17
Tesalónica anoax mekai fetsenifo
Pablo fe Silas mã fokakĩ, Anfípolis yafi Apolonia finõfãikanax, Tesalónica ano nokonifo. Nã Tesalónica ano judeofãfe ichanãti pexe ini. Pablo nã imis keskai pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽra kapaoni. Tres simãnã anoxõ ani, anoax ato fe feratenãyanã a kirika ano Niospa meka kenenifoõnoa ato yoiyãna. Anoxõ ato yoini: “A Cristo omiskõiax nani. Mã nafiakẽ anã Epa Niospa otoani. Nã Jesúsnoa ẽ mato yoikai nãfi Cristoki,” ixõ Pablo ato yoini.
Ato askafaifãfe nikakakĩ atiri judeofãfe Jesús chanĩmara fanifo. Mã Jesús chanĩmara fakanax ato fe rafenifo. Askatari griegofãferi Nios chanĩmara fakaxõ Nios fãsi sharakõi fanifo, nã kẽrofo xanĩfofo feta. Askaifãfe õikani judeofo noko anã nikakanimaraka ikanax, Pablo yafi Silas mepaikani õitifishkinifo. Nãskakaxõ a yora xani chakafo ato fenaifokani fonifo, Pablo yafi Silas chakafakakĩ mekafanõfo, fetsafãfe pexefo tii anoxõ ato nikanõfo. Nãskakanax Jasón pexe ano fonifo Pablo yafi Silas fenaifokani, ato kãimaxikakĩ yorafãfe ato omiskõimanõfo. Akka Pablo yafi Silas anoa ato fichikaxoma, Jasón yafi a Nios Ifofamis fetsafo ato achikaxõ ãto xanĩfofo ano ato iyonifo. Mã ato iyokaxõ fãsikõi ato iskafanifo: “Na feronãfakefãfe fanĩma mĩshtixõ ato chakafafofãsafamisfo. Akka mã noko ano feafo. Na Jasón ãfe pexe mẽra ato ikimana. Nafãfe a romanõ xanĩfãfe yoimis anori anã nikakanima. Akka nãno nõko xanĩfo fetsa ãfe ane Jesús ikani,” ixõ ato yoinifo.
Ato askafaifãfe nikakani xanĩfofo õitifishkikĩ metsamanifo, noko anã nikakanimara ikanax. Akka Jasón feta fetsafãfe a xanĩfofo ato kori inãfono ato kãimanifo.
Pablo fe Silas Berea ano fonifo
10 Nãskakata fakishi Pablo fe Silas Berea ano fotanõfo koshikõi ato nĩchinifo. Mã Berea ano nokokanax judeofãfe ichanãti pexe mẽra ikifainifo. 11 Nã judeofãfe Pablo feta Silaspa ato yoiaifono ato nikakõipainifo, Tesalónica anoafo keskara inifoma. Ato nikasharapaikõikakĩ Niospa meka shara nikakõinifo. Nãskakata pena tii kirika fepekaxõ õinifo a ato yoiafo keskara chanĩmamãkĩ. 12 Nãskakẽ judeofãfe Jesúsnoa chanĩmara fakõinifo. Askatari griegofãferi chanĩmara fakõinifo. Kẽrofãferi nikakõinifo a feronãfakefãfe nikaifo keskafakĩ.
13 Akka judeofãfe Tesalónica anoxõ nikanifo Pablo Niosnoa meka shara Berea anoafo ato yoiaito. Nãskakanax Berea ari fonifo, mã ari fokaxõ ato yoinifo Pablo mekafakĩ chakafanõfo. 14 Ato askafaifono, akka a Jesús Ifofamisfãfe Pablo koshikõi katanõ nĩchinifo fakafã kesemẽ ano. Akka Timoteo fe Silas fonifoma. Berea ano nẽtenifo. 15 Akka a Pablo fe fofaifo, afe fonifo pexe rasi Atenas ano. Nãnoax anã feaifono Pablo ato yoini iskafakĩ: “Timoteo yafi Silas ea ato yoixotakãfe koshi ekeki fenõfo,” ixõ ato yoini.
