21
Yeesu yɛ Yerusɑlɛm kuyu loni
(Mɑriki 11:1-11; Luki 19:28-40; Yohɑni 12:12-19)
Kɛ Yeesu nɛ upisencɔ ɑpi Yerusɑlɛm n nyɑhɑipɔ, ɑpi Olifiyee rikúú mɛtene Pɛtifɑsee kuyu-i lompɔ. Yeesu uu upipirɛtiki pitɛ́ tum uu pi mɑɑ rɛ: Ani kuyu nkú kpɛɛ nní nɔ́kɛnɛ́yu-pɔ ń we kɛ́mɛɛ hɑpɔ. Nɔ́ mɛsɛ nɛ mɛsɛ kɛminɑɑyɑhɑ kɛnyinɛ lɛɛpɔ, kɛ nɛ kɛkɛpipi sin torɑɑlɛ̃. Ani si fénnɛ ɑní nɛ nɛ́ si weri. Úye un ń-ye nɔ́ m pisɛ, ɑni u pɛsɛ rɛ: Upíimɑ yɛ si lɑlɛ. Liute yɛ́ kei nní nɔ́ riyɑ́ ɑni tɔ́mpɔ.
Lɛ̃ kɛ ɑntepu uú pɛɛ ḿ mɑ likɛ́ nɛ n wɑ nnyɑ kɑi lɛ̃ wɑ. U pɛɛ́ mɑɑ rɛ:
Ani Siyɔɔ kuyu pikɔ́ mɑɑ rɛ:
Ani ripɑí, nɔ́unɛ́yɔ́ɔpi yɛɛ nní nɔ́kɛnɛ́mɛɛ wemɛ.
Usoi niŋɛ-niŋɛ lo,
kɛminɑɑ kɛpipi kɛcɑ́ɑ́ kuu túnti.
Upipirɛtiki ɑpi yisi ɑpi tɔ́mpɔ, ɑpí hɑ wɑi yɑrɛ kuu pi n forii. Apí nɛ kɛminɑɑ nɛ kɛkɛpipi weri ɑpi pimɛlɑpɛ sikɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑi ɑpi mɛkɛcɑ́ɑ́ u tonsɛ. Pisoi kulúi ɑpi pisitukɑnkɑ lesɛ ɑpi ncée-i tɑ́ŋɛntɛ, picɔ ɑpi ɑpɛ́i hɛ́piri ɑpi tɑ́ŋɛntɛ rɛ pikɛ́ nɛ ríyu u wɑisɛ. Pisoi pɛɛ ukɛyu n sɔ́nɛ nɛ pɛpɛɛ ukɛpirɛ n tíkilɛ̃ ɑpi pɛɛ́ n cɑ́ɑ́i rɛ: Tɑfiti Kɛpipi, ɑni uyɛɛ n sɔ́nti nɛ Upíimɑ rinyiri ritɑɑ́sɛ! Osɑnnɑ, ɑni urinyiri kɛyómɛcɑɑ-pɔ ritɑɑ́sɛ! 10 Kɛ Yeesu uu Yerusɑlɛm kuyu-i n lompɔ, ɑi pisoi nnɛ́í lémesi ɑpi pɛɛ́ m písɛinɛ rɛ: Usoi úye kɛcirɛ yɛ nkó? 11 Pisoi pɛɛ u n tíkilɛ̃ ɑpi rɛ: Uyɛɛ ɑntepu Yeesu, Kɑlilee kɛtẽ-pɔ Nɑsɑrɛti ukɔ́ lo.
