19
Pablo Efeso ano oni
Apolos Corinto ano iyoano, mãchi keya ari fai tãpiato kaax Efeso ano Pablo nokoni. Nãnoa Nios Ifofamisfo fichitoshini. “¿Mã Nios Ifofaxõ Niospa Yõshi Shara mato mẽra mã nanenimẽ?” ixõ Pablo ato yõkaito, kemanifo iskafakakĩ: “Maa, nõkai aõnoa afaa nikayomisma, Niospa Yõshi Sharakai nõ nikamisma,” fanifo.
Askafaifãfe nikakĩ anã Pablo ato yõkani: “¿Afeskai mã maotisanimẽ?” ato faito, kemanifo iskafakakĩ: “Juan noko yoinino nõ ini,” ixõ yoinifo.
Askafaifono anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Juan ato maotisafani afara chakafakatsaxakakĩ ãto chaka xatepaiyaifono Nios Ifofapaikakĩ. Iskafakĩ ato yoiyanã a chipo oxiai nikakõisharaxikãfe ixõ ato yoini, Jesúsnoa yoikĩ,” ato Pablo fani.
Pablo ato yoikĩ askafaino, nikakani nõko Ifo Jesús ãfe aneõnoax maotisanifo fetsafãfe tãpinõfo. Askaifono õikĩ Pablo ato mãmãpakeaino Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneni. Nãskakanax meka fetsapa mekai fetsenifo. Niosnoa meka shara nikakaxõ ato yoinifo. A ato mẽra Niospa Yõshi Shara nanea, doce feronãfake ini.
Nãskaifono Pablo nãno ato fe ikax mẽxotaima ichanãti pexe mẽra kapaoni. Anoxõ tres oxe ani. Niospa meka sharaõnoa ato yoiyanã ranotama, anoxõ Nios xanĩfoõnoa ato tãpimapaikõikĩ. Ato askafafiaino atirifãfe nikakaspakakĩ yorafãfe ferotaifi mekafakĩ chakafanifo iskafakakĩ: “Nõkai Jesús chanĩmara faima. Aõnoaxkai Epa Nios ari nõ katiroma,” ixõ yoiaifono, Pablo ato makinoax kakĩ a Nios Ifofaafo ato iyoni, feronãfake ãfe ane Tirano a anoxõ ato tãpimamis ano. Nãnoxõ a chanĩmisfo anoxõ pena tii Pablo Jesúsnoa meka shara ato yoipaoni. 10 Anoxõ Pablo Niospa meka sharaõnoa ato yoikĩ xinia rafe ani. Nã Asia mai ano ikafãfe nikasharakõinifo Niospa meka sharaõnoa. Judeofo feta a judeofofãfema nõko Ifo Jesúsnoa meka shara nikapaonifo. 11 Nãskakẽ Niospa Pabloõxõ afama mĩshtifo fakĩ ato ispani. 12 Nãskakẽ yorafãfe ãto payõiro iyamata ãto sama faxte pishta Pablo ãfe yora ramãkanifo. Nãskafata mã fokaxõ a isinĩ ikaifoya a niafaka chaka naneafo ato ramãnifo. Ato askafaifono a isinĩ ikaifo fe a niafaka chaka naneafo sharai fetsenifo.
13 Nãskaifono atiri judeofãfe fofãsakakĩ niafaka chakafo yorafo makinoa põtanifo pexefo tii fofãsakakĩ. Jesús ãfe aneõxõ niafaka chakafo yorafo makinoa ato põtapainifo. Iskafanifo: “Niafaka chakafãfe, Jesús aneõxõ Pablo noko yoimiski, akka nõ mato yoikai ato makinoax tsekefaitakãfe,” ato fanifo.
14 Nãskafapaonifo nã judeo ãfe fake sietipa, nã judeo ãfe ane Esceva ini. Nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfo ini. 15 Ato askafaifono a niafaka yõshi chaka yora mẽra naneato ato kemani iskafakĩ: “Ẽ Jesús õimis, askatari Pablori ẽ tãpia. Akka, ¿mã tsoamẽ?” ato fata, 16 nã niafaka yõshi chakayato ato rapati faxteyanã, fãsikõi ato achixõ ato seteketsayanã ato imi tofeni. Nãato askafakĩ fetsaino pexe mẽranoax yorioma ichonifo. 17 Nãato askafaano Efeso anoxõ judeofãfe yora fetsafo feta nikakani ratenifo. Nãskakaxõ, “Nõko Ifo Jesús fãsi sharakõi,” fanifo.
18 Nãskakaxõ a Jesús chanĩmara famisfãfe fẽkaxõ a afara chakafapaoni xakakĩ yorafãfe ferotaifi yoinifo. 19 Askatari a yõfe tãpiafãfe ãto kirika fẽkaxõ yorafãfe ferotaifi koanifo, mã Jesús Ifofakaxõ. Nã kirika kene õiafo kopikõi ini, como cincuenta mil ini. 20 Nãskakẽ nõko Ifãfe ãfe mekashara nikaketsanifo Jesús Ifofamisfãfe ato yoiaifãfe, ãfe kerex sharaõxõ afama mĩshtifo fakakĩ.
21 Nãskafata Pablo shinãni Macedonia yafi Acaya ano kaxiki. “Nãnoax Jerusalén ano ẽ kaikai, Jerusalén anoax Roma ano ẽ kaikai,” ixõ shinãni. 22 Nãskaxõ a afeta yonomisfo rafe Macedonia ano ato nĩchini Timoteo yafi Erasto. Akka Pablo Asia ano nẽteyoni.
