihaꞌlacꞌu̱n, manlic peꞌ reꞌ kꞌatal kꞌoric wilic ar Ro̱ma reꞌ Awu̱sto ribihnal jeꞌ wili xikꞌor:
«Chiwach johtok take kꞌi̱j wili chatakꞌa̱ꞌ tak rikꞌormojic pan tak tinamit chi quiꞌajlajok nicꞌ paꞌ qꞌuihal take cꞌacharel choplic quina̱ wuꞌum. Nitakꞌa̱ꞌ ribanaric i ajlanic reꞌreꞌ reh chi narimoloric i to̱j nbanaric reh Ro̱ma, nqui xikꞌor.
Reꞌ ajlanic i̱b xitakꞌa̱ꞌ ribanaric i kꞌatal kꞌoric Awu̱sto, xnimjic cuꞌum take raj toꞌbonel i kꞌatal kꞌoric aj Ro̱ma. Jeꞌ ricab ar Si̱rya, xnimjic i kꞌoric wili nok wilic chi raj toꞌbonel i kꞌatal kꞌoric aj Ro̱ma reꞌ winak Sire̱nyo ribihnal.
Naxponic aj i kꞌoric cu̱cꞌ tinamit, chiꞌnchel xiꞌo̱j pa riyukꞌul quima̱m catiꞌt reh chi naqui-ajlajic take ar. Jeꞌ ricab i Chep reꞌ wilic ar pan tinamit Nasaret ar pa riyukꞌul Calile̱ya, ruꞌum chi ra̱ꞌ riꞌsil cho i kꞌatal kꞌoric maꞌ Tawiy xo̱j chi narajlajic ar pa riyukꞌul i Jure̱ya ar chipam i tinamit Welen ribihnal reꞌ asjanak wi̱ꞌ i kꞌatal kꞌoric reꞌreꞌ. Naxo̱j chipam i tinamit reꞌreꞌ reh chi narajlajic ar, xicꞌam je i Mari̱ya chiri̱j reꞌ ripahkam chic chi rehqꞌue̱n. Ruꞌum chi yowa̱b ixok chic ruꞌum rajawric i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios, reꞌ Mari̱ya naxiponic ar Welen, manlic peꞌ xo̱j cꞌolok ricꞌux ar. Jeꞌ aj reꞌ xcꞌuluric ru̱cꞌ maj qꞌuisi̱n nak chic maꞌ nponic rikꞌijil naxelic je ar Nasaret. Jeꞌ reꞌ nok naxcꞌulic ricꞌux ar Welen, jenaj woꞌ acꞌun xilow wach ar pan jenaj quiwarbal wacax ruꞌum nok naxiponic chipam i tinamit reꞌreꞌ maꞌ xquirak ta chic jenoꞌ pa̱t jeꞌ ru̱cꞌ ncamanic chi yeꞌbal quiwarbal take behel. Reꞌ Mari̱ya naxcꞌulic ricꞌux, xibotej pan quich i pe̱t racꞌu̱n eh xiyocꞌa̱ꞌ chi nariwiric pan jenaj riwaꞌbal wacax.
Jenaj raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios xikꞌoꞌrej take aj chaꞌjem me̱ꞌ
Chipam akꞌab reꞌreꞌ, ar chiri̱j lok i tinamit Welen cu̱cꞌ take nquichaꞌjej quime̱ꞌ pan tak chakꞌab, jenaj peꞌ raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Ajabe̱s Dios ruhmumaj chic cok chi quiwach eh xisakomjic take ruꞌum risakomil rilbal reꞌ xa jeꞌ chic ricab risakomil i Ajabe̱s Dios. Reꞌ take reꞌ naxquilow chi jeꞌ reꞌ, yohbal wach naxiyoꞌjic ruꞌum. 10 Reꞌ raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios jeꞌ wili xikꞌor queh:
«Maꞌ tiyoꞌjic tak. Chabiraj tak chi coric i holohic laj kꞌoric nanikꞌorom yuꞌna maj reꞌ hat-tak kꞌe̱ꞌ nasukbok acꞌux tak chꞌi̱l take tinamit nachabiraj tak i kꞌoric wili: 11 Ar chipam i tinamit asjanak wi̱ꞌ i kꞌatal kꞌoric maꞌ Tawiy, chipam akꞌab yuꞌna xasjic i Ajabe̱s Pahbamaj chi Kꞌatal Kꞌoric reꞌ naricoꞌlonic aweh tak. 12 Reh aj chi na̱naꞌbem tak wach i haꞌlacꞌun reꞌreꞌ, reꞌ wili nanikꞌorom aweh tak chi rehtalil: Ar pan jenaj riwaꞌbal wacax na̱rakam tak i haꞌlacꞌun reꞌreꞌ botomaj pan quich ruꞌum ritu̱t, nqui i raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios.
