4
Jesús kẽro samãritanõki nokoni
1-3 Fariseofãfe nikanifo Juan yorafo maotisafapaito. Akka yora ichapa Jesús maotisafapaito fariseofãfe nikanifo. Akka Jesúskai ato maotisafapanima, nã aõxõ tãpimisfãfe ato maotisafapanifo. Aõnoa yoinifo keskai mã Jesús tãpiax aõxõ tãpimisfo fe Judea anoax Galilea ano kani. Judea mai anoax Galilea ano kakĩ Jesús Samãria finõfaini.
Askata Samãria ano Jesús nokoni. Nãno nã pexe rasi ãfe ane Sicar ano nokoni. Nãno chaimashta Jacobo ãfe tare ipaoni. Nã tare ãfe fake José inãni mãmãi anifoxõ. Nãnori Jacobo kini fani nã kini mẽranoa faka fixikĩ. Nã faka fiti ano xini keya Jesús nokoni. Chai inoaxmãi oax xokenãi Jesús nãno tsaoni. 7-8 Jesús teneyoaino, a aõxõ tãpimisfãfe a piaifo pexe rasi anoa fiifokani fonifo. Mã foafono nãno kẽro samãritanõ akiki nokoni faka fiyoi. Faka fiti ketokonõ Jesús tsaoano akiki nokoni. Nãskaxõ Jesús a kẽro yoini: “Ea faka fexõfe ẽ ayanõ,” fani.
Judeofo fe samãritanõfo õikaspa faatanãmisfo. Ato fetakai pimisfoma. Nãskakẽ nã kẽromã Jesús yoini: “Mĩfi judeoki. Ẽfi samãritanõki. ¿Afeskakĩ mĩ, ‘Ea faka fexõfe,’ mĩ ea faimẽ?” faito, 10 Jesús kemani: “Niospa mia inãpaiyai mĩ tãpiama mĩ eari tãpiama. Akka mĩ ea yõkaito ẽ mia faka shara inãkerana. Nã faka sharapa yorafo nimasharatiro,” Jesús fani. 11 Nãskafaito kẽromã Jesús kemani: “Mĩ keshoyata mĩ risfi yama. Kini chaikõi, ¿afeskafaxõ mĩ faka kini mẽranoa fiimẽ a noko nimasharatiro a mĩ ea yoiai keskara?” kẽromã fani.
12 Nãskata anã kẽromã yoini: “Nõko xini Jacobo kini faxõ faka fixõ ayapaoni. Ãfe fakefãferi ayapaonifo. Ãto inafori ayamapaonifo. Nõri nã faka ayai. ¿Mĩ nõko xini Jacobo finõamẽ?” kẽromã fani.
13 Askafaito Jesús kemani iskafakĩ: “Na faka kini mẽranoa ayax chipo afianã mã nõamã iki. 14 Nãskafixõ na faka ẽ ato ayamani anã nõamãkiyamanõfo. Chanĩmakõi, nã faka ayakanax isharapakexanõfo,” fani.
15 Askafaito kẽromã kemani: “Mĩ feronãfake shara. Na faka shara ea inãfe ẽ ayax anã ẽ nõamãkiyamanõ ẽ afianã nonoa faka fiyamanõ,” fani. (Jesús fakakiri keparanãkĩ yoiaito nã kẽromã tãpinima.)
16 Nãskaxõ Jesús yoini: “Mĩ fene ifitãfe afianã nẽtekaini kaxõ mĩ fene ifitãfe afe oxikĩ,” faito, 17 “Ẽkai feneyama,” faito, “Mĩ chanĩmakõi yoi. Mĩkai feneyama,” Jesús fani. 18 “Mĩ fene cincoya mia fimisfo mĩ fenefo. Akka iskaratĩa mĩ fetsa fe ika a mĩ fenema fe. Ea mĩa yoikõi mĩ feneyama,” ixõ Jesús yoiaino, 19 “Ẽ iskaratĩa ẽ mia tãpia mĩ Niospa meka ato yoimis. 20 Nõko xinifãfe na machi anoxõ Nios kĩfipaonifo. Akka mĩ kaifo judeofãfe yoimisfo iskakakĩ: ‘Jerusalén anoxõ nõ Nios kĩfitiro,’ ixõ yoimisfo,” faito, 21 “Ẽ mia yoinõ, ea chanĩmara fafe. Na machi fisti anoxos nõ Nios kĩfitiroma. Jerusalén fisti anoxori nõ Nios kĩfitiroma. Akka fanĩma mĩshtixõ nõ Nios kĩfitiro. 22 Mãfi samãritanõfoki. Nios kĩfifikĩ nõko Epa Nios mã tãpisharama. Akka nõfi judeofoki. Nõ nõko Epa Nios tãpikõia. Niospa noko tãpimani afeskaxõ yorafãfe ãto chaka soatirofomãki Epa Nios fe ipaxakakĩ. 23 Chipo afetĩara nõ Nios kĩfikõikẽ, ãfe Yõshi Shara fistichi noko tãpimatiro nõ kĩfisharanõ. Ãfe Yõshi Sharaõxõ nõ Epa Nios kĩfikõiaito nãskara Niospa fichipai. 24 Nios yorama. Niosfi fero mẽsho keskara sharaki. Nãskakẽ ãfe Yõshi Sharaõxõ nõ Nios kĩfitiro,” Jesús fani.
