2
Niospa Yõshi Shara ato õiti mẽra naneni
Askata judeofãfe ãto fista Pentecostés ikaino a Jesús Ifofaafo pexe fisti mẽra ichanãnifo. Anoxõ nikafo nai mẽranoax oa nẽfefã oi itikikerani pexe mẽraxõ nikafo. Nãskata õiafo oa chii keskara fotopakekafãni. Oa nõko ana keskarafiax oa chii rekẽfo keskara maratamefafãinafo ini. Askaifono Niospa Yõshi Shara ato mẽra nanetani. Askaino anã a meka fistichi tsoa mekanima. Meka fetsafãfe fisti rasi mekanifo Niospa Yõshi Sharapa ato meka fetsafamano.
Nãskaifono judeofãferi Nios Ifofapaikani Jerusalén ano ipaonifo, chai inoax fekanax. Nã Jerusalén ano inifo mai fetsa fetsatapafo anoax fekanax. Anoxõ nikafo oa nẽfefã oai keskara nikanifo. Askaito nikaferakani a Jesús Ifofaafo ichanãfo ano ikitoshinifo. Tãpipaikani afaa afeskaimãkai ikanax. Nãskata nikafo a chai inoax feafãfe ãto mekapa mekaifãfe nikanifo, fisti rasi ãto mekapa mekaifono. “¿Afeskaxõ nõko meka tãpiafomẽ? Nikakapo,” ato fakĩ fetsanifo. Askakanax ratei fetsenifo. 7-8 Rateyanã yoinãnifo. Iskanifo: “Na Galilea anoafãfe nõko meka nikayamafikatsaxakakĩ nõko meka tãpiafo nõ nikai. ¿Afeskaxõ tãpiafomẽ mai fetsanoax nõ ofiafiano? Akka nõ Partia anoax oni. Fetsafori Media anoax fenifo. Fetsafori Elam anoax fenifo. Fetsafori Mesopotamia anoax fenifo. Fetsafori Judea anoax fenifo. Fetsafori Capadocia anoax fenifo. Fetsafori Ponto anoax fenifo. Fetsafori Asia anoax fenifo. 10 Askatari fetsafori Frigia anoax fenifo. Fetsafori Panfilia anoax fenifo. Fetsafori Egipto anoax fenifo. Fetsafori nã Africa fe, Cirene chaima nikakanãfo anoax fenifo. Akka fetsafori judeofo Roma anoax fenifo; 11 nãfo judeokõifo ini. Akka a Roma anoax feafori judeokõifoma inifo. Nãskafikaxõ mã Nios Ifofakani judeofo keskara inifo. Askatari fetsafori Creta anoaxri fenifo. Askatari fetsafori Arabia anoaxri fenifo. Nõfi mai fetsa fetsatapafo anoax nõ onikĩ,” ikanax yoinãnifo. “Nãskax nõ ichanãiyoi oa chai inoax, akka nõko mekapa mekaifãfe nõ nikai. Nãskaito nikai nõ ratei,” ikanax yoinãnifo. “Na Galilea anoafo nõko mekakõichi xafakĩakõi yoikani iskakani: ‘Niospa afama mĩshti tãpikõia,’ ixõ noko yoikani nõko mekapa. 12 Afeskaxõ na yorafãfe nõko meka nikayamafikatsaxakakĩ noko yoiaifãfe nõ ato nikasharakõi,” ikanax rateyanã yoinãnifo: “¿Afeskai iskafomẽ?” ikanax.
13 Askaifãfe õikakĩ a yora fetsafãfe ato iskafanifo: “¿Afeskai na yorafo pãekanax nõko mekapa mekakanimẽ?” ixõ yorafãfe ato kaxemetsama fanifo ato õsakakĩ.
Pedro Niospa meka ato yoini
14 Askaifono Pedro niinãkafã Jesúsxõ tãpimisfo oncefo feta fãsikõi mekainãkafã ato yoini: “Ẽfe kaifo judeofofãfe na Jerusalén ano ikafo feta, ea nikasharakãfe. 15 ¿Afeskakĩ pãekanax nõko mekapa mekakanira, mã noko faimẽ? Nafo pãekanima. Penamakai tsoa pãeima mã rama xini keyaino. 16 Nã mã nikai anori Niospa meka yoimisto Joel kirika keneni Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino. Nã iskanõpokoai yoikĩ kirika keneni iskafakĩ:
17 A ea Ifofaifo nã maniafo tii anoa ẽfe Yõshi Shara ãto õiti mẽra ẽ nanexii. Nãfo askayoi mã chaima nõko mai keyoaino. Afia penatari mãto fenafãfe ẽfe meka yoixikani. Naetapafãfe õiafo oa namakẽ õia keskara õixikani. Anifo tiitori eõnoa namaxikani. 18 Askata a ea yonoxomisfori feronãfakefoya kẽrofoya ẽfe Yõshi Shara ẽ ato mẽra nanei fatora penata ẽfe Yõshi Sharaõxõ eõnoa ato yoinõfo. 19 Afama mĩshti tsõa õimisma afo ẽ ato ispaxii nai arixõ, nãmãxori ẽ ato afama mĩshti ispaxii. Imi yafi chii ãfe kõimãfãri õixikani ẽ ato õimanaino. 20 Askatari xinĩ anã chaxaxima, fakishkõi ixii. Oxeri oa imi keskarakõi õshikõi ixii. Askata nãfo askai fetseyoi mã chaima mãto Ifo oaino. Askata mã mãto Ifo nokokõiaino keyokõichi xafakĩa õixikani. 21 Mã askai fetseaino akka nõko Ifo yoikĩ fatorafãfe iskafaifãfe: ‘Ifo Cristo, ea shinãfe, ẽ mefe ipaxanõ,’ faifãfe ato ifixii,
ixõ Joel kirika keneni Niospa anori yoiaino,” ixõ Pedro ato yoini.
