8
Pinɔ́si pɛɛ pɛɛ Yeesu n tíkilɛ̃
Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ kɛ Yeesu uu ɑyu mɑɑ nɛ ɑyu síńsɑ́ rikɔ́ɔ́nú un Uléécɑɑ iyɔɔpi Nsímɛ́ Kɛcirɛ yóólɛ̃. Upirɛtiki kɛfi nɛ pitɛ́ nɛ pinɔ́si pɛ̃ kuu ɑníri m pɛ́sɛi nɛ pɛ̃ kuu m pɔisɛntɛ pin u tikilɛ̃. Mɑɑri kɑpi n sélei rɛ Mɑkitɑlɑ ukɔ́ kɑpi ɑníri ɑsɛɛi m pɛsɛ nɛ Cusɑ yɛɛ Erooti kɛyɔ kɛcɑ́ɑ́ ḿ pɑílɛ̃ unɔsi Yohɑnɑ nɛ Susɑɑni nɛ pinɔ́si mɛyɑ̃ pɛɛ pɛɛ pilikɔ́ nɛ Yeesu nɛ upipirɛtiki n lɛ́ni.
Ulukɑɑ kɛnyɑ́rũ
(Mɑtiyee 13:1-9; Mɑriki 4:1-9)
Ayu kulúi kɛ́mɛɛ kɛ pisoi ɑpi yɛ pɛɛ léepɔ ɑpi Yeesu lɛɛpɔ. Kɛ pisoi ɑpi n cɑ́pinɛ, uu kɛnyɑ́rũ mɑɑ rɛ: Utisi unyinɛ yɛɛ ilukɛpuri pifómɛ leepɔ, icɔ ii ricéetimɛ lólu ɑpi ikɛcɑ́ɑ́ cɔpisi sinúipi ɑsi i le. Ilukɛpuri icɔ ii kɛpɑrɛ kɛcɑ́ɑ́ lólu. Kii n lɛ, ii kóósi, kɛ ńniŋɛ ńn ń we nnyɑ. Icɔ ii sinípɛleépi kɛ́mɛɛ lóipɔ ii lɛlu, sinípɛleépi ɑsi mɛsɛ nɛ mɛsɛ i hilɑ. Amɑ́ ilukɛpuri icɔ ií nɛ kɛtẽ sɔnɛ sɑ́, ii lɛlu ii pɑpisi ii mɑ́ru ńsɔnɛ. Yeesu uu pimɑ́ɑ kpɑ́ rɛ: Ani kutu ricɔ ńsɔnɛ, úye un ukómɛ uu kóm.
Yo nnyɑ kɛ Yeesu uú nɛ sinyɑ́rũ céési?
(Mɑtiyee 13:10-17; Mɑriki 4:10-12)
Yeesu pipirɛtiki ɑpi kɛnyɑ́rũ kɛ̃ ɑsei u pisɛ. 10 Uu rinɔ́ɔ pi yɔ́su rɛ: Nɔ̃́ kɛ Uléécɑɑ uu uiyɔɔpi nsímɛ́ mɛɛ m pékɑɑlɛ̃ cereisɛ, úu pɛ̃ cereisɛ. Amɑ́ picɔ yɛ ḿpɑ́ yo kómɛilɛ yɑrɛ sinyɑ́rũ likɛ́ wɑ rɛ pi ńsɔnɛ pɑílɛ̃ ɑmɑ́ ɑ́pi kɔ pɛɛ ńsɔnɛ nyɑ́ni, pin ńsɔnɛ kutu cɔlɛ̃ ɑ́pi kɔ pɛɛ ńsɔnɛ kómɛi.
Yeesu yɛ ulukɑɑ kɛnyɑ́rũ ɑsei lesɛ uu símisi
(Mɑtiyee 13:18-23; Mɑriki 4:13-20)
11 Kɛnyɑ́rũ kɛ̃ ɑsei yɛ nnyɛ́: Ilukɛpuri yɛɛ Nléécɑɑsimɛ́. 12 Pisoi pinyinɛ isoi yɛ ricéetimɛ tɛ̃ mɛcɔ welɛ. Pi yɛ konlɛ, ɑmɑ́ kuníri ɑkú weri ɑku nsímɛ́ mmɛ̃ pisifɑ-i lesɛ ɑ́pi kɑpɛ nɛ kɛfɑ n tɛnɛ likɛ́ pi n yóriyɛ nnyɑ. 13 Picɔ yɛ kɛpɑrɛcɑɑ kɛ̃ mɛcɔ welɛ: Pi yɛ Nléécɑɑsimɛ́ kónlɛ ɑpi n yɔ́su nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ, ɑmɑ́ ɑ́pi yɛ n tíyɛ nkɛ́ pikɛmɛɛ iníŋí wɑ, ɑ́pi yɛ kɛfɑ tɛnɛ likɛ́ nɑ́ŋɑi. Ncɔ́ŋ nn n kɑ, ɑpi nfɑtɛnɛ yɑ́lɑlɑpɔ. 14 Ilukɛpuri iyɛɛ sinípɛleépi-i ń loó yɛ we yɑrɛ pɛpɛɛ yɛ n kṍ, ɑmɑ́ ɑpi tíyɛsɛ nfɑsimɛ́ nɛ mɛmɑ́ nɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ lilɑlɑ ɑi n hilɑ ɑ́pi yɛ pɛɛ rikɑ́hɑ́kɑ́hɑ́ nɛ kɛ́tɔ-pɔ. 15 Ilukɛpuri iyɛɛ kɛtẽ sɔnɛ-i ń loó yɛ we yɑrɛ pɛpɛɛ Nléécɑɑsimɛ́ kutu rińcɔ ɑpi pisifɑ-i n múlú, ɑpi n n tikilɛ̃ nɛ kɛfɑ kɛsɛ ɑpi ŋmɔ́ɔ́pú nn kulɑɑ pi wɑi.
Kɛ́firɑ́ɑ kɛnyɑ́rũ
(Mɑriki 4:21-25)
16 Yeesu uu rɛ: Úkɑ úu yɛ kɛ́firɑ́ɑ risɛ́ uu kucɑ́ri kɛ kipi nɛ́ɛ uu kɛfinɛ mɛtene kɛ pésu. Amɑ́ kɛlõ cɑ́cɑ́ kɑpi yɛ kɛ ritɔsi likɛ́ nɛ n wɑ rɛ pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ kɛ́yɔ-i n lompɔ yɛ mɛtɛ́í yɛ̃́. 17 Lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ pɛɛ m pékɑɑlɛ̃ ɑi kúyɛnɛ wɑi, lɛ̃ kɛ ḿpɑ́ úye úu pɛɛ kúyɛnɛ ń we ɑi mɛtɛ́í kɛ́mɛɛ léeri. 18 Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ nɛ lɛ̃ kɑni yɛ nsímɛ́ n kṍ. Likumúŋɛ́ rɛ uyɛɛ m mɑ́ kɑpi yɛ pípɑ rikpɑ́, ɑmɑ́ úye unsɑ́ m mɑ́, nkɑ́ripi mmɛ̃ kuu m mɑ́ kɑpi u yɔ́sunɛ.
Yeesu uni nɛ upiwɑ̃
(Mɑtiyee 12:46-50; Mɑriki 3:31-35)
19 Yeesu uni nɛ upiwɑ̃ ɑpí weri ɑpi u lɛɛri, ɑmɑ́ ɑ́pi fe pikɛ́ ukɛmɛɛ tuipɔ, kɛ pisoi ɑpi kulúi ń tɔsí nnyɑ. 20 Api pimɛkɑmɛ Yeesu símisi rɛ: Upɔ́ni nɛ pipɔ́wɑ̃́ yɛ kɛtɑhɑi nyɛnu pin lɑ pikɛ́ pɔ́ yɛ̃́. 21 Amɑ́ Yeesu uu pinnɛ́í mɑɑ rɛ: Unɛ́ni nɛ pinɛ́wɑ̃́ pɛɛ nní pɛpɛɛ Uléécɑɑ Nsímɛ́ kutu n cɔ́lɛ̃ pin lɛ̃ knn pi m pisɛ tikilɛ̃.
Yeesu yɛ mɛyɔ píimɑ mɛnyinɛ risɛ́ɛ́sɛ
(Mɑtiyee 8:23-27; Mɑriki 4:35-41)
22 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɛ Yeesu nɛ upipirɛtiki ɑpi kúninɔi lõ uu pi mɑɑ rɛ: Tɔkɛ́ kupiyɛ kuwɛ́lɛ́ kucɔ-mɛ̃ hɑ. Api mɛ̃ tɛ́ŋ́. 23 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɑpi n tɛ́ŋ́lɛ̃, Yeesu uu lɔpilɛ. Kuyɔ píimɑ kunyinɛ ɑku pipépɛ kɑ́pɑ́ɑ́. Míni ɑmɛ kúninɔi yipu lin nɛ nkpɔ pi wɛ́ɛ́si. 24 Pipirɛtiki ɑpi Yeesu lɛɛpɔ ɑpi u yóŋsɛ ɑpi u mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, Sɑ́ɑ, tɔ kpíninɛ! Yeesu uu yisi, uu kuyɔ nɛ ɑ́niwɑlɛ́ cɛ́si nɛ kuwɔ́i, ɑi níŋɛsi, ɑi sɛ́ɛ́ lɛ́kɛ́-lɛ́kɛ́. 25 Yeesu uu upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Yei yɛ nɔ́nnɛ́fɑtɛnɛ? Amɑ́ iwɑmɛ ii pi wɑi, ɑsɛkɛ́ uu kɔ nnɔ́ɔ pi yipu ɑpi pimɛcɔpɛcirɛ m mɑ́ikɛɛnɛ rɛ: Usoi úye mpuri yɛ nkó, ɑí nɛ kuyɔ nɛ míni pɛ́nɛ lin u pɑkɑrɛlɛ̃ un tinɔ́ɔ n hɛ.
Yeesu yɛ unírihélɑɑ pɔisɛ
(Mɑtiyee 8:28-34; Mɑriki 5:1-20)
26 Api Kerɑsɑɑ pikɔ́ kɛtẽ kɛɛ kupiyɛ mɛtɛ́ŋ́ mɛcɔ ń we kɛn Kɑlilee kɛtẽ lorólɛ̃ loni. 27 Kɛ Yeesu uu kúninɔi-i rincúlɑmɛ, kuyu kpɛ̃ utisi unyinɛ uu u tɛ́pɛi. Hɑ́i mɛkɛɛ-mɛ kúu yɛ ilũ tɑ̃, ɑníri ɑn u pɛkɛsi. Úu pɛɛ kɛ́yɔ mɑ́, ɑmɑ́ ɑkpíí kɛ́mɛɛ kuú pɛɛ sói. 28 Kuu Yeesu n yɛ̃́, uu pupɛi, uu uɑnui kɛcɑ́ɑ́ wúlɑ uu mɛyɑ̃́ mɑɑ rɛ: Tɔ́ nɛ mpɔ̃́ nɛ ń-ye, Uléécɑɑ yɛɛ ḿpɑ́ yo kɛcɑ́ɑ́ ń tṹ Kɛpipi Yeesu? Nɛ nɛ pɔ́ ténilɛ rɛ kɑpɛ íwɛ nɛ́ wɑ. 29 Ái líkɑ nnyɑ kuu lɛ̃ mɑlɛ, Yeesu yɛ rinɔ́ɔ hɛ rɛ ɑníri ɑkɛ́ ukɛmɛɛ́ le. Li yɛ lin nɛ u n yisi, pi yɛ ɑ́nɑ nɛ ɑnípɛ ɑkpɑnii u pɑɑsilɛ, ɑmɑ́ uu ɑ túúni, ɑníri ɑɑ kucɛsi kóimɑ-mɛ̃ u kpɑ́ú. 30 Yeesu uu u pisɛ rɛ: Íye kɑpi yɛ pɔ́ sée? Uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Pi yɛ nɛ́ sée rɛ “kulúi”, likumúŋɛ́ rɛ ɑníri yɛ ukɛmɛɛ kulúi welɛ. 31 Aníri nyɛ̃ ɑɑ́ nɛ Yeesu téni rɛ úu kɑpɛ nkpɔ kuhorɛ-mɛ̃ ɑ rilɑ́upɔ.
32 Kúfɔŋlee píimɑ kunyinɛ kun tikúú kɛcɑ́ɑ́ we kun túkuri. Aníri ɑɑ́ nɛ Yeesu téni rɛ ukɛ́ tíyɛsɛ ɑkɛ́ ɑ́fɔŋ nyɛ̃-i lõ. Yeesu uu ncée ɑ hɛ. 33 Aníri ɑɑ pɛɛ usoi uyɛ-i lelu ɑɑ ɑ́fɔŋ loni. Áfɔŋ ɑɑ kɛkúúcɑɑ-pɔ ntóó sɛ́ ɑɑ́ hɑ míni-i sɛ́ɛ́. 34 Kɛ pisoi pɛɛ ɑ́fɔŋ n kpɑ́úlɛ̃ ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi wuru ɑpí hɑ nɛ nsímɛ́ mmɛ̃ kuyu mɑɑ-i nɛ siyupi nnɛ́í-i kɔ́ɔ́nú. 35 Pisoi ɑpi léeri pikɛ́ lɛlɛɛ n wɑ yɛ̃. Api Yeesu kɛ́mɛɛ tuipɔ ɑpi lɛɛpɔ utisi uyɛ̃ un peí, un Yeesu ɑnɑ kɛyúrí tṹ un lɑpɑɑlɛ̃, nɛ ukɛyu cɑ́kɑ́-cɑ́kɑ́. Iwɑmɛ ii pi wɑi. 36 Pɛ̃ nnɛ́í inipɛɛ-i kɑi lɛ̃ n wɑpisi ɑpi lɛ̃ kɛ ɑníri ɑɑ́ nɛ utisi uyɛ-i ń le kɛɛnkɛɛ. 37 Kerɑsɑɑ kɛtẽ pikɔ́ nnɛ́íé ɑpi Yeesu mɑɑ rɛ ukɛ́ pikuyu-i le, kɛ iwɑmɛ ii pi n wɑ nnyɑ. Yeesu uu kúninɔi yopoi ukɛ́ tɔ́mpɔ. 38 Utisi uyɛ̃ kɛ ɑníri ɑɑ n tíyɛ uú nɛ Yeesu téni rɛ ukɛ́ ncée u hɛ ukɛ́ u ritiki, ɑmɑ́ Yeesu uu u lɑkɑsɛ uu u mɑɑ rɛ: 39 A kupɔ́yu pɛlɛ ɑɑ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu pɔ́ ń wɑ kɛɛnkɛɛ. Utisi uyɛ̃ uu sĩ́ uú hɑ kuyu nnɛ́í kɛ́mɛɛ lɛ̃ kɛ Yeesu uu u n wɑ símɑɑnkɛɛ.
Yeesu yɛ Yɑirusi ukpére yukusɛ uu kɔ unɔ́si unyinɛ pɔisɛ
(Mɑtiyee 9:18-26; Mɑriki 5:21-43)
40 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Yeesu uu kupiyɛ ritimɛ ricɔ-mɛ̃ n léemɛ un pɛɛri, pisoi pɛɛ pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ ɑpi u tɛ́pɛi. Pi nnɛ́í yɛ pɛɛ u mɛ́nlɛ. 41 Utisi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Yɑirusi uu pɛɛ́ weri. U pɛɛ ukuyu Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee uwɛ́ɛ́sɛ lɛ. Uu Yeesu ɑnɑ mɛtene wulɑ uú nɛ u téni rɛ ukɛ́ ukɛyɔ-i hɑ rɛ 42 ukɛwɑ̃ kpérepi cirɛníŋɛ kɛɛ m mɑ́ yɑrɛ ɑŋmɛ̃ kɛfi nɛ ɑtɛ́ yɛ lɑlɛ kɛkɛ́ kpu.
Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Yeesu uu kei n sĩ́, pisoi pin ɑwɛ́lɛ́ nnɛ́í u nyikii pin nɛ u tikilɛ̃. 43 Kumúŋɛ́ kpɛ-i, unɔ́si unyinɛ kɛ mɛ́nyɛ ɑmɛ n léenti hɑ́i iŋmɛ̃ kɛfi nɛ itɛ́-mɛ un kei we. [Pipɔisɛ píimɑ nnɛ́í kuu rikɑ uu umɛmɑ́ nnɛ́í cɑɑi], ɑmɑ́ úkɑ úu fe ukɛ́ u pɔisɛ. 44 Uu Yeesu kɛpirɛ-mɛ̃ nyɔsɔ́pɔ uu ukɛtukɑnkɑ ritimɛ cɑ. Kuu lɛ̃ tińcɑ, mɛ́nyɛ mɛɛ n foho ɑmɛ mɛsɛ nɛ mɛsɛ nyɛrɛ. 45 Yeesu uu pisɛ rɛ: Wóo nɛ́ ricɑ? Api pinnɛ́í kɛ́ŋɛsi rɛ ɑ́pi u ricɑ. Piyɛɛ uu rɛ: Sɑ́ɑ, pisoi yɛ pɔ́ kɑ́lɑɑlɛnlɛ ɑwɛ́lɛ́ nnɛ́í. 46 Yeesu uú mɑɑ rɛ: Usoi yɛ nɛ́ ricɑlɛ. Liriyíkí rɛ nɛ ceri rɛ ńnɑŋɛ nnyinɛ yɛ kɛnɛ́mɛɛ́ lelɛ. 47 Unɔ́si uu yɛ́nu rɛ li u yɑ́mnɛlɛ. Uu Yeesu-i sĩ́ un tɛrii uu uɑnɑ mɛtene wulɑ. Uu ḿpɑ́ úye kɛyu-i lɛ̃ nnyɑ kuu Yeesu rińcɑ nɛ lɛ̃ kuu mɛsɛ nɛ mɛsɛ ḿ peí símisi. 48 Yeesu uu u mɑɑ rɛ: Unɛ́kpére, mpɔ́fɑtɛnɛ mɛɛ pɔ́ yóriyɛ. A n ŋme nɛ nkíŋniŋɛ.
49 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Yeesu uu lɛ̃ n símisi, utumɛ un Yɑirusi kɛyɔ leeri uu Yɑirusi mɑɑ rɛ: Upɔ́kpére yɛ kpulɛ, kɑpɛ nkpɑ́ni urɔ́sɑ́ɑ pɛkɛsi. 50 Yeesu uu kóm, uu kuyómɛyɑ́hɑɑlee uwɛ́ɛ́sɛ Yɑirusi mɑɑ rɛ: Kɛpɔ́wuu ɑ́kɛ kɑpɛ tɔ, mpɔ́kɔ́ yɛɛ rɛ ɑ nɛ kɛfɑ tɛnɛ. Upɔ́kpére yɛ pélunɛ. 51 Kɑpi kɛ́yɔ n tuipɔ, úu úkɑ ncée hɛ rɛ u nɛ uyɛ̃ pikɛ́ lompɔ, insɑ́ Piyɛɛ nɛ Yohɑni nɛ Yɑkupu nɛ kɛwɑ̃́ kɛ̃ usɑɑ nɛ kɛuni. 52 Ḿpɑ́ úye un téni kɛwɑ̃́ kɛ̃ nnyɑ. Yeesu uu pɛɛ́ mɑɑ rɛ: Áni kɑpɛ tẽ́, ɑ́kɛ kpu, kɛ lɔnilɛ. 53 Api u n sɛ́nnyi, likumúŋɛ́ rɛ pi nyu rɛ kɛkpérepi yɛ kpulɛ. 54 Yeesu uu kɛkunipɛ tini, uu mɛyɑ̃́ pupɛi rɛ: Kɛwɑ̃́, ɑ yisi! 55 Kɛwɑ̃́ nfɑɑ nn pɛɛri, ɑkɛ mɛsɛ nɛ mɛsɛ yisi. Yeesu uu rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ ilukɛ kɛ hɛ. 56 Ai kɛwɑ̃́ pikɔ́ nnɔ́ɔ yipu, ɑmɑ́ Yeesu uu rinɔ́ɔ pi hɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ lɛlɛɛ n wɑ úkɑ símisi.