21
Pɔɔli yɛ Yerusɑlɛm kuyu hɑ
Kɛ tɔ́ nɛ pɛ̃ ɑri kei lɛ̃ icée n hɔ́ɔnɛnɛ, ɑri kúninɔi loni ɑrí nɛ mɛsɛ nɛ mɛsɛ Kɔɔsi n sɑirilɛ̃. Ai weesi, ɑri Rootɛsi tɔ́mpɔ ɑri kei yisi nɛ Pɑtɑrɑ-pɔ. Ari kei kúninɔi yɛnu kun Fenisii kɛtẽ-mɛ̃ sĩ. Ari kpɛ̃ loni ɑrí nɛ tɔ́mpɔ. Kɑri Siipuru kɛtẽ kɛɛ míni kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ ń we n yɛ́mpɔ, ɑri kɛ yɑ́ ɑri kumíi-mɛ̃ tiki hɑ́i nɛ Sirii kɛtẽ-pɔ, ɑrí nɛ Tiiri tulu. Kei kɛ kúninɔi ɑku kuilũ topilɛnɛ. Ari kei Yeesu pipirɛtiki lɛɛpɔ, ɑri pikɛkúrí tonɛ siyɑ́ɑ sisɛɛi. Nfɑ́ɑsɔnɛ nn pi símisi ɑpi Pɔɔli mɑɑ rɛ úu kɑpɛ Yerusɑlɛm hɑ. Amɑ́ kɛ siyɑ́ɑ sɛ̃ ɑsi n tɔ́mpɔ, ɑri yisi ɑri kɔ nsẽ́ nɔŋ́. Api pinnɛ́í yisi nɛ pipinɔsi nɛ pisiwɑ̃ ɑpi rɔ́ sɑ́runi ɑpí nɛ kuyu leepɔ. Ari kei mínimɑɑ ritimɛ wulɑ ɑri kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. Ari pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ yɑ́hɑɑnɛ ɑrí nɛ kpii. Tɔ́ɔ kúninɔi loni, pɛ̃ ɑpi pisiyɔ kúúni. Tiiri-i kɑri mɛtɔ́rɔɔ kúninɔi lõ ɑrí nɛ Putolemɑyisi sĩ. Ari kei Yeesu pikɔ́ yɑ́ɑ́si ɑrí nɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ pikɛmɛɛ́ tonɛ. Kɑi n weesi, ɑri yisi ɑri Sesɑree tulu. Arí hɑ Filipu yɛɛ Nsímɛ́ Kɛcirɛ nɛ n kɔ́ɔ́núlɛ̃ kɛyɔ-i tonɛ. U pisoi pisɛɛi pɛ̃ kɑpí pɛɛ Yerusɑlɛm-pɔ n wɛ́ɛ usɛ lɛ. U pɛɛ pikpére pinɑ mɑ́lɛ pɛɛ ɑ́pi utisi n nyu. Pi yɛ pɛɛ Uléécɑɑ rinyiri nɛ símisilɛ. 10 Tɔn kei lɛ̃ we lin siyɑ́ɑ kulúi wɑi kɛ ɑntepu uyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Akɑpuusi uu Yutee kɛtẽ-pɔ leemɛ uu kɛrɔ́mɛɛ́ weri. 11 Uu Pɔɔli kutɑmpɑ́lɑ kpísi uu ɑ́nɑ nɛ ɑnípɛ hɔpu uu rɛ: Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ mɑɑ rɛ nní mɛcɔ kɛ Pisuifi ɑpí hɑ Yerusɑlɛm-pɔ kutɑmpɑ́lɑ nkú ute íŋmɛ hɔpunɛ, ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ mpuri sɑnɛ pikɔ́ ɑnipɛ-i u wɑi. 12 Kɑri ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ n kṍ, tɔ́ nɛ Sesɑree-pɔ Yeesu pikɔ́ ɑri Pɔɔli súúluisɛ rɛ úu kɑpɛ Yerusɑlɛm hɑ. 13 Pɔɔli uu pɛɛ rɔ́ pɛsɛ rɛ: Yo nnyɑ kɑni téni nɔn lɑ nɔkɛ́ inɛ́piŋɛ riyɔɔsɛ? Ái pihɔpɛ ŋmɑnɛ kɛ nɛ́ɛ nɛ mɛnɛ́círɛ cɑ́pinɛlɛ̃ nɛn mɛ̃́. Lin kɔ n wɑ rɛ kɛ́ Upíimɑ Yeesu kɛcɑ́ɑ́ Yerusɑlɛm-pɔ kpu, nɛ we. 14 Kɑri umɛkɔ́ m pɔɔnɛ, ɑri sɛ́ɛ́ ɑri pɛɛ mɛsɛ mɑɑ rɛ Upíimɑ mɛlɑ mɛkɛ́ wɑ.
