21
Pablo Jerusalén ano kani
Anoa a Nios Ifofaafo nõ ato õifaini, kanõanãfãnẽ nõ nanekaini kaax Cos ano nõ nokoni. Anoax kaax pena fetsa Rodas ano nõ nokoni, anã anoax kaax Pátara ano nõ nokoni. Nã Pátara anoxõ kanõanãfã nõ fichini Fenicia ano kaino, não nõ nanekaini. Kakĩ fakafã nakirafe Chipre mai toomãfã nõ õifaini. Nã Chipre mai nõko põya mishkiori ini. Nã finõfaini kaax Siria ano nõ nokoni. Nãnoxõ pexe rasi Tiro fai fototai nokoxõ kanõanãfã mẽranoa afama mĩshtifo mãpemanifo. Nãnoa a Nios Ifofaafo nõ ato fichini, nãno nõ ato fe siete nia oxani. Nãfãfe Pablo yoinifo Niospa Yõshi Sharapa ato shinãmanaino iskafakakĩ: “Jerusalén ano kayamafe. Anoxõ mia retepaikani kiki,” ixõ yoinifo. Askafaifono mã siete nia finõta nõ anoax kaino, keyokõi ãto ãfifo fe ãto fakefo fe nofe fonifo pexe rasi pasotai. Nãnoxõ nã mãshifã anoxõ ratokonõ mai chachipakefofã nõ Epa Nios kĩfini. Nãskata mã nõ kakĩ nõ ato yoisharaketsata, kanõanãfã mẽra nõ naneinãkafani, akka atii anã fenifo ãto pexe ano.
Nãskata kanõanãfãnẽ nõ kai Tiro ano nõ nokoni, nãnoax kaax Tolemaida ano nõ nokoni. Nãnoax a Nios Ifofaafo fe nõ ato fe yoinãsharakõini, askatari nãno nõ ato fe oxa fishtiyoni. Nãskata nãnoax kaax pena fetsa Cesarea ano nõ nokoni. Nãnoax Felipe pexe ano nõ kani. Nã Felipe Niospa meka shara yoimis ini. A Jesús Ifofaafãfe afetĩama Felipe ifinifo Jerusalén anoxõ a piaifo ato paxkaxonõ. Seis feronãfake fetsafoya Felipe ifinifo ato feta yononõ. Nãato pexe ano nõ nẽteni. Felipe fake xotofake cuatro inifo fenemais. Nãfãfe Niospa Yõshi Sharapa ato shinãmanaino ato yoipaonifo. 10 Nãno nõ oxa ranãni, nãno Judea anoax feronãfake ãfe ane Agabo nokoki nokoni. Nãato Niosnoa yoimis ini, a inõpokoai yoikĩ. 11 Mã noko ano nokoxõ, Pablo ãfe nanexemeti fĩata, aõ metexkere ita aõ otexkere ini. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Niospa Yõshi Sharapa ea yoi Jerusalén anoxõ judeofãfe na nanexemeti ifo iskafaxikani. Nãskaxõ yora fetsafo inãxikani,” ixõ Agabo ato yoini.
12 Noko askafaito nikakĩ Cesarea anoafo feta, “Jerusalén ano kayamafe,” nõ Pablo fani. 13 Askafaifono Pablo noko kemani iskafakĩ: “¿Afeskakĩ mã oiaiyanã mã ea shinãmitsamanimẽ? Mẽ itipinĩshara ea nexayamakakĩ ea retekani Jerusalén anoxõ, nõko Ifo Jesúsxõ ea askafakani,” Pablo noko faito, 14 nõ anã afaa fanima noko nikayamaito. Nãskaxõ nõ yoini iskafakĩ: “Nõko Ifãfe nã mia apaiyai keskafanõ,” ixõ nõ yoini.
15 Mã askata nõ itipinĩ fani, nãskax nõ Jerusalén ano kani. 16 Nõ kaino a Nios Ifofaafo ranãri nofe fonifo Cesarea anoax. Nãfãfe noko iyonifo feronãfake ãfe ane Mnasón pexe ano, nã Mnasón Chipre anoa ini. Nãato afetĩama Nios Ifofakĩ taefani. Nãskaxõ ãfe pexe anoxõ noko ifini ano nõ oxanõ.
Pablo Santiago õikai kani
17 Mã nõ Jerusalén ano nokoano a nofeta Jesús Ifofamisfãfe noko ifinifo nokoki inimakõiyanã. 18 Askata pena fetsa Pablo nofe kani Santiago õikai. A Nios Ifofaafo ato kexemisfori nãno inifo. 19 Mã atoki nokoxõ Pablo ato yoisharakõini. Nãskaxõ ato yoipakeni a Niospa aõxõ a judeofoma ato chanĩmara famakõikẽ.
20 Ato yoiaito nikakakĩ, “Nios fãsi sharakõi,” fanifo. Nãskaxõ Pablo yoinifo iskafakakĩ: “Nofe yorashta, nõ mia yoisharapai, mã mĩ õimiski na judeofãfe ichapakõichi mã nõko Ifo Jesús chanĩmara fafiakaxõ, nãfãfe a Moisés yoini keskara nikapaikõimisfo. 21 Nãfãfe yoiafo judeofo a yora fetsafo mẽra ikafo mĩ ato yoikẽ iskafaki: ‘A Moisés yoini keskara nikayamakãfe,’ ixõ mĩ ato yoikẽ, ‘Askatari mãto fakefo foshki repa xateyamakãfe, askatari a mã imis keskai anã askayamakãfe,’ ixõ mĩ ato yoimiskẽ. 22 Akka, ¿nõ afeskaimẽ, yorafãfe nikakani mã mĩ nono oano? 23 Akka nã nõ mia yoiai keskafe. Na cuatro feronãfakefãfe Nios yoiafoki iskafakakĩ: ‘Epa Niosi, mĩ noko yoia keskai nõ askakõikai,’ ixõ yoiafoki. 24 Akka na cuatro feronãfake fe Nios yoiti pexefã mẽra katãfe, nõ imis keskai ato fe ife mãto chaka soaxikakĩ. Mĩ ato kopifaxõfe mato testeaifono. Mĩ ato askafaito õikakĩ keyokõichi tãpitirofo a mĩõnoa yoiaifo ãa chanĩkani. Askatamaroko mĩri a Moisés yoini keskara mĩ nikakõimis. 25 Akka a judeofofãfema a Jesús Ifofaafãfe mã chanĩmara fakõinafo. Akka mã nõ ato kirika kenexona iskafakĩ: ‘Nõ nami pitiroma na nõko niosra ixõ afara onifakaxõ fetsafãfe inãfono. Askatari yoinãfo ãfe imiri nõ ayatiroma. Askatari yoinã ina fakaxõ tetoxakafo ãfe imi foyamaitori ãfe nami nõ pitiroma, askatari nõko ãfima nõ chotatiroma, kẽromãri ãfe fenema chotamatiroma,’ ixõ nõ ato yoia,” Pablo fanifo.
Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Pablo achinifo
26 Nãskafaifono nã cuatro feronãfake Pablo ato iyoni. Nãskata pena fetsa ato fe Nios kĩfiti pexefã mẽra ikini, ãto chaka soaxikakĩ. Nãskata a Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini xanĩfo yoixiki a Epa Niospa yoini keskara afetĩa keyoimãkai, nã tiitori yoinã retexõ Epa Nios inãpaikakĩ.
27 Mã siete nia ikano judeofo Asia mai anoax fokaxõ Nios kĩfiti pexefã anoa Pablo õikakĩ yorafo yoinifo Pablo chakafakĩ mekafanõfo. Ato askafaifono Pablo achinifo. 28 Mã Pablo achikaxõ fãsikõi ato yoinifo iskafakakĩ: “Israelifãfe, nofeta nãkifẽkape, a na feronãfake kafãsakĩ yorafo ato pãrafofãsa famiski. Nõko maifo tii anoa ato chakafakĩ yoimiski. Askatari a Moisés noko yoini anori nikayamakãfe ato fai. Askatari nõko Nios kĩfiti pexefã chakafakĩ mekafai. Askatari nõko Nios kĩfiti pexefã sharafinakõifiano chakafaa, a mẽra nõko kaifoma griego yorafo ikimana,” fanifo. 29 Akka taeyoi Pablo õinifo pexe rasi ano nã Trófimo fe kafãsaito. Nã Trófimo Efeso anoa ini. Na Pablo nõko Nios kĩfiti pexefã mẽra Trófimo ikikinaki ixõ shinãnifo aa yamafiano.
30 Nãskakẽ pexe rasi anoax mekai fetsenifo, nãskaifono yorafo nikaferakani ichonifo. Nãskakaxõ Pablo achikaxõ Nios kĩfiti pexefã mẽranoa kãimanifo. Nãskata Nios kĩfiti pexefã koshikõi feponifo. 31 Nãskaxõ mã chaima reteaifono, romanõ anoa sorarofãfe ãto xanĩfãfe nikani pexe rasi Jerusalén anoafãfe yõachẽpeaifãfe. 32 Nãskaifãfe nikakĩ a soraro xanĩfãfe a afe rafeafoya ãfe sorarofo ichanãfani. Nãskax ato fe koshikõi ichoni yorafo mẽra, a soraro xanĩfo ãfe sorarofo fe kaito õikakĩ anã tsõa Pablo seteketsanima enerisafanifo.
33 Nãskata a soraro xanĩfãfe mã Pabloki kaxõ mã achixõ, cadenãs rafeta ato metexkere amani. Nãskaxõ chipo yõkani tsoamãki, askatari afaa afeska faamãki. 34 Akka askafaino yorafo fanĩrira mekai fetsenifo anoris yoinifoma. Nãskai mekai fetseaifono soraro xanĩfãfe tãpitiroma ini. Nãskaxõ sorarofo mẽra ato iyomani. 35 Mã chaima sorarofo mẽra nokoikaino, anoxõ yorafãfe retepaiyaifono, sorarofãfe Pablo chishtokaxõ iyonifo yorafãfe afeska fanõfoma. 36 Nãskakẽ keyokõi acho fokani fãsikõi mekafonifo. “Aa chaka reterisafakãfe,” ato faafonifo.
Askafaifono yorafãfe ferotaifi Pablo ato yoini
37 A sorarofo ika mẽra mã ikimanaifono, a sorarofãfe ãto xanĩfo Pablo yõkani: “¿Ẽ mefe pishta mekatiromẽ?” faito soraro xanĩfãfe kemani iskafakĩ: “¿Griego mekapa mĩ mekatiromẽ? 38 Akka, ¿mĩmamẽ a Ejipto anoa afetĩama xanĩfo potapaiyanã cuatro mil yorafo tsõa istoma iyoni?” ixõ xanĩfãfe yõkani.
39 Askafaito nikakĩ Pablo kemani iskafakĩ: “Maa, ẽma. Ẽfi judeoki. Ẽfi Tarso anoax fakeakĩ nã pexe rasi Cilicia mẽranoax. Akka na yorafo ẽ ato yoinõ ea yoife,” faito, 40 nã soraro xanĩfãfe, “Mĩ ato yoitiro,” fani. Nãskafaino Pablo kipiti ano niinãkafã mẽshainãkafã, “Mekayamakãfe,” oinoma ato fani. Mã ato nishpafaxõ hebreo mekapa iskafakĩ ato yoini: