16
Nɛ lɛ̃ nɔ́ símisilɛ rɛ ɑ́ni kɑpɛ nɛ Uléécɑɑ ncee kɛ́mɛɛ ń loó nnyɑ. Pi yɛ́ kɑm ɑpi ɑyómɛyɑ́hɑɑlee kɛ́mɛɛ nɔ́ lɑ́kɑsɛ. Ticuruu li kumúŋɛ́ kunyinɛ-i sɔ́nti kɛ usoi uu yɛ́ un nɔ́ n kpu, uú m músu rɛ Uléécɑɑ kuu lɛ̃ inyɔ́ɔnsɛ wɑi. Kɑ́pi píkɑi Unɛ́sɑ́ɑ nɛ́ɛ nɛ̃́ n nyu nnyɑ kɑpi lɛ̃ wɑinɛ. Nɛ lɛ̃ nɔ́ símisilɛ rɛ lin n kɑ lin lɛ̃ n wɑi, nɔkɛ́ nɛ n léisɛ rɛ nɛ nɔ́ símisi nnyɑ. Tɔ́ nɛ nnɔ̃́ tɔ́ɔ pɛɛ́ we nnyɑ kɑ́m hɑ́i kɛ́korɑɑnɛ-mɛ nɔ́ símisi.
Nfɑ́ɑsɔnɛ pikɛi
Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Uyɛɛ nɛ́ n tummɛ kɛ́mɛɛ kɑm nkpéni nní tɔ́su, nɔ́ úkɑ úu kɔ nɛ́ pisɛnɛ rɛ: Mɛ́ye kɑɑ sĩ́? Kɑm lɛ̃ nɔ́ n símisi nnyɑ kɛ nɔ́ɑnɛ́pɔ́ɔ ɑɑ lɛ̃ mɛyɑ̃́ cɑɑi. Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, nɛ́ nsímɛ́sei nɔ́ símisi: Nɛn n tɔ́mpɔ, li yɛ́ nɔ́ rilɑɑ ɑi tɔ́su. Li we rɛ nɛnsɑ́ n tɔ́mpɔ, ucomɛ úu pɛɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ sɔ́nti. Amɑ́ nɛn n tɔ́mpɔ, nɛ́ nɔ́ u tummɛ. Un píyei n kɑ, u yɛ́ kɛtẽ nkɛ́ pisoi ɑkópɛ pi nyísɛ. U yɛ́ kɔ lɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ ɑsei nɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu yɛ́ nɛ usoi n túhɑɑnɛ pi símisi. Piɑkópɛ yɛ nnyɛ́ rɛ ɑ́pi nɛ kɛfɑ nɛ́ tɛnɛlɛ̃. 10 Asei nyɛɛ rɛ Unɛ́sɑ́ɑ-i kɑm sĩ́, ɑ́ni kɔ piyɛ́nɛ nɛ́ kpɑ́nɛ. 11 U yɛ́ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu yɛ nɛ usoi n túhɑɑnɛ pi símisi. Lɛlɛɛ rɛ u nɛ kɛtẽ nkɛ́ uyɔɔpi pitúhɑɑnɛ mɑsilɛ.
12 Nɛ nsímɛ́ mɛyɑ̃́ mɑ́lɛ kɛ́ nɔ́ símisi. Amɑ́ nkɛmɛɛ pikomɛ yɛ́ nkpéni nɛ nɔ́ pɔlɛsi. 13 Nsímɛ́sei Nfɑɑsɔnɛ mmɛ̃ nn píyei n kɑ, n yɛ́ tíyɛsɛ ɑni nsímɛ́sei nnɛ́í kóm. Ái nnnɑŋɛ cirɛ knn nɛ símisinɛ, ɑmɑ́ lɛ̃ nnɛ́í knn n kṍ knn nɔ́ símisinɛ, nn kɔ lɛlɛɛ mɑsí kɛpirɛ n wɑinɛ nɔ́ símisi. 14 N sɔ́ntilɛ nkɛ́ ríyu nɛ́ wɑisɛ. Li we rɛ mmɛ̃ kɑm n símisi knn sɔ́nti nkɛ́ nɔ́ ritɛ́ŋ́sɛ. 15 Lɛ̃ nnɛ́í kɛ Unɛ́sɑ́ɑ uu m mɑ́ yɛ linɛ́kɔ́ lɛ. Lɛ̃ nnyɑ kɑḿ mɑɑ rɛ mmɛ̃ kɑm n símisi kɛ nsímɛ́sei Nfɑɑsɔnɛ mmɛ̃ nn sɔ́nti nkɛ́ nɔ́ ritɛ́ŋ́sɛ.
Mpɔ́ɔcɑɑi yɛ́ kɑm nn pɑnsɛ mpɔ́ɔnɑrɛ
16 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Li tisɛ nkɑ́ripi, ɑ́ni yɛ́ kɔ piyɛ́nɛ nɛ́ rikpɑ́, ɑi kɔ nkɑ́ripi kpɑ́sɛ, ɑni kɔ piyɛ́nɛ nɛ́ kpɑ́. 17 Kei kɛ upipirɛtiki kɛcɔpɛ pinyinɛ ɑpi pɛɛ pipísɛinɛ lõ tɛ: Nsímɛ́ mmú kuu nní ń símisi ɑsei rɛ íye? U rɛ: Li tisɛ nkɑ́ripi, ɑ́ni yɛ́ kɔ piyɛ́nɛ nɛ́ rikpɑ́, ɑi kɔ nkɑ́ripi kpɑ́sɛ, ɑni kɔ pɛɛ piyɛ́nɛ nɛ́ kpɑ́. Li we rɛ Unɛ́sɑ́ɑ-i kɑm sĩ́. 18 Lɛ̃ kuu nní ḿ mɑɑ rɛ “li tisɛ nkɑ́ripi” ɑsei rɛ íye? Ári nyu lɛ̃ kuu n símisi. 19 Yeesu un nyu rɛ pi lɑlɛ pikɛ́ nsímɛ́ u pisɛ, uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Nɔ nɔ́mɛnɛ́cɔpɛcirɛ písɛinɛ rɛ nɛ mɑɑ rɛ “li tisɛ nkɑ́ripi, ɑ́ni yɛ́ kɔ piyɛ́nɛ nɛ́ rikpɑ́, ɑi kɔ nkɑ́ripi kpɑ́sɛ, ɑni kɔ pɛɛ piyɛ́nɛ nɛ́ kpɑ́, nɛ́ɛ yo?” 20 Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛ́ nɔ́ símisi rɛ nɔ́ kɑm ɑni yɛ téni nɔ́ɑnɛ́pɔ́ɔ ɑɑ kɔ cɑɑi, ɑmɑ́ kɛtẽ nkɛ́ pikɔ́ pin nkíŋniŋɛ kɛ́mɛɛ we. Nɔ́ kɑm ɑni mpɔ́ɔcɑɑi kɛ́mɛɛ n we, ɑmɑ́ nɔ́nnɛ́pɔ́ɔcɑɑi yɛ́ kɑm nn pɑnsɛ mpɔ́ɔnɑrɛ. 21 Unɔ́si yɛ̀ɛ̀ un kɛ́mɑrɛ-i n we, uripɔɔ yɛ̀ɛ̀ n cɑɑilɛnlɛ rɛ ituŋɛ yɛ tu rɛ ukɛ́ íwɛ píimɑ li nnyɑ. Amɑ́ un pimɑ́rɛ m mɑsí, uu uiwɛ pɑlɛi. Li yɛ u n lɑ́ɑ́rúlɛ rɛ u kɛwɑ̃́ mɑri nnyɑ. 22 Limɛcɔ kɛ nɔ̃́ ɑpɔɔ ɑɑ kɔ nkpéni cɑɑilɛ̃. Amɑ́ nɛ sɔ́nti kɛ́ kɔ piyɛ́nɛ nɔ́ rikpɑ́, nɔ́ɑnɛ́kíŋ ɑkɛ́ pɛɛ níŋɛsi, úkɑ úu yɛ́ kɔ fe ukɛ́ mpɔ́ɔnɑrɛ mmɛ̃ nɔ́ lesɛ.
23 Áni likɛyɑɑ kɛ̃ ńkɑ pipisɛ kɔ nɛ́ kpɑ́nɛ. Asei kɛcɑ́ɑ́, kɛ́ nɔ́ símisi rɛ Sɑ́ɑ yɛ́ lɛ̃ nnɛ́í kɑni yɛ́ rinɛ́nyíri nɛ u n we nɔ́ pɑ. 24 Hɑ́i nɛ nɛni-mɛ ɑ́ni kɑhɑnɛ rinɛ́nyíri nɛ linyinɛ n we. Lɛ̃ nnyɑ, ɑni yɛ we ukɛ́ nɔ́ hɛ nɔ́nnɛ́pɔ́ɔnɑrɛ nkɛ́ n we nɛ nkɛtɔ-pɔ.
Yeesu yɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ ńnɑŋɛ nnɛ́í feriyɛ
25 Yeesu uu kɔ upipirɛtiki pimɑ́ɑ kpɑ́ rɛ: Sinyɑ́rũ kɑḿ nɛ nsímɛ́ nnɛ́í nɔ́ símisi. Kumúŋɛ́ kunyinɛ yɛ́ kɑm ɑ́m yɛ́ pɛɛ lɛ̃ nɔ́ n símisi, ɑmɑ́ ɑm yɛ pɛɛ Sɑ́ɑ kɛcɑ́ɑ́ nsímɛ́ nɔ́ símisi kpɑ̃́ii. 26 Nɔ́ hɑ likɛyɑɑ kɛ̃ tinɛ́nyíri nɛ linyinɛ Sɑ́ɑ we. Ám mɑɑ rɛ nɛ́ nɔ̃́ nnyɑ u risuúlusɛ. 27 Kɑni nɛ́ ń lɑ nnyɑ, Sɑ́ɑ ricuruu yɛ kɔ nɔ̃́ lɑlɛ, ɑni kɔ nɛ kɛfɑ tɛnɛ rɛ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ kɑm léeri nnyɑ. 28 Sɑ́ɑ kɛ́mɛɛ kɑm léeri kɑḿ nɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ kɑ. Nɛ nkpéni lɛ̃ kɛtẽ nté yisilɛ kɛ́ Sɑ́ɑ kɛ́mɛɛ pɛlɛ. 29 Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi pɛɛ u mɑɑ rɛ: Pɔ nkpéni rɔ́ símisilɛ lin kpɑ̃́iilɛ̃, ɑ́ɑ nkpéni nɛ sinyɑ́rũ tɔ́ símisi. 30 Tɔ nkpéni cérilɛ rɛ pɔ ḿpɑ́ yo nyulɛ, ɑ́i nkpɑ́ni we pikɛ́ nnyinɛ pɔ́ pisɛ. Lɛ̃ nnyɑ kɑrí nɛ kɛfɑ tɛnɛ rɛ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ kɑɑ léeri. 31 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ nkpéni nɛ kɛfɑ tɛnɛlɛ, nɛ́ɛ yo? 32 Kumúŋɛ́ kunyinɛ yɛ́ kɑm, ticuruu ku pikɑ́mɛ mɑsilɛ, kɑni yɛ́ mɛkɔ́ mɛkɔ́ rinkpíi ɑni mɛnɛ́círɛ yɑ́. Amɑ́ ɑ́m mɛnɛ́círɛ we, Sɑ́ɑ yɛ kɛnɛ́kúrí welɛ. 33 Nɛ lɛ̃ nnɛ́í nɔ́ símisilɛ rɛ ɑni nɛ tɔ́ nɛ nnɔ̃́ kupɛ́nɛcɔ kɛ́mɛɛ nkíŋniŋɛ-i n we nnyɑ. Nɔ sɔ́ntilɛ nɔkɛ́ kɛtẽ nkɛ́ kɛcɑ́ɑ́ íwɛ píimɑ nɛ m pɑnsɛntɛ, ɑmɑ́ ɑni n kɑhɑri, nɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ ńnɑŋɛ nnɛ́í piferiyɛ mɑsilɛ.