15 Kɑri kɛlõ kɛ-i siyɑ́ɑ sinyinɛ n tónɛ, ɑri mɛrɔ́círɛ cɑ́pinɛ ɑri Yerusɑlɛm tɔ́mpɔ. 16 Yeesu pipirɛtiki pɛɛ Sesɑree-i ń we kɛcɔpɛ pinyinɛ ɑpi yisi ɑpi rɔ́ sɑ́runi ɑpí nɛ Siipuru ukɔ́ unyinɛ kɛyɔ rɔ́ sĩ́ tɛ pikɛ́ kei rɔ́ yɔsí. Pi yɛ u sée rɛ Mɑnɑsɔɔ. Hɑ́i ɑ́i nɛni-mɛ kuu Yeesu tikilɛ̃.
Pɔɔli yɛ Yɑkupu kɛyɔ hɑ
17 Kɑri Yerusɑlɛm n tuipɔ, Yeesu pikɔ́ ɑpí nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ rɔ́ yɔ́su. 18 Kɑi kóso n weesi, Pɔɔli uu rɔ́ tíki ɑri Yɑkupu kɛyɔ sĩ. Piwɛ́ɛ́sɛ picɔ nnɛ́í pɔ́ɔ kɔ kei cɑ́pinɛpɔ. 19 Pɔɔli uu yisi uu pi yɑ́ɑ́si uu pɛɛ lɛ̃ nɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ upikɛi rintíki uú nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ wɑi pi kɛɛnkɛɛ kélé-kélé. 20 Kɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑpi Uléécɑɑ pɑkɑrɛ, ɑpi pɛɛ Pɔɔli mɑɑ rɛ: Pɔ nyɑ́nii, umɑ́rɛcɔ! Pisuifi yɑrɛ pílɛ pílɛ ɑ́kotokú kɛfi kumúŋɛ́ pɛɛ nté Upíimɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ pin kɔ irɔ́sé tíkilɛ̃ ńsɔnɛ. 21 Pi kɔ pɛɛ pi símisilɛ rɛ pɔ yɛ Pisuifi pɛɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ kɛcɔpɛ ń we céésilɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ yɛ Moisi isé wɑisɛ, tɛ lɛ̃ nnyɑ, ɑ́pi kɑpɛ yɛ siwɑ̃́ tiké, ɑ́pi kɑpɛ yɛ kɔ inyɛ́kii wɑ. 22 Tɔkɛ́ nkpéni ń-ye kpísi? Ḿpɑ́ likɛ́ íye wɑ, pi yɛ́ kṍ tɛ pɔ kɑ. 23 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ mmɛ̃ kɑri nní pɔ́ m mɑɑnɛ ritiki. Pitisi pinɑ pinyinɛ yɛ nté kɛrɔ́cɔpɛ welɛ pɛɛ rinɔ́ɔ n yekei rɛ pi yɛ́ pimɛcirɛ Uléécɑɑ pɑ.