Pablo Atenas ano ini
16 Pablo Timoteo yafi Silas Atenas anoxõ ato manayanã õia Atenas anoxõ afarafo ichapakõifo onifakaxõ, “Na nõko niosra,” faifãfe õi. Ãfe õiti mẽraxõ shinãchakakõini. 17 Nãskakẽ Pablo nã judeofãfe ichanãti pexe mẽranoax judeofo fe a judeofoma fe a Nios sharara faifo fe yoinãni. Nãskatari a pexe emãiti niax yoinãifo mẽxotaima Pablo Jesúsnoa ato yoini. 18 Ato yoiaino yora fetsafo akiki fenifo afe feratenãxikaki. Nãfãfe shinãnifo iskakakĩ: “Nã nõ apaiyai keskafakĩ nõ atiro noko inimamanõ,” ixõ shinãnifo. Nãfãfe ãto anefo epicureofo. Ranãri iskanifo: “Afara afeskara afiaino nõ tenetiro,” ixõ shinãnifo. Nãfãfe ãto anefo estóicofo. Nãfo epicureofo fe estóicofo Pablo fe feratenãnifo. Iskafakĩ yoinifo: “Na mekakĩ finamisto ¿afaa noko yoipaimẽ?” ixõ yoiaifono, fetsafãferi iskafanifo: “Nios fetsafoõnoa noko yoipai rakikĩa,” ixõ yoinifo. Nãskafakĩ fetsanifo. Pablo Jesúsnoa meka shara ato yoifiaito, mã Jesús nafiax anã otoyamea ixõ ato yoifiaito nikakaspakakĩ. 19 Nãskakaxõ Areópago ano Pablo iyonifo a anoax mẽxotaima ichanãkaxõ afarafo yoimisfo ano. Nãnoxõ yõkanifo iskafakakĩ: “Nõ tãpinõ na mĩ yoiai anori meka fenakõiki noko yoife. 20 Na mĩ noko yoiai anori nõ nikamismaki. Afaa ikamãkĩ noko yoife nõ tãpinõ,” fanifo. 21 Nã Atenas anoafo feta yora fetsafãfe anoxõ õikakĩ nikapaikõinifo a nikaifo keskara ato yoixikakĩ.
22 Nãskaxõ nã ichanãmisfo ãfe ane Areópago anoxõ Pablo ato nẽxpakĩa niinãkãfe ato yoini: “Atenas anoafãfe, ea nikakapo, mẽ mato õi mã Niosnoa nikapaikõiaito tãpipaikõiyanã. 23 Nã mã nios kĩfimis ano kafasakĩ mẽ õia. Nãnoa ẽ fichia na nõko niosra ixõ mã afara onifanixakĩ mã akiki kenekĩ iskafakẽ: ‘Nõ na nios õimisma,’ ixõ mã aõnoa yoikĩ keneni. Nã nios õikatsaxakĩma mã kĩfimis, nãõnoa ẽ mato yoi.
24 “Nã Niospa keyokõi onifani, afama mĩshtifo nai mẽranoafoya mai anoafo onifani ato Ifo ixikĩ. Nã Nios yorafãfe pexe faafo mẽra ikama. 25 Askatari ea afaa axokãfe ikima. Akka nãato keyokõi noko nima. Nõ xakainõ noko nefefaxoni, afara fetsafori ani.
26 “Askata feronãfake fisti onifakĩ taefani, nãnoax nã maniafo tii kainõfo, nã mai tio ano ipaxakakĩ. Nãskaxõ ato yoini, afe tii xinia akanimãkai fanĩra ikaxõ. 27 Nãskakẽ Niospa yorafo onifani keyokõichi fenanõfo tãpipaikakĩ. Akka fenakĩ fichitirofo. Chanĩma, Nios chai ikama, noko chai faama. 28 Akka Niosnoax nõ nia. Akka Niosyamakẽkai nõ nikeranama. Akka nã mato tãpimamisfãfe kenenifo iskafakakĩ: ‘Nõ Niospa fenakõifo,’ ixõ yoinifo. 29 Akka nõ Niospa fenafofiaxõ, nõ shinãtiroma Nios na yorafãfe afarafo onifaafo keskara inõ, ãa shinãxõ yorafãfe onifaafo keskara. 30 Askafiaifonokai Niospa ato afeska fanima. Akka iskaratĩa keyokõi ato yoi ãto chaka xatekaxõ chanĩmara fanõfo. 31 Nãskakẽ Niospa tãpiyoni afetĩa ato ichanãfaimãkai, a ato omiskõimanaitĩa, fatofo sharafomãkĩ askayamai fatofori chakafomãkĩ. Nã feronãfake katonioxõ ato askafaxii. Akka mã nafiakẽ Ãpa otofaito keyokõichi õinifo,” ato faito,
32 a Jesús naax otoita nikakani, akiki kaxemetsamanifo. Ranãrito yoikĩ iskafanifo: “Mã nõ nikakĩ a mĩ noko yoiaito, anã pena fetsa noko yoifaixãfe,” fanifo.
33 Askafaifono a ichanãfo anoax Pablo kani. 34 Akka Pablo mã kaino atiri afe fonifo Jesús chanĩmara fakanax. Dionisiori nãno ato fe ini, nã Dionisio Areópago anoxõ ato fe ichanãxõ ato yoimis ini. Kẽrori nãno ato fe ini, ãfe ane Dámaris, kẽro fetsafori ano ato fe inifo.