Efeso anoax yorafo mekai fetsenifo
23 Nãskaifono nã Efeso anoafo mekai fetsenifo: “Jesúsfi Niospa Fakekĩ aõnoax nõ Nios ari katiro,” Pablo ato faino, 24 nãno feronãfake ãfe ane Demetrio ini. Nãato yonokĩ afarafo kori exe keskara oxokõi onifapaoni. Nã feronãfãke afara onifakĩ tãpikõia ini. Nãskaxõ kẽro õitsa onifani, na nõko niosra ixõ ãfe ane Artemisa. Ranãfaxõ kẽro õitsa fakĩ kafãshara mĩshtifo onifani. Nãskakẽ a afeta yonofaifãfe aõxõ kori ichapa fipaonifo. 25 Nãskaxõ Demetrio ato ichanãfani, a afeta yonomisfo ato iskafayanã: “Efe yora mĩshtichi, mã mã tãpiakĩ nõko nios Artemisa yora keskara onifaxõ, aõxõ nõ kori ichapa fimiski. 26 Akka mã mã õimis nikayanã, na Pablo ato yoifofãsafamis iskafakĩ: ‘Na yorafãfe niosra ixõ onifaafo, akai niosma,’ ixõ ato yoi. Mã yora ichapafãfe chanĩmara fakõinafo ato yoiaito nikakakĩ. Na Efeso anoafos ato yoiama, Asia mai anoafori ato yoimis. 27 Na Pablo yoiai keskara mesekõi, ẽ shinãchakakõi. Anã noko tsõa kori inãyamaino nõ fenotiro, na nõko nios Artemisa anã tsõa kĩfitiroma, nã maitio ikafãfe Asia mai anoxõ kĩfimisfo. Askatari a nõko nios kĩfiti pexefã mẽranoax anã ichanãtirofoma,” ixõ Demetrio ato yoini.
28 Demetrio ato askafaito nikakani Pabloki õitifishkiyanã fãsikõi yoinifo iskafakakĩ: “¡Na Artemisa Efesio anoafo nã sharafinakõiafo, tsoa keskarama!” ikanax fãsikõi mekai fetsenifo.
29 Nãskakanax pexe rasi anoax fekaxtei fetsenifo. Nãskakaxõ Gayo yafi Aristarco achinifo. Nã rafe Macedonia anoa inifo, Pablo fe feitafo. Nãskakaxõ a yora kaya ichanãfo ano ato iyonifo. 30 Ato askafaifono Pablo ato mẽra ikipaini arixõ yorafo yoixiki. Akka a Jesús Ifofaafãfe Pablo nĩchikaspanifo, “Mia retetirofoki,” ikaxõ. 31 Askatari a Pablo fe rafemisfãfe, xanĩfofofãfe Asia mai anoxõ ato yoinifo, Pablo yoitanõfo ato mẽra ikiyamanõ. 32 Nãskakẽ ãa ranã ichanãkanax fãsikõi mekanifo. Atirifãfe fetsa anori yoinifo. Nãskaifono ranãrito tãpinifoma afeskai ichanãfomãkĩ. 33 Nãskaifono judeofãfe shinãnifo, na yorafo chakai mekai taeafora noko fakanira ikaxõ. Nãskakaxõ Alejandro pĩtsikinifo õiaifono ori nĩxõ ato yoitakãfe ikaxõ. Nãskafaifono Alejandro niinãkafã mẽshaxõ ato yoini iskafakĩ: “Mekayamakãfe, ẽ mato yoisharanõ,” ixõ Alejandro ato yoini. 34 Akka mã tãpikaxõ Alejandro judeokẽ, fãsikõi ãa ranã mekai fetsenifo, iskakani: “Na Efeso anoafãfe ãto Artemisa sharafinakõia,” ikaxõ.
35 Askaifãfe õikĩ a xanĩfo kenexomisto, “Mekayamakãfe,” ato fani. Ato askafaito anã tsoa mekanima. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Efesofo anoafãfe ea nikasharakãfe. Keyokõichi tãpiafo nõfi Efeso anoafokĩ, nã ãto nios Artemisa ãfe kĩfiti pexefã nõ kexemis. Nã onifafo nai mẽranoax pakeafori nõ kexemis. 36 Nãskakẽ ãa chanĩkanira tsoa itiroma. Nãskakẽ anã mekayamakãfe, afaa afeskafapaiyamakãfe shinãsharaxoma. 37 Akka na feronãfakefo mã ato efea afaa chakafayamafiafono, askatari na pexefã mẽranoa tsõa afaa oneyamafiano, askatari na nõko nios Artemisa tsõa chakafakĩ mekafayamafiano mã ato efea. 38 Akka na Demetrio afeta yonomisfo feta, a ato chakafapai xanĩfofo ano ato iyotiro, anoxõ ato yõkanõ afaa chakafafomakĩ. 39 Nãskaxõ afara fetsa mã yoipaikĩ nã ichanãfo anoxõ mã yoitiro. 40 Mã iskaratĩa ato chakafai keskafakĩ xanĩfofofãfe nikaxõ nokori askafatirofo. Na yorafãfe afaa chakafayamafiamisfono, afeskakĩ mã yõachepeimẽ xanĩfofofãfe noko faifono nõ ato kematiroma,” ixõ a xanĩfo kenexomisto ato yoini.
41 Ato yoikĩ askafata ato nĩchiaino fonifo.