* 24 Pirinɔɔ tɛ̃ ituŋɛ yɛ tɔ́mpɔlɛ. A pi kpísi, nɔ́ nɛ pɛ̃ ɑni kɛsẽ́ píyufunɛ inyɔ́ɔnsɛ wɑi, ɑɑ lɛ̃ kɑpí nɛ n nyɔ́ɔnsɛnɛ kɛcɑ́ɑ́ hɛ́ɛ́lɛ. Kei kɛ pisoi ɑpi yɛ́ pɛɛ yɛ̃́ tɛ lɛ̃ kɑpi kɛpɔ́cɑ́ɑ́ n símɑɑnkɛɛ yɛ nnɔ́ɔmɛ lɛ, ɑpi kɔ yɛnu rɛ pɔ̃́ ticuruu yɛ Moisi isé tíkilɛnlɛ. 25 Tɔ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɛɛ Kirisi pikɔ́ m pɑnsɛ pɔ̃́ títɛlɛ́ piwɔ́lɛ mɑsilɛ ɑri pi símisi rɛ tɔ símɑɑnɛlɛ ɑí tonɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ yɛ inyɔ́ɔnsɛsɑrɛ nɛ́ɛ mɛ́nyɛ li. Aɑpi kɑpɛ yɛ kɔ isɛɛ kɑ́pi rimpɑ́ piké mɛ́nyɛ lesɛ isɑrɛ li. Pikɛ́ kɔ pimɛcirɛ tĩ, ɑ́pi kɑpɛ iwɑ́sɑ́ n wɑi.
26 Kɑi kóso n weesi, Pɔɔli uu pitisi pɛ̃ kpísi ɑpí hɑ kɛsẽ́ ɑkópɛ pihɛɛrɛ inyɛkii wɑi uu pɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ loni uu kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ inyɔ́ɔnsɛ tɔrɔɔ siyɑɑ ɑsí hɑ n tɛnɛnɛ pisoi símisi.
Pi Pɔɔli Uléécɑɑ kɛyɔ-i tĩ́
27 Siyɑ́ɑ sisɛɛi sɛ̃ kɑpi yɛ nɛ ɑ́yu n fũ sin nɛ kɛtɔ́ŋɛ́ tuinɛ, Pisuifi pinyinɛ pɛɛ Asii kɛtẽ-pɔ n léeri ɑpi Uléécɑɑ kɛyɔ-i Pɔɔli yɛnu. Api pisoi nnɛ́í tɑ́lɑɑnkɛɛ ɑpi u tini. 28 Apí n cɑ́ɑ́i rɛ: Isirɑyɛɛli pikɔ́, ɑni kɑm ɑni rɔ́ lɛ̃́! Usoi uyɛɛ ḿpɑ́ yei nɛ ḿpɑ́ úye Isirɑyɛɛli pikɔ́ kɛcɑ́ɑ́ nsímɛ́ kópɛ n símisi un kɔ tee rɛ úkɑ úu kɑpɛ yɛ Moisi isé nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ nkɛ́ wɑisɛ yɛ nkó. U nkpéni ntɔ́rɔɔ sei nɛ Pikirɛki kei lonlɛ uu kɔ kɛlõ sɔnɛ kɛ̃ mɛ́kpɛrinkpɛ wɑisɛ. 29 Pi pɛɛ kuyu kɛ́mɛɛ Pɔɔli nɛ Efɛɛsi ukɔ́ kɑpi yɛ n sée rɛ Turɔfim yɛnlɛ ɑpi pɛɛ́ m músu rɛ Pɔɔli yɛ nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ u lompɔlɛ.
30 Ai kuyu nnɛ́í nɔ́kɔrɛ, pisoi ɑpi ɑwɛ́lɛ́ nnɛ́í n léenti pin kɑ́lɑɑpɔ. Pisoi ɑpi Pɔɔli tini ɑpí nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ iyɑɑ leepɔ ɑpi mɛsɛ nɛ mɛsɛ kɛ hɑ́nɛsi. 31 Pin pɛɛ nkpéni nɑ́ɑ́si pikɛ́ u kpu. Nsímɛ́ nn Rɔm pisɔ́ɔ́cɑ uwɛ́ɛ́sɛ kutu-i loni rɛ Yerusɑlɛm kuyu nnɛ́í yɛ nɔkɔrɛ. 32 Uyɛ̃ uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ pisɔ́ɔ́cɑ kpéẽ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ picɔ cɑ́pinɛ uú nɛ riwúí-mɛ̃ wurupɔ. Kɑpi usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ picɔ n yɛ̃́, ɑpi pɛɛ Pɔɔli ipépi yɑ́. 33 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uyɛ̃ uu pɛɛ nyɔsɔ́pɔ uú nɛ Pɔɔli kɔ, uu u tini uu rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ ɑkpɑnii ɑtɛ́ nɛ u pɑɑsi. Uu pɛɛ pisoi pɛɛ n lémɑɑlɛ̃ pisɛ rɛ: Úye kɛcirɛ lo? Yo kuu mpíí wɑ? 34 Amɑ́ pisoi ɑpi pɛɛ mɛ́woo nɛ mɛcɔ n cɑ́ɑ́i, úkɑ úu kɔ ucɔ nkɔ́ kómɛi. Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ úu pɛɛ ńkɑ kómɛi. Uu mɛsɛ upisɔ́ɔ́cɑ rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ Pɔɔli kpísi pikɛ́ nɛ pisɔ́ɔ́cɑ kɛyɔ hɑ. 35 Kɛ Pɔɔli uu sitɑ́kui kɑpi yɛ nɛ kulee rińtɑɑ́ n tu, pisɔ́ɔ́cɑ ɑpi rikpɑ́kɑ́rɑ́ kɛ pisoi ɑpí nɛ u ń lɑ nnyɑ u sɑkɑɑ. 36 Pisoi riwúí yɛ pɛɛ u tikilɛnlɛ pin cɑ́ɑ́i rɛ: Ani u kpu!
Pɔɔli yɛ pisoi kɛcɔpɛ rinɔ́ɔ yɔsí ukɛ́ uriyu hɛɛrɛ
37 Kɑpi ń lɑ pikɛ́ Pɔɔli nɛ pisɔ́ɔ́cɑ kɛyɔ lõ, uu usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ pisɛ rɛ: Nɛ ncée mɑ́ kɛ́ símisii? Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu u pisɛ rɛ: Pɔ́ Mɛ́kirɛki kómɛilɛɛ? 38 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́i pɔ́ɔ Esipiti ukɔ́ uyɛɛ sé nní ńcɔkɔi nɛ ń kɑ uu pisoi kṍ ɑ́kotokú ɑnɑ kpísi uú nɛ kucɛsi kóimɑ loni rɛ pikɛ́ ɑtɔpi u lɛ̃́ɛ? 39 Pɔɔli uu u pɛsɛ rɛ: Nɛ̃́ nɛ Usuifi lɛ. Silisii kɛtẽ-pɔ, Tɑrisi kuyu-i kɑpi nɛ́ mɑ́ri. Ḿpɑ́ yei-pɔ kɑku kɔ ríyu mɑ́. Nɛ pɔ́ we rɛ ɑ ncée nɛ́ hɛ kɛ́ risoiwuí ntí rinɔ́ɔ mɑɑ. 40 Usɔ́ɔ́cɑ wɛ́ɛ́sɛ uu ncée u hɛ rɛ ukɛ́ símisi. Pɔɔli uu sitɑ́kui kɛcɑ́ɑ́ nyɛrɛ uu pisoi pɛ̃ kunípɛ síkɑ rɛ pikɛ́ risɛ́ɛ́. Api pinnɛ́í sɛ́ɛ́ keu. Pɔɔli uu pɛɛ pimɛyu kɑpi yɛ n sée rɛ Mɛ́-epiree nɛ rinɔ́ɔ pi mɑɑ rɛ:
* 21:23 Tinɔ́ɔ kɑpi n yekei ɑsei rɛ hɑ́i nɛ kumúŋɛ́ kunyinɛ-pɔ ɑ́pi yɛ́ pítɑ n ntí ɑ́pi yɛ kɔ nnyúpi nyɑi.