25 Askafaito kẽromã kemani: “Mẽ tãpia a Niospa nĩchia chipo nokoki nokoxii. Nã ãfe ane Cristo. Nãato afama mĩshti noko tãpimaxii,” faito, 26 “Ẽfi Cristoki, ẽ mefe mekai,” ixõ Jesús yoini.
27 Askata Jesús kẽro fe mekaino aõxõ tãpimisfo fenifo. Fẽkaxõ õiafo Jesús a kẽro samãritanõ fe mekaito õikani ratenifo. Nãskax yoinãnifo: “ ‘¿Afeskai mĩ na kẽro fe mekaimẽ?’ nõ Jesús faima,” fanifo. Nãskata shinãnifo: “Nã kẽro samãritanõ mĩ yoia keskarari nokori yoife, nõkai faima,” inifo.
28-29 Askata nã kẽromã ãfe kesho potafaini ãfe pexe rasi ano kakĩ. Ãfe pexe ano kaxõ ãfe yorafo yoini: “Oa feronãfake ekeki nokoxõ ea yoia. Nã ẽ afama mĩshti ẽ chakafamis mã ea kãimaxõa. Nãraka Cristo, õifokãfe,” ixõ ato iyoni. 30 Nikakata nã pexe rasi anoax Jesúski fenifo.
31 Mã kẽro kaano aõxõ tãpimisfãfe Jesús yoinifo: “Maestro, piyofe,” faifono, 32 “Ẽ aya a ẽ piai. Nã ẽ piai mã tãpiama,” ato fani. 33 Ato askafaito nikakani yoinãnifo: “Kee. ¿Tsõa a piai inãfanamẽ?” ikanax yoinãnifo.
34 Askata Jesús ato yoini: “Ẽfe Epa Niospa ea nĩchini ẽ ãfe yono shara yonoxonõ. Nãato ea amapaiyai keskara ẽ apai. Nã ẽ piai keskara,” Jesús ato fani. (“Mã nõ piax nõ anã fonãikima, nõ shara iki. Nãskarifiai Niospa noko amapaiyai keskara nõ iki nõko õiti sharakõi iki. Nãskara noko amapaiyai nõ aki, a nõ piai keskara,” ato fani.)
35 Anã Jesús ato yoini: “Mãfi iskamiski: ‘Mã nõko tarepanoax mã nõko xiki choshiaki. Mã cuatro oxe akaki nõ finõ,’ mã imis. ¿Nãskarifiakĩ mã shinãimẽ: ‘Nõ Jesúsnoa yorafo Niospa meka yoiano chipo chanĩmara faxikani,’ ixõ mã shinãimẽ? Akka ẽ mato yoi: ‘Õikapo, mã iskaratĩa itipinĩsharakõiafo Nios Ifofaxikakĩ,’ ato fani. 36 Akka fẽtsa ãfe yama ãfe tare kexexotiro, ãfe xiki topixoxiki. Chipo kopifaxinõ, tare ifãfe. Nãskarifiakĩ fẽtsa taefakĩ yorafo Niospa meka yoitiro. Ato yoifiaino chanĩmara fayokanima. Askatari chipo fetsa oxõ ato yoiaito chanĩmara fakani. Nã rafe Niospa ato shara imapakenaka nã rafetamãi Niospa meka ato yoimisfono. 37 Nãskakẽ chanĩkima mã yoimis iskakĩ: ‘Fẽtsa xiki fanano chipo fẽtsa nã xiki fimi fitiro.’ Nãskarifiakĩ fẽtsa Niospa meka yoikĩ taefaano fẽtsari chipo rama oxõ nãatori ato chanĩmara famatiro. 38 Akka mã taefakĩ ato yoimisma iskaratĩa ẽ mato nĩchia mã ato chanĩmara famanõ. Taefakĩ fetsafãfe Niospa meka ato tãpimani, mã ato tãpimayoamano. Mã ato tãpimayoxoma koshikõi mã ato chanĩmara famatiro mãmãi taefakĩ ato yoiyomisfono,” ixõ Jesús ato yoini.
39 Nãskata Jesús aõxõ tãpimisfo yoiaino nã kẽro samãritanõ ãfe kaifo yoikai kani pexe rasi ano. Kaxõ ato yoini: “Oa feronãfãke mã ea tãpixõ ea yoia nã ẽ afara amis keskara. Ea õiyamafikatsaxakĩ mã ea tãpia,” ato fani. Ato askafaino Jesús fisti rasichi chanĩmara fanifo.
40 Askata nã kẽro nikakanax Jesúski fonifo ãfe meka nikakani. Akiki nokoxõ yoinifo: “Nofe nono iyofe,” fanifo. Askafaifono nikata Jesús ato fe oxa rafeyoni. 41 Ãfe meka nikakaxõ yora ichapato chanĩmara fanifo. 42 Askata chanĩmara fakaxõ yorafãfe nã kẽro yoinifo: “Mĩ Jesúsnoa noko yoia fisti nõ chanĩmara faima. Nõakõi mã nõ ãfe meka nikakõia. Nãskakẽ iskaratĩa nõ chanĩmara fai. Nãato na yorafo ikafo tii ato ifitiro afe ĩpaxanõfo.”
Jesús sharafani xanĩfo yonoxomisto fake
43 Askata mã oxa rafeta Jesús nã samãritanõfo anoax Galilea ano kani. 44 Jesús Galilea anoax yosini, nãnoxori yonopaoni. Afe yorafo nãno inifo. Askata Jesús ato yoini iskafakĩ: “A afe pexkonifãfe a ato Nios yoixomis yoikakĩ iskafatirofo: ‘Akai tsoama, afi nofe pexkoniki,’ fatirofo,” ixõ ato Jesús yoini.
45 Askata Jesús Galilea ano nokoni. Jerusalén anoax Galilea ano Jesús nokoamano yorafo Galilea anoax Jerusalén ano fonifo fista aki fokani. Nãnoxõ tsõa atiroma keskara Jesús Niosxõ ani. Nã afama mĩshti Jesús anoxõ akaito õinifo. Nãskakẽ Galilea ano Jesús atoki nokoano akiki inimanifo: “Aicho, mã mĩ oaki,” Galilea anoxõ fanifo.
Jesús xanĩfãfe fake sharafani
46 Askata nã pexe rasi ãfe ane Caná ano Jesús nokoni nã Galilea mai ano. A ãfe mekapa faka fetsafani ano fimi ene keskara fakĩ nãno Jesús nokoni. Nãnoa xanĩfo fẽtsa Jesús õiyoi oni. Nã pexe rasi ãfe ane Capernaúm anoax oni. Nãnoax xanĩfãfe fake isinĩ ini.
47 Askata xanĩfãfe nikani Jesús Judea anoax oano Caná ano nã Galilea mai ano. Nikata akiki oxõ yoini: “Xanĩfo, ẽfe fake isinĩ iki nai kiki. Ẽfe fakeshta ea õixoni ope ẽfe fake ea sharafaxoxikĩ,” ixõ iyopaini. 48 “¡Ooa! Tsõa atiroma keskara ẽ fayamakẽ mã ea chanĩmara fakeranama,” ixõ Jesús ato yoini. 49 Afianã nã xanĩfãfe Jesús yoini: “Xanĩfo, efe kayoikape ẽfe fake nayamanõ,” ixõ iyopaini. 50 Askafaito Jesús kemani: “Mĩ fake namaki. Katãfe. Iskaratĩa mĩ fake niaki,” Jesús fani.
Jesús askafaito nikafaini kani. 51 Mã nokoi kaino ãfe inafo akiki nokokaxõ yoinifo: “Mĩ fake mã shara, anã isinĩ ikima,” fanifo. 52 Askafaifãfe ato yõkani: “¿Fanĩ xini rakano ẽfe fake sharamẽ?” ixõ ato yõkaito, “Xini keya mĩ fake ãfe yona matsita,” fanifo. 53 Yoiaifãfe nikata ãpa shinãni: “Chanĩma, Jesús ea yoita xini keya, ‘Mã mĩ fake sharaki katãfe,’ ea Jesús faita,” ixõ xanĩfãfe shinãni. Nãskata na xanĩfonõ ãfinõ afe yorafoyaxõ