7
Esteban ato kemasharakõini
A judeofo Nios kĩfixomis xanĩfo finakõiato Esteban yõkani: “¿Chanĩmamakĩ a mĩõnoa yoiaifo keskara?”
Askafaito nikakĩ Esteban kemani iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, ea nikakapo. Nõko Nios fãsi sharakõixõ afetĩama nõko xini Abraham yoini, Mesopotamia ano iyoano, Harán mai ano kayoamano. Iskafakĩ yoini: ‘Na mai anoax tsekekaini katãfe, mefe yorafoya ato õifaini. Nã mĩ kai ano ẽ mia ispaikai,’ ixõ Niospa Abraham yoini. Nãskakẽ Abraham Caldea anoax tsekekaini kani, Harán ano ikikai. Mã anoax ãfe apa naano Niospa Abraham efeni na mai ano, na iskaratĩa nõ ika ano. Akka Niospa afaa pishta inãyonima. Mairi fena inãnima. Akka iskafakĩ yoini: ‘Ẽ mia na mai inãxii,’ ixõ yoiyoni. ‘Akka mã mĩ nanino mĩ fenafo ẽ ato inãxii,’ ixõ Niospa Abraham yoiyoni ãfe ãfi feta fake akamano. Askata Niospa anã yoini iskafakĩ: ‘Mĩ fenafo yora fetsa keskarakanax mai fetsa ano iyonõfo. Nãnoax ãto yonomati keskarakanax omiskõikõiyonõfo cuatrocientos xinia akani.’ Nãskata anã yoini iskafakĩ: ‘Ẽ na yorafo omiskõimani, nã ato yonomakĩ omiskõimanaifo. Ẽ ato askafaino anoax mĩ fenafo tsekefaixikani. Mã anoax fokaxõ nã Canaán mai anoxõ ea nikasharakõixikani,’ ixõ Epa Niospa Abraham yoini. Niospa afetĩama Abraham yoini: ‘Mĩ fake feronãfake mĩ foshki repa xatetiro,’ ixõ yoiyoni. Nãskakẽ Abraham ãfe fake Isaaca mã ocho nia ikano foshki repa xateni. Nãskarifakĩ Isaaca ãfe fake Jacobori askafani. Nãskarifakĩ Jacobo ãfe fakefo ato foshki repa xatepakeni.
“Jacobo ãfe fakefo nõko xinifo ipaonifo, nãfãfe ãto exto José õikaspapaonifo. Nãskakaxõ Egipto anoax foaifono yora fetsafo ato inãnifo aõxõ kori fixikakĩ nãfãfe Egipto ari iyotanõfo. Askafafiaifono Epa Niospa José potanima. 10 José omiskõiaito Epa Niospa ifini. Nãskaxõ shinãsharamani. Nãskakẽ Egipto anoxõ ato xanĩfokõichi José noisharakõini. Nãskaxõ xanĩfãfe José xanĩfo imani, Egipto anoxõ ãfe pexe anoax xanĩfokõi inõ.
11 “Nãskakẽ Ejipto anoafo fe Canaán anoax fonãiki finakõinifo omiskõiyanã. Nãskakẽ nõko xinifãfe afaa pinifoma. 12 Akka Jacobo nikani Egipto anoa a piaifo ichapakẽ. Nãskakẽ nãri ãfe fakefo nĩchini a piaifo fitanõfo, nã nõko xinifo. Ari fokatsaxakakĩma foitaenifo. 13 Nãskakata afianã fonifo. Mã anã foafono José ãfe ochifo tãpimani. Nãskakẽ nã xanĩfo Faraón tãpini José ãfe kaifo. 14 Nãskata chipo José apa kenamani Egipto ano onõ ãfe fakefo fe. Nã yorafo setenta y cinco inifo Egipto ano ikifeaifo. 15 Nãskakẽ Jacobo kani Egipto ano ikikai. Nãnoax Jacobo nani, nãnoaxri nõko xinifori nãpanifo. 16 Nãskakẽ Jacobo ãfe xaofo Siquem ano fonifo maifaifokakĩ. Nã mai nõko xini Abraham afetĩama fini, feronãfake ãfe ane Hamor minini. Nã mai kini mẽra nõko xinifo maifanifo.
17 “Akka mã anoax chaima tsekeaifono nã Epa Niospa Abraham yoiyoni keskai, mã Egipto anoax kaikanax fakefo ichapakõi kainifo. 18 Nãskatari Egipto anoax nã xanĩfo fetsa finakõiato José õimisma ini. 19 Nã xanĩfãfe nõko kaifofo ato pãrapaoni. Nãskaxõ nõko xinifo ato omiskõimapaoni. Ato pãraxõ ãto fakefo ato potamapaoni nã fake rama kãiyaifo nanõfo. 20 Ato askafaino nãnoaxri Moisés fakeni. Akiki Epa Nios inimakõini. Nãnoxõ apa feta ãfe afa ato pexe anoxõ kexesharapaoni. Tres oxe anifo kexekakĩ. 21 Mã tres oxe akano apa feta ãfa fẽtamã fepoxõ faka ketokonõ ratanifo. Nãnoa Faraón fake xomayato fichixõ ifini ãfe fake keskarakõi inõ. 22 Nãskakẽ Moisés nã Egipto anoxõ tãpiafo keskarari tãpikõini. Mã yosixõ yoikĩ tãpisharakõia ini a xanĩfãfe yoitiro keskafakĩ.
23 “Mã cuarenta xinia axõ Moisés ãfe kaifo israelifo õikai kani. 24 Akka mã kaxõ õia Egipto anoato ãfe kaifo koshaito õini. Askafaito õikĩ timamapaikĩ, Moisés Egipto anoa feronãfake koshakĩ reteni. 25 Askafata Moisés shinãni: ‘Ẽfe kaifãfe tãpikani eõxõ Niospa ato ifipai,’ ixõ shinãni. Akka tsõa tãpinima. 26 Nãskata pena fetsa Moisés ãfe kaifo ari kaxõ õia ãfe kaifo raferi setenãifãfe õitoshini. Nãskaxõ ato raefapaita ato yoini iskafakĩ: ‘Nã yora fistifiax ¿afeskai mã setenãimẽ?’ 27 Ato askafaino a fẽtsa seteai Moiséski õiti fishkiyanã yoini iskafakĩ: ‘¿Tsõa mia xanĩfo imamẽ mĩ noko ĩkinõ? 28 ¿Akka mĩ ea retepaimẽ nã Egipto anoa mĩ retefaiyamea keskafakĩ?’ ixõ yoini akiki õiti fishkiyanã. 29 Askafaito nikai Moisés onekaini Madián mai ari kani. Nãri ipaoni yora fetsa keskarax. Nãriax ãfiyaxõ fake feronãfake rafe ani.
30 “Nãrixõ Moisés mã cuarenta xinia akano, tsõa istoma machi Sinai chaima akiki ãjiri nokoni, oa fanafo kooai keskara mẽranoax. 31 Askaito nikai Moisés rateyanã namakẽ õia fani. Nãskakẽ akiki chaimashta kaxõ õipaikĩ nika a mẽranoax Nios mekaito nikani iskafakĩ yoiaito, 32 ‘Ẽfi mĩ xinifãfe ato Nioski. Abraham ikaino Isaaca ikaino Jacobo ikaino ẽfi ãto Nioskõikĩ,’ ixõ Niospa yoiaito nikai Moisés rateyanã choani. Nãskakẽ anã ari naisnima. 33 Nãskaito Epa Niospa yoini iskafakĩ: ‘Mĩ zapato pekafe, nã mĩ nia ano sharakõikĩ. 34 Efe yorafo mẽ õia omiskõiaifãfe Egipto anoax. Mẽ ato nika tetsosikaifãfe. Nãskax ẽ fotoa ato ifiyoi. Nãskakẽ iskaratĩa Egipto ano ẽ mia nĩchi,’ Niospa Moisés fani.
35 “Ãfe kaifãfe noikaspakakĩ iskafafianifono: ‘¿Tsõa mia yoiamẽ mĩ nõko xanĩfo inõ noko ĩkixikĩ?’ ixõ yoifinifono. Akka Epa Niospa xanĩfo imaxõ nĩchini ãfe kaifo ifitanõ, ãfe ãjiriõxõ. 36 Mã Moisés kaxõ Egipto anoa nõko xinifo ifini. Mã ato ifitani oxõ Moisés afama mĩshti fani tsõa atiroma keskara fakĩ. Nã mai anoxõ cuarenta xinia ani. Nã ĩamãfãnẽ ãfe ane Õshi anoax tsõa istoma ipaonifo. 37 Moisés ãfe kaifo israelifo yoikĩ iskafani: ‘Niospa fatora fetsa ea keskara mato ano nĩchixii kiki. Nikasharakãfe,’ ato fani. 38 Nã Moisés judeofo fe tsõa istoma ano ipaoni. Nãnoax ãjiri fe mekani machi Sinai anoax, nã ãjirinĩ yoia keskafakĩ nõko xinifo yoini. Nã Moisés a noko ĩkipakexatiro Niospa meka shara fini, nã meka sharapa noko ĩkipakexatiro ixõ ato yoini.
39 “Akka nõko xinifãfe nikakaspayanã chakafanifo. Nãskakanax afianã Egipto ano fepainifo. 40 Nãskakaxõ Aarón yoinifo iskafakakĩ: ‘Noko nios faxõfe noko ĩkinõ. Fakira Moisés kaaki nõ tãpiamaki, Egipto anoa noko efefiitaxakĩ.’ 41 Nãskafaifãfe Aarón ato fakka fake keskara oro ato onifaxoni. Mã ato onifaxõano yoinã retexõ inãyanã akiki inimayanã fista axonifo. ‘Aicho, nõko nios fasi sharakõi,’ fanifo ãa onifakaxõ. 42 Nãskakẽ Nios ato makinoax paxkani iskafakĩ ato yoiyanã: ‘Na fishifo nai mẽranoafo nõko niosra mã fatiro,’ ato fani. Akka nã Niosnoa yoimisfãfe, nãnorikõi kirikaki kenenifo iskafakĩ:
Israelifãfe tsõa istomaxõ mã mã cuarenta xinia afiaxõ mãkai yoinã retexõ mã ea inãpaonima, 43 Askatamaroko mãa mã afara fetsa onifaxõ, ‘Nã nõko niosra,’ ixõ Moloc mã iyafofãsafamis. Askata mãto nios Refán ãfe fishifori mã noimis. Na nõko niosra ixõ mã afara onifanixakĩ, akiki mã inima kakãini. Nãskakẽ ẽ mãto na tsõa istoma anoa ẽ mato chai nĩchi, Babilonia finõfãi,
Niospa ato fani.
44 “Nãskakẽ nõko xinifãfe tsõa istomaxõ nã Moisés Niospa yoini keskafãkĩ pexe fakanax ipaonifo. Nã Niospa Moisés yoini iskafakĩ: ‘Karpa pexe fafe nã ẽ mia õimana keskara fakĩ,’ ixõ yoini. 45 Nãskakẽ mã xini ichapa finõta nõko xinifãfe nã karpa pexe finifo. Akka mã Josué xanĩfoxõ ato iyoni yora fetsafo potaxõ ato mai fĩaifonõfo. Niospa ato axõfaino ato mai fĩanifo. Mã askapakeafono Davidri chipo xanĩfoni. 46 Xanĩfo Davidki Nios fãsi inimakõini. Nãskakẽ David Nios yoini iskafakĩ: ‘Epa Niosi, ẽ pexe efapa shara mia faxopai ano Jacobo ãfe fenafo inõ,’ ixõ yoini. 47 Askafakĩ yoifixõ axonima, ãfe fake Salomón Epa Nios pexe faxoni. 48 Akka yorafãfe pexe faxõfiafono nã Nios finakõia a pexe mẽra itiroma. Niospa keyokõi ĩkinã ixõ a Niosnoa yoimisto kirika keneni iskafakĩ:
49 Ẽ nai mẽra ika. Nãrixõ na mai anoafo ẽ onifani tii keyokõi ẽ ĩkinã. Akka, ¿afeskakĩ mã ea pexe faxotiromẽ a fisti mẽra ẽ inõ faki kafãsaxikima? 50 Akka, ¿ẽ afama mĩshti onifanimamẽ?
ixõ Niospa ato yoini.
51 “Akka mãfi mãto xinifo keskarakĩ. Mã nikayospakõifo Epa Niospa meka mã nikakaspakõimis, chanĩmarakai mã famisma. Niospa Yõshi Sharapa mato yoimis mã nikakõimisma. 52 Nãskaxõ mãto xinifãfe a Niospa meka ato yoimisfo ato omiskõimapaonifo. Nãfãferi retenifo, ‘A sharafinakõia nokoki fotoxii kiki,’ ixõ aõnoa yoinifo. Akka nã sharafinakõia mã nokoki oano, mã achixõ ato retemayamea. 53 Niospa ãjirifoõxõ Moisés Niospa meka shara mato yoifimisno mã nikakaspamis,” ixõ Esteban ato yoini.
Esteban retenifo
54 Esteban ato yoikĩ askafaito nikakani judeofãfe Esteban noikaspakani, akiki õitifishkikĩ finakõinifo. 55 Askafiaifono Esteban shinãchakanima mãmãi Niospa ãfe Yõshi Shara ãfe õiti mẽra naneano. Askata nai ari foisnĩfofãkĩ õia Niospa ãfe shara chaxasharakõiaito õini, Jesús Apa fe ketaxamei nikẽ. 56 Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “¡Õikapo! Mã nai fepekemea ẽ õikai Jesucristo Apa ketaxamei niakĩ,” ixõ Esteban ato yoini.
57 Ato askafaito nikakaspakõikakĩ fãsikõi fiisiyanã paopomenifo. Nãskakaxõ noikaspayanã akiki fareke ferakaxõ, 58 mã achikaxõ pexe rasi pasotai iyokaxõ nã Esteban yõaitafãfe feronãfake naetapa ãfe ane Saulo rapati inãnifo ato kexexonõ. Nãskakaxõ chipo Esteban tokirinĩ tsakaketsanifo.
59 Nãskafakĩ tokirinĩ tsakaketsaifono Esteban Epa Nios kĩfini iskafakĩ: “Ifo Jesús, ẽfe fẽro mẽsho ifife,” ixõ yoini. 60 Nãskata ratokonõ mai chachipakefofã, fãsikõi fiisini. Iskafakĩ yoini: “Ifo, ea chakafakani kiki ato raefãfe,” ixõ yoiax nani.