22 Askatari Pedro anã ato yoini iskafakĩ: “Israelifãfe,* ea nikakãfe. Mã mã tãpia Jesús Nazarete anoa Niospa nai mẽraxõ nãmã nĩchini, nãmãxõ mato afama mĩshti õimanõ afara sharafo fakĩ. Mato askafaino mã tãpinõ Niospa Jesús nĩchinikẽ. 23 Nãskafikẽ mãfi Jesús achixõ yora chakafo inãyameaki achixõ cruzki mastanõfo. Akka reteyoafomano Niospa mã tãpixõ Jesús nãmã nĩchini: ‘Ẽfe Fãke mato nãxoxii,’ ixõ Niospa yoini mã tãpixõ. Nãskakõikĩ mãtoõxõ yora chakafãfe reteyameafo Niospa yoini keskafakĩ. 24 Mã retefitafono Niospa anã Jesús otofani. Anãkai omiskõinakama. Anãkai nanakama. Anãkai natiroma. 25 Askatari a xanĩfo David afianori yoikĩ kirika mẽra keneni Cristoõnoa ãfe meka iskafakĩ:
Mẽ tãpia ẽfe Ifo Nios efe itiani. Efe ixõ efeta aki kiki. Nãskaxõ ea kexei tsõa ea fekaxtefanõma. 26 Nãskakẽ ẽfe õiti mẽra ẽ fãsi inimakõi Niospa ea kexesharaino. Nãskakẽ ẽ yoikĩ: ‘Nios fãsi sharakõi,’ ẽ fafafafãini. Ẽ Nios chanĩmara fakõini afe ipaxakĩ ẽfe yora ea fena faxõano. 27 Ea potayamaino ẽfe fero mẽsho omiskõipakenakama. Ẽfe yora mai mẽra nẽteima. Epa Niosi, mĩ ea noi. Ẽfi mĩ fakekõikĩ, ẽfe yora mĩ pisi famaima. 28 Ẽ nafiakẽ mĩ ea nimapakenaka. Ẽ mia ari kai, mefe ikax ẽ inimakõixii,
ixõ David yoini Cristoõnoa yoikĩ.
29 “Efe yora mĩshtichi, ea nikakãfe. Nõko xini David ãa yoikĩ kenenima. Jesúsnoa yoikĩ keneni. Afetĩama mã David nani. Mã nõ tãpia a maia ano. 30 A nã askanõpokoai yoikĩ keneni. Niospa David yoini iskafakĩ: ‘Ẽ mia yoi na chipo kãiyai mĩ fena ẽfe Fakekõi ixii. Mia keskara xanĩfokõiri ixii. Ẽfi Nioskĩ. Ẽ mato pãraima,’ ixõ Niospa yoini. Niospa yoiaito nikakĩ David chanĩmara fani, tãpini Niospa pãrayamaino. 31 Nãskakẽ David tãpixõ a inõpokoai Cristoõnoa yoini iskafakĩ:
Nafiax otoxii. Nãskax ãfe fero mẽsho omiskõipakenakama, ãfe yorari pisinakama,
ixõ David keneni. 32 Nã David yoini keskakõifakĩ Epa Niospa mã Jesús otoakẽ nõ õita keyokõichi. 33 Mã otoax mã nai mẽra kaa Apa Nios ano. Iskaratĩa xanĩfo finakõia Apa fe. Nãskaxõ Epa Niospa yoikĩ taefani iskafakĩ: ‘Ẽfe Yõshi Shara ẽ atoki nĩchixikai nãmã,’ ixõ Niospa yoini. Nãskakẽ Niospa ãfe Yõshi Shara nai mẽraxõ nãmã nĩchia. Oa nẽfefã keskara Niospa ãfe Yõshi Shara nokoki nĩchia. Nãskakẽ nõ mãto meka nikayamafikatsaxakĩ nõ meka fetsafãfe nõ mekai fetsea. Mã chai inoax oxõ mã noko nika, nõ mãto mekapa mekai fetseaito. 34-35 Nãskakẽ mãri tãpikãfe, nãnori David kirika kenenikĩ Jesúsnoa yoikĩ. Ãa yoinima. David otoax nai mẽra kanima. Nãskaxõ kirika kenepakekĩ yoini iskafakĩ nõko Ifo Cristoõnoa:
Nono efe ife, efe xanĩfokõi ixiki. A mia noikaspaifo ẽ ato mĩ nãmã nĩchinõ,
ixõ yoini Niospa. Nãnori tãpixõ David yoikĩ kirika keneni,” ixõ Pedro yoini.
36 Askata Pedro anã ato yoini: “Ẽri mato anori yoikai, israelifãfe, ẽ mato pãraima. Mã Jesús retekĩ mã mastayamea. Akka Niospa yoini Jesucristo nõko Ifokõi inõ,” ixõ Pedro ato yoini.
37 Ato askafaito nikakakĩ shinãnifo: “¿Afeskakĩ Jesús askafayameafomẽ?” ixõ shinãkĩ ato õitinĩ shinãketsanifo, Jesús shinãkakĩ. Askata Pedro yafi a Jesúsnoa yoimis fetsafori yõkanifo: “No fe yorafãfe, nõ mato nikai. ¿Nõ anã afeskatiromẽ?” ixõ ato yõkanifo.
38 Askafaifãfe nikakĩ Pedro ato yoini: “Iskaratĩa mãto chaka soakãfe anã anori shinãkakĩma. Jesús aneõxõ mato maotisafanõfo, faka mẽra ikimapakekĩ. Mato maotisafaifono yorafãfe mato õinõfo mã Jesucristo Ifofaito. Nãskaxõ ãfe Yõshi Shara mato mẽra nĩchi kikĩ mato fe rafekõinõ. 39 Jesús yoini iskafakĩ: ‘Fatora fetsa nõko Ifo Niospa ifixii ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanexii. Mãto fakefori, mãto fenafori a chai ikafo tiiri nã fake refonoafori Niospa ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanexii Niospa ato ifiano,’ ixõ noko Jesús yoini.”
40 Ato askafakĩ yoita anã Pedro ato yoini ato iskafakĩ yoiyanã: “Mãto chaka soakãfe. Na yora nono nãmã ikafo ichapa chakakõifo chaka shinãmisfo. Askakakĩma mãa kexemesharakõikãfe anã askayamaxikakĩ. Mã askaito Jesús mato chaka soaxonõ mato ifixiki mã afe ĩpaxanõ,” ixõ Pedro ato yoini.
41 Ato askafaito nikakakĩ yora rasichi chanĩmara faifãfe, ato maotisafapanifo, ato faka mẽra ikimapakekakĩ. A ato maotisafaifo tres mil yorafo ini. Nãskax ato fe rafenifo a Jesús Ifofakakĩ taefanifo fe. 42 Nãskakẽ keyokõichi ato nikakõinifo a Jesúsnoa yoimisfãfe ato yoiaifono. Nãskax Jesús Ifofaafo fe rafesharakõipaonifo, a rama Jesús chanĩmara faifo. Askaxõ pãa torekaxõ ato pikĩpaonifo Jesús shinã kakĩ, a ato nãxoyamea. Nãskakẽ Nios kĩfitai fapaonifo pena tii ichanãkaxõ.
Jesús Ifofamisfo isharakõipaonifo
43 Nãskaxõ anoxõ a Jesúsnoa yoimisfãfe, nã docefãfe, afama mĩshtifo apaonifo, yonaifono ato sharafata, afara fetsafori apaonifo, nãskaxõ afama mĩshti faifãfe ato tãpinõfo. Nãskafaifãfe õikani keyokõi anoax yorafo ratenifo. 44 Jesús chanĩmara fakani pena tii ichanãnifo. Anoax ãto afama mĩshti paxkanãi fetsexikakĩ. 45 Ãto afarafo ato minikaxõ kori fixõ, a afaamaisfo kori inãnifo tsoa afayakẽma. 46 Nãskata pena tii Nios kĩfiti pexefã mẽranoax ichanãkaxõ Nios kĩfinifo. Nãskaxõ ãto pexe mẽraxõ a Jesús ato nãxoyamea shinãkakĩ pãa torepakexõ pinifo inimakõiyanã. 47 “Aicho, Nios fãsi sharaki,” ikanax inimai finakõinifo. Askaifãfe õikani a Jerusalén ano ikafãfe ato yoinifo iskafakakĩ: “Na Jesús Ifofaafo isharakõiafo,” ixõ ato yoinifo. Nãskakẽ pena tii a yora fetsafãferi Jesús Ifofaifono Niospa ato chaka soaxoni. Nãskax nã Jesús rama Ifofaifo fe ano fistiax ichanãnifo, ato fe rafekanax.
* 2:22 Israelifo ãto ane fetsa judeofo ipaoni.