13 Chiri̱j wili cu reꞌ chic queh take aj chaꞌjem me̱ꞌ, nquilow chi ruhmumaj chic take cok chi riche̱l i raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios reꞌreꞌ juntuhm chic chi richꞌi̱l. Reꞌ take juntuhm reꞌreꞌ pꞌuht quitioxem johtok reh i Dios chi jeꞌ wili:
14 «Yuꞌna reꞌ take cꞌacharel ayuꞌ wach acꞌal naquicꞌacharic chic pan sukquil cꞌuxlis,
ruꞌum nok reꞌ Dios kꞌe̱ꞌ raj chi suk laj cꞌacharic chic nacaꞌnam.
Katioxej aj tak johtok reh Dios wilic cho pan taxa̱j chi jeꞌ reꞌ cꞌahchiꞌ ribanam cho cu̱cꞌ take cꞌacharel ayuꞌ wach acꞌal, nqui take.
15 Xa reꞌ woꞌ xquikꞌor reꞌreꞌ, reꞌ take raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Ajabe̱s Dios xiꞌo̱j woꞌ chic johtok pan taxa̱j. Chiri̱j wili reꞌ take aj chaꞌjem me̱ꞌ jeꞌ wili xquikꞌor chi quiwach:
«Katꞌoclom tak ki̱b, tak-tak pan tinamit. Ar nakilom tak wach i haꞌlacꞌun xasjic jeꞌ ricab xikꞌor i Dios ru̱cꞌ quichi̱ꞌ take raj tzꞌeꞌ wa̱ch, nqui take.
16 Jeꞌ reꞌ nok reꞌ take aj chaꞌjem me̱ꞌ reꞌreꞌ xa cajamem chic qui̱b xiꞌo̱j pan tinamit. Naxquirak i Chep chꞌi̱l i Mari̱ya, xquilow chi reꞌ haꞌlacꞌun ar yoclic pa riwaꞌbal wacax. 17 Chiri̱j wili pꞌuht quikꞌorom queh take chiꞌnchel wilque̱b ar i nicꞌ paꞌ nimal xkꞌormojic queh chiri̱j i haꞌlacꞌun reꞌreꞌ 18 eh kꞌe̱ꞌ xsahchic quicꞌux naxquibiraj reꞌ xquikꞌor take aj chaꞌjem me̱ꞌ reꞌreꞌ. 19 Reꞌ Mari̱ya, naxibiraj reꞌreꞌ, xoquic chi ricapewjic ri̱j chiꞌnchel i kꞌoro̱j reh eh maꞌxta chic nsahchic pa ricꞌux. 20 Jeꞌ aj reꞌ naxisoljic cho take aj chaꞌjem me̱ꞌ, xa cꞌahchiꞌ chic quitioxem johtok i Dios nah be̱h ruꞌum xquilow wach i haꞌlacꞌun jeꞌ ricab xkꞌormojic queh eh xquitioxej woꞌ johtok reh i Dios ru̱cꞌ chiꞌnchel xquilow chꞌi̱l xquibiraj cu̱cꞌ take raj tzꞌeꞌ wa̱ch.
Reꞌ ribiral rikꞌahsjic i tꞌuch Jesus pan kꞌab i Dios
21 Nok wahxaki̱b chic kꞌi̱j asjanak cho i quihaꞌlacꞌu̱n, reꞌ Mari̱ya chꞌi̱l i Chep xquicoj ribihnal i cacꞌu̱n chi Jesus, jeꞌ ricab kꞌoro̱j cho reh Mari̱ya ruꞌum raj tzꞌeꞌ wa̱ch i Dios nok cu jaꞌ yowa̱b ixok ta cho. Reꞌ wili xcaꞌn ribanaric chipam i kꞌi̱j naxesmejic lok ritzꞌuhmal na̱ ricꞌachanbal i tꞌuch acꞌun reꞌreꞌ. 22 Chiri̱j chic ruꞌ naxponic wach nicꞌ nimal i kꞌi̱j kꞌoro̱j ruꞌum i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses nok sak chic wach i tutbe̱s ru̱cꞌ rasjic rihaꞌlacꞌu̱n, reꞌ Mari̱ya chꞌi̱l i Chep xiꞌo̱j ar Jerusalen reꞌ xquicꞌam je wi̱ꞌ i Jesus reꞌ pe̱t cacꞌu̱n, chi rikꞌahsjic pa rikꞌab i Ajabe̱s Dios. 23 Jeꞌ reꞌ xcaꞌn nimbal reh jeꞌ ricab rikꞌor i Cꞌuhbal yeꞌo̱j reh Moyses ruꞌum i Ajabe̱s Dios reꞌ rikꞌor chi jeꞌ wili:
“Reꞌ pe̱t acꞌun nasjic, kꞌahsjok pan kꞌab i Dios reh chi naricamanic chiwach, nqui rikꞌor.
24 Jeꞌ woꞌ, ar ponok Jerusalen, reꞌ Mari̱ya xo̱j rikꞌahsaj risi̱ chiwach i Dios jeꞌ ricab rikꞌor woꞌ chipam i Cꞌuhbal reꞌreꞌ chi jeꞌ wili:
“Reꞌ tutbe̱s nok sak chic wach ru̱cꞌ rasjic rihaꞌlacꞌu̱n,
juncꞌuhl chi cucꞌ cꞌo̱t on juncꞌuhl chi rexba̱ narikꞌahsam chi si̱ chiwach i Ajabe̱s Dios, nqui rikꞌor.
25 Chiwach take kꞌi̱j nok wilque̱b ponok i Mari̱ya chꞌi̱l Chep ar Jerusalen, chipam i tinamit reꞌreꞌ wilic woꞌ jenaj winak Simyon ribihnal coric wach rinoꞌjbal eh aj niminel woꞌ chiwach i Ajabe̱s Dios. Ruꞌum nok wilic i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios ru̱cꞌ, reꞌ Simyon reꞌreꞌ wilic chic ha̱b ripꞌutum ruyuꞌnjic i kꞌi̱j reꞌ narilom wi̱ꞌ wach i naresenic queh rich ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel chipam quitiꞌquilal 26 maj reꞌ Lokꞌ laj rUxlabal i Dios rikꞌorom chic cho reh chi jeꞌ wili:
«Reꞌ hat maꞌ jaꞌxta aquimic je wi cu jaꞌ nawilow ta wach i Pahbamaj chi Kꞌatal Kꞌoric ruꞌum i Ajabe̱s Dios, nqui kꞌoro̱j cho reh.
27 Yuꞌna kꞌuruꞌ nok chi reꞌ Mari̱ya chꞌi̱l Chep xquicꞌam je quihaꞌlacꞌu̱n chi naquikꞌahsam pan kꞌab i Dios, jeꞌ ricab rikꞌor i Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses, reꞌ Simyon reꞌreꞌ xo̱j woꞌ chipam Lokꞌ laj Pa̱t reꞌ nlokꞌonjic wi̱ꞌ wach i Dios, naxkꞌormojic reh ruꞌum Lokꞌ laj rUxlabal i Dios chi narojic ar. 28 Jeꞌ reꞌ ajic, naxilow wach i haꞌlacꞌun reꞌreꞌ, ximehraj johtok eh xitioxej johtok i Dios chi jeꞌ wili:
29 «Ha̱w, reꞌ akꞌorbal ayeb cho wi̱n xponic wach. Yuꞌna ajic quinquimok pe chic je chi suk nicꞌux,
30 maj xwilow chic wach i kajcoꞌlonel
31 reꞌ pahbamaj cho awuꞌum chi quicoꞌljic chiꞌnchel i tinamit.
32 Kꞌe̱ꞌ nitioxej aweh kꞌuruꞌ ru̱cꞌ awAcꞌu̱n wili maj chi xa jeꞌ na ricab jenaj sakom,
reꞌreꞌ narisakomem pa̱m quinoꞌjbal take maꞌ reꞌ ta ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel eh naricꞌuhtam woꞌ rinimal alokꞌil chi kawach i hoj ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel, nqui Simyon.
33 Jeꞌ reꞌ ajic reꞌ Chep chꞌi̱l i Mari̱ya kꞌe̱ꞌ woꞌ chic xsahchic quicꞌux ru̱cꞌ take kꞌoric xkꞌormojic chiri̱j i cacꞌu̱n.
34 Chiri̱j chic ruꞌ, reꞌ Simyon xipahkaj ricꞌaxbal i Dios chi quina̱ ritu̱t raja̱w i Jesus eh chiri̱j chic reꞌ jeꞌ woꞌ chic wili xikꞌor reh ritu̱t i tꞌuch haꞌlacꞌun Jesus:
«Mari̱ya, chabiraj chi coric i wili: Reꞌ Dios ritikꞌa̱b chic cho wach chi reꞌ ricꞌuhbal awacꞌu̱n qꞌuihal take cꞌacharel maꞌxta cajwanic wach, jeꞌ ricab nbanaric reh jenoꞌ rehtalil be̱h nok maꞌ n-nimjic ta chic cuꞌum tinamit. Jeꞌ reꞌ ajic reꞌ Dios xitikꞌa̱ꞌ woꞌ cho wach chi reꞌ awacꞌu̱n wili nariyeb tiꞌcꞌaxic chi quina̱ qꞌuihal queh ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel reꞌ maꞌxta quiniminic reh ricꞌuhbal. Jeꞌ woꞌ, xitikꞌa̱ꞌ woꞌ cho wach chi naricoꞌlem take riqꞌuihal queh take ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel reꞌ naquiniminic reh ricꞌuhbal. 35 Chiri̱j awacꞌu̱n wili, reꞌ takꞌamaj cho chi risakomsjic lok wach i maꞌ holohic ta laj noꞌjbal wilic pan ca̱mna take riqꞌuihal tinamit, reꞌ hat Mari̱ya tiꞌ na̱wilom wach. Naroquic cho jenaj nyotꞌic awu̱cꞌ, xa jeꞌ chic ricab lamoj ta nak jenoꞌ chꞌihchꞌ chiꞌ acꞌux na̱wicꞌram, nqui Simyon.
36 Chi quixilac take cꞌahchiꞌ quilom rikꞌahsjic i Jesus pan kꞌab i Dios, wilic woꞌ ar jenaj rijeb laj ixok rixkꞌu̱n i Panwel ra̱ꞌ riꞌsil woꞌ cho Aser, A̱n ribihnal eh jeꞌ ru̱cꞌ woꞌ take aj kꞌoro̱l reh kꞌoric nyeꞌeric reh ruꞌum Lokꞌ laj rUxlabal i Dios. Reꞌ A̱n wili camnak chic je ribahi̱l, xa wuku̱b ti ha̱b xcꞌacharic ru̱cꞌ 37 eh yuꞌna quejeb roꞌcꞌahl (84) ha̱b chic ricahnic cahnok ruꞌum ribahi̱l, xa reꞌ laꞌ nchel to̱b ta woꞌ rijeb ixok chic, xa kalakal woꞌ wilic chipam Lokꞌ laj Pa̱t reꞌ nlokꞌonjic wi̱ꞌ wach i Dios ruꞌum xa eli̱c woꞌ ricuy riwaꞌ riha̱ꞌ chi ti̱j chi lokꞌonbal wach i Dios. 38 Jeꞌ reꞌ ajic reꞌ A̱n wili nok wilic ponok chipam lokꞌ laj pa̱t reꞌreꞌ eh cꞌahchiꞌ rilom rikꞌahsjic i Jesus, pꞌuht ritioxem johtok i Dios eh jeꞌ wili kꞌoric xiban chiri̱j i haꞌlacꞌun reꞌreꞌ queh take aj Jerusalen reꞌ cꞌahchiꞌ cuyꞌem i kꞌi̱j chi naquicoꞌljic:
«Naqꞌuihok i haꞌlacꞌun wili naco̱j ricoꞌlem i hoj ra̱ꞌ riꞌsil cho maꞌ Israhel, nqui kꞌoric xiban.
39 Nok caꞌnam chic cho ribanaric chiꞌnchel reꞌreꞌ chipam Lokꞌ laj Pa̱t reꞌ nlokꞌonjic wi̱ꞌ wach i Dios chi rinimjic jeꞌ ricab nicꞌ paꞌ wach tzꞌihmbimaj cahnok chipam i Cꞌuhbal yeꞌo̱j reh Moyses ruꞌum i Ajabe̱s Dios eh quibiram woꞌ chic chiꞌnchel xkꞌormojic chiri̱j i quihaꞌlacꞌu̱n, reꞌ Chep chꞌi̱l Mari̱ya xisoljic woꞌ chic je pan quipa̱t ar pan tinamit Nasaret pa riyukꞌul i Calile̱ya.
Reꞌ cꞌuhbalanic xiban i Jesus
chi quixilac take nimak quiwach winak
40 Reꞌ Jesus pꞌuht riqꞌuihic johtok eh nok cꞌahchiꞌ riqꞌuijolbic pꞌuht rikꞌasamric rinoꞌjbal maj reꞌ ratoꞌbil i Lokꞌ laj rUxlabal i Dios wilic china̱. 41 Chi jeꞌ reꞌ qꞌuihic riban johtok i Jesus, reꞌ take ritu̱t raja̱w ruꞌum chi ocronak take chi eli̱c ha̱b quiꞌo̱j ar Jerusalen pan ninkꞌi̱j reꞌ nquininkꞌijej wi̱ꞌ i quelic cho ra̱ꞌ riꞌsil maꞌ Israhel chipam i tiꞌcꞌaxic najtir kꞌi̱j ar Eji̱pto, 42 reꞌ take reꞌ xiꞌo̱j ar Jerusalen jeꞌ ricab ncaꞌn eli̱c ha̱b eh xquicꞌam je Jesus chiqui̱j. 43 Nok cuxꞌunak chic i ninkꞌi̱j reꞌreꞌ, reꞌ Chep chꞌi̱l Mari̱ya xisoljic woꞌ chic je pan quitinami̱t chꞌi̱l take nicꞌ paꞌ nimal xiponic cho pan ninkꞌi̱j reꞌreꞌ, xa reꞌ laꞌ maꞌ xquicoj ta rehtal chi reꞌ Jesus xcahnic poꞌ cho ar Jerusalen 44 maj pan quicꞌux take ritu̱t raja̱w, xa chi quixilac laꞌ woꞌ tinamit xchalic. Jeꞌ reꞌ nok xcaꞌn je jenaj kꞌi̱j chi behic. Naxoquic aj cho kꞌekom, reꞌ take reꞌ pꞌuht quisiqꞌuim i cacꞌu̱n chi quixilac take quehtꞌalim quiwach quichꞌi̱l, jeꞌ woꞌ chi quixilac take cu̱cꞌ cho, 45 xa reꞌ laꞌ maꞌ xquirak ta woꞌ. Jeꞌ reꞌ nok pa ricab kꞌi̱j xquichop woꞌ chic je quibe̱h chi risiqꞌuiric i Jesus ar Jerusalen 46 eh cu reꞌ chic pa ro̱x kꞌi̱j xponic quirak chipam Lokꞌ laj Pa̱t reꞌ nlokꞌonjic wi̱ꞌ wach i Dios. Naxponic quirak, xquilow chi ar wilic chi quiyejal take aj tijem ri̱j Cꞌuhbal Yeꞌo̱j reh Moyses cꞌahchiꞌ ribiram i cꞌuhbalanic ncaꞌn take ruꞌ eh cꞌahchiꞌ woꞌ cok chi pahkanic chiri̱j i cꞌuhbal nquikꞌor. 47 Jeꞌ woꞌ, xquilow chi chiꞌnchel take cꞌahchiꞌ quibirinic reh kꞌoric riban i cacꞌu̱n, xa sahchanak chic quicꞌux ruꞌum chi kꞌe̱ꞌ tꞌulic chi quicꞌuꞌljic. 48 Naxquilow chi jeꞌ reꞌ take ritu̱t raja̱w, kꞌe̱ꞌ xsahchic quicꞌux xa reꞌ laꞌ ruꞌum quiyoꞌjic chi xsahchic nak i cacꞌu̱n jeꞌ wili xikꞌor i ritu̱t reh:
«Wacꞌu̱n, maꞌ holohic ta xaꞌn keh chi jeꞌ reꞌ maj reꞌ hin chꞌi̱l awaja̱w xiban naho̱l kawach chi asiqꞌuiric, nqui reh.
49 Chalic Jesus jeꞌ wili xikꞌor reh:
«Reꞌ hat-tak narak woꞌ nak tak chiri̱j chi reꞌ hin tanlic chi wi̱n chi nanibanam i camanic yeꞌo̱j chi nina̱ ruꞌum i wAja̱w Dios. Jeꞌ reꞌ nok ayuꞌ nak xinasicꞌ tak chi pe̱t, nqui xikꞌor.
50 Reꞌ kꞌoric reꞌreꞌ maꞌ xquirak ta chiri̱j take ritu̱t raja̱w 51 xa reꞌ laꞌ reꞌ ritu̱t maꞌ xsahchic ta chic pa ricꞌux i kꞌoric reꞌreꞌ. Chi jeꞌ reꞌ, reꞌ Jesus xsoljic je chiqui̱j ar pan quitinami̱t Nasaret. Ar chic ponok xa maꞌ haj ta woꞌ xikꞌihtaj ri̱b chiwach ritu̱t raja̱w, xa eli̱c laꞌ woꞌ xinimej take. 52 Jeꞌ woꞌ chic, nok cꞌahchiꞌ riqꞌuijolbic johtok, kꞌe̱ꞌ cꞌahchiꞌ rikꞌasamric rinoꞌjbal eh ru̱cꞌ reꞌreꞌ, maꞌ pajoj ta naxirak ricꞌaxbal chiwach i Dios jeꞌ woꞌ chi quiwach take tinamit.