Yeesu yɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i pikpéensɛ lɑkɑsɛ
(Mɑriki 11:15-19; Luki 19:45-48; Yohɑni 2:13-22)
12 Yeesu uu Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ lompɔ uu pɛpɛɛ kei n yɑ́lisi nɛ pɛpɛɛ n lɛ́ɛ́ri nnɛ́í lɑ́kɑsɛ. Uu pɛpɛɛ siwóó n cɔhɔnɛ ɑtɑɑpili nɛ pilɔ́ɔlɑ̃yɑ́i situmpi lɑ́uli. 13 Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Li wɔlɑɑlɛ̃ tɛ: Pi yɛ́ Kɛnɛ́yɔ sée rɛ kɛyómɛyɑ́hɑɑyɔ. Amɑ́ nɔ̃́ nɛ kɛ ripɔ́lɔ́sɛlɛ piyɑɑlukɛ kuhorɛ. 14 Kɛ Yeesu uu kei lɛ̃ ń we, pinyíyɛ nɛ síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ ɑsí hɑpɔ ɑsí nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ u kɔ uu si pɔisɛntɛ. 15 Amɑ́ kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ nɛ isé picélɑɑ ɑpi mɛwɑi píimɑ kɛ Yeesu uu n wɑpisi n yɛ̃́ nɛ siwɑ̃́ sɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ n cɑ́ɑ́i rɛ: Osɑnnɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑi pi tóósi. 16 Kei kɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Pɔ kómɛi lɛ̃ kɑpi nní n cɑ́ɑ́ii? Yeesu uu rɛ: Ɛɛɛ. Uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni kɑhɑnɛ Uléécɑɑ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ nsímɛ́ mmú n kɛɛ̃ tɛ: Pɔ tíyɛsɛ ɑí nɛ siwɑ̃́ síńsɑ́pi nɛ siwɑ̃́ fɛnfɛ̃í pɛ́nɛ ɑsi pɔ́ m pɑkɑrɛntɛɛ? 17 Yeesu uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kei pi yɑ́ uu kuyu lelu uú hɑ Petɑnii-pɔ finɛ.
Yeesu yɛ kúfikiyee ɑnɔ́ɔ wɑ
(Mɑriki 11:12-14, 20-24)
18 Kɑi n weesi, Yeesu uu yisi un Yerusɑlɛm tɔ́su, nkṹ nn u wɑi. 19 Uu kúfikiyee ricéetimɛ yɛnupɔ, uu sɔ́nɛpɔ uú nɛ ku kɔ, ɑmɑ́ mɛpɛ́i ŋmɑnɛ kuu lɛɛpɔ. Uu pɛɛ kuléé kpɛ̃ mɑɑ rɛ: Pɑ́ɑ nkpéni kɔ píkɑi mɑ́runɛ! Kei nní, kúfikiyee kpɛ̃ ɑku kóósi. 20 Kɛ upipirɛtiki ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑi nnɔ́ɔ pi yipu ɑpi pɛɛ rɛ: Íye kɛ kúfikiyee nkú ɑku nní mɛsɛ nɛ mɛsɛ kólɑɑpɔ? 21 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Kɛ́ ɑsei kɛcɑ́ɑ́ nɔ́ símisi rɛ nɔn Uléécɑɑ nɛ kɛfɑ n tɛnɛlɛ̃ nɔnsɑ́ kɔ n tíru, nɔ́ fe ɑni lɛ̃ kɑm nní kuléé nkú n wɑ mɛcɔ wɑi. Ái kɔ lɛ̃ ŋmɑnɛ, ticuruu, nɔ́ fe ɑni riyɔ́pɛ ntí mɑɑ rɛ: A kei yisi ɑ hɑ mínimɑɑ-i ripɔlɔ, ɑi kɔ mɛsei lɛ̃ wɑi. 22 Nɔn Uléécɑɑ nɛ kɛfɑ n tɛnɛlɛ̃, nɔ́ yɛ lɛ̃ nnɛ́í kɑni yɛ kɛyómɛyɑ́hɑɑ-i m pisɛ yɛ̃.
Yei kɛ Yeesu nnɑŋɛ nn léeri?
(Mɑriki 11:27-33; Luki 20:1-8)
23 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu pɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i lompɔ un we un pisoi céési, pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ ɑpí hɑpɔ ɑpí nɛ u kɔ ɑpi u pisɛ rɛ: Ńnɑŋɛ ń-ye kɑɑ́ nɛ nní wɑi? Úye yɛɛ ńnɑŋɛ pɔ́ hɛ pɔkɛ́ nɛ nní n wɑi? 24 Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Nɛ lɑ kɛ́ nsɛ nɔ́ pisɛ. Nɔn tinɔ́ɔ nɛ́ m pɛsɛ, nɛ́ pɛɛ nɔ́ símisi ńnɑŋɛ mmɛ̃ kɑḿ nɛ lɛ̃ n wɑi. 25 Nɛ lɑ kɛ́ nɔ́ pisɛ rɛ wóo Yohɑni tummɛ rɛ ukɛ́ pisoi míni wolɛ? Uléécɑɑ nɛ́ɛ pisoi pɛɛ u tummɛ? Api pɛɛ símɑɑnɛ rɛ: Tɔn nkpéni m mɑɑ rɛ Uléécɑɑ yɛɛ u tummɛ, u yɛ́ rɔ́ pisɛ rɛ: Kɑi pɛɛ íye wɑ kɑ́ni nɛ Yohɑni nsímɛ́ ŋmurɛi? 26 Tɔn kɔ m mɑɑ rɛ pisoi pɛɛ u tummɛ, ɑ́i yɛ́ wɑ. Tɔ pɛɛ risoiwuí wurulɛ. Li we rɛ pisoi nnɛ́í yɛ Yohɑni nyɑ́nilɛ rɛ ɑntepu lo. 27 Api pɛɛ mɛsɛ Yeesu rinɔ́ɔ pɛsɛ rɛ: Ári nyu. Uyɛ̃ uu kɔ pi pɛsɛ rɛ: Nɛ̃́ ɑ́m kɔ nɔ́ símisinɛ ńnɑŋɛ mmɛ̃ kɑḿ nɛ lɛ̃ n wɑi.
Utisi unyinɛ piŋmɑ́nɛ pitɛ́ kɛnyɑ́rũ
28 Yeesu uu kɔ pipisɛ pi kpɑ́ rɛ: Ń-ye kɑni kɛnyɑ́rũ nkɛ́-i yɛ̃́? Pi rɛ utisi unyinɛ yɛɛ pɛɛ piŋmɑ́nɛ pitɛ́ mɑ́, uu kɛyɑ́ɑ uŋmɑ́nɛ wɛ́ɛ́sɛ mɑɑ rɛ: Unɛ́ŋmɑ́nɛ, ɑ nɛni wɑɑsi ɑ hɑ ɑnɛ́léé nyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ kɛ́mɛɛ kɛisi. 29 Uŋmɑ́nɛ uu u pɛsɛ rɛ: Ám sĩ! Kɑi rinkpɑ́sɛ, uu kɛmúŋɛ́ consɛ, uu yisi uu wɑɑsi. 30 Utisi uyɛ̃ uu kɔ uŋmɑ́nɛ tɔrɔɔ limɛcɔ mɑlɛ. Uyɛ̃ uu rɛ: Ɛɛɛ, nɛ kõ, Sɑ́ɑ. Amɑ́ úu pɛɛ nkpɑ́ni wɑɑsi. 31 Yeesu uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Nɔ músu rɛ wóo pikɛtɛ́ kɛcɔpɛ usɑ́ɑ mɛlɑ wɑ? Api rɛ ufoí lo. Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Asei kɑm nní nɔ́ símisi rɛ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ piwɑ́sɑ́nkɑí yɛ́ nɛ kɛkpéẽ nɔ́ wɑ ɑpi Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lompɔ. 32 Li we rɛ Yohɑni Úniwolɛ yɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ kɑlɛ uu ɑsei ncee nɔ́ nyísɛ, ɑ́ni nɛ kutu u ricɔ. Amɑ́ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ piwɑ́sɑ́nkɑí ɑpi unsímɛ́ ŋmurɛi. Ani kɔ lɛ̃ nnɛ́í yɛ́nu, ɑmɑ́ ɑ́ni mɛfinɛ consɛ nɔkɛ́ unsímɛ́ ŋmurɛi.
Pikɛikɔ́ pɛɛ rikpɑ́kɑ́rɑ́ m mɑ́ kɛnyɑ́rũ
(Mɑriki 12:1-12; Luki 20:9-19)
33 Yeesu uu pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Ani kɔ kɛnyɑ́rũ kɛcɔ kutu ricɔ: Ucɑrɛte unyinɛ yɛɛ we, uu ɑléé nyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ tɑmɛsi, uu mmɛlɛ wɑi uú nɛ kɛ kɔ́ɔ́nú. Uu kɔ kɛcɑrɛ kɛ-i kuhórɛ túni uu kɛ́tɑcɛrii mɔm kei kɑpi yɛ́ pítɑ n cɛ́rii. Uu kɔ limɛmɑ́ɑ́ kɛmɛ́rɛ́ cɑ́cɑ́ kɛnyinɛ mɔm uu pɛɛ pikɛikɔ́ wɛ́ɛ́si rɛ pikɛ́ kɛcɑrɛ kɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ u m pɑílɛ̃ ukɛ́ ncée hɑ ukɛ́ kɑm. 34 Kɑi ɑléépipi nyɛ̃ kutúũ n tu, uu upilɑsi yukusɛ rɛ pikɛ́ hɑ upikɛikɔ́ pɛ-i uɑléépipi u yɔ́ɔmɛ. 35 Pikɛikɔ́ pɛ̃ ɑpi pilɑ́si mpí cɔ́pii. Api usɛ kɑii ɑpi ucɔ kopu, ɑpi utɑ́ɑ́nũ ɑpɑrɛ tɑpisi uu kpi. 36 Ucɑrɛte uu kɔ pilɑ́si picɔ piyukusɛ kpɑ́, pɛ̃ pin kulúi we nɛ pifoí. Pikɛikɔ́ pɛ̃ ɑpi kɔ pɛ̃ wɑi yɑrɛ lɛ̃ kɑpi pilɑ́si foí n wɑ mɛcɔ. 37 Uu picérei pɔɔnɛ uu uuŋmɑ́nɛ yukusɛ uu pikɛmɛɛ tum, un músu rɛ: Ḿpɑ́ likɛ́ íye wɑ, pi yɛ́ unɛ́ŋmɑ́nɛ wuri. 38 Amɑ́ kɛ pikɛikɔ́ ɑpi uuŋmɑ́nɛ uyɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi pimɛcɔpɛcirɛ n tee rɛ: Nkó yɛɛ mɑsí usɑ́ɑ mɛmɑ́ nnɛ́í te. Ani kɑm tɔkɛ́ u kpu tɔkɛ́ pɛɛ umɛmɑ́ n te. 39 Kuu n tuipɔ, ɑpi u tini ɑpi kɛcɑrɛ ilúkɛ́ u sɑ́ ɑpi u kopu. 40 Kɛ Yeesu uu pinyɑ́rũ ḿ mɑsí, uu pi pisɛ rɛ: Ucɑrɛte uyɛ̃ un hɑ n kɑ, yo kuu yɛ́ pikɛikɔ́ pɛ̃ wɑ? 41 Api rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: U pikɛikɔ́ kpɑ́kɑ́rɑ́ pɛ̃ mɛkópɛ kóninɛ. Pilicɔ ɑ́i yɛ́ nkpɑ́ni íwɛ u wɑ. Uu pɛɛ́ hɑ pikɛikɔ́ féé forii rɛ pikɛ́ kɛcɑrɛ kɛcɑ́ɑ́ u m pɑílɛ̃, ɑpipi ɑn m pi, ɑpi yɛ u túúni. 42 Kei kɛ Yeesu uu pi pisɛ rɛ: Áni nsímɛ́ mmú píkɑi Uléécɑɑ Nsímɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ kɛ́ɛ́nlɛ̃ tɛ:
Tipɑrɛ kɛ pimɔ́mɛ ɑpi n fóm tɛɛ pɑnsɛ ricírɛ-cirɛ tɛɛ kɛnui-i ń wee?
Upíimɑ yɛɛ lɛ̃ wɑ. Mɛwɑisɑŋɑ kuu rɔ́ n yɛ́nɛisɛ yɛ mɛ̃!
43 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, nɔ́ mpí, nɔ́ɔ nní Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ ń we, pi yɛ́ ikɛmɛɛ nɔ́ lesɛ ɑpi mpuri féé mɛɛ Uléécɑɑ mɛlɑ n wɑi tonsɛ. 44 [Lin úye n fóm un tipɑrɛ tɛ̃ tinkpɔu, u yɛ́ selesi. Lin úye n fóm tin ukɛcɑ́ɑ́ n loó, ti yɛ́ u nɑ̃]. 45 Kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pifɑrisi ɑpi Yeesu sinyɑ́rũ sɛ̃ n kṍ, ɑpi céru rɛ pɛ̃ kuú nɛ mɑ́nɛ. 46 Api pɛɛ icée n wɛ́ɛ́si pikɛ́ nɛ u tĩ, pin kɔ pɛɛ risoiwuí wuru rɛ pisoi yɛ u nyɑ́ni rɛ u ɑntepu lɛ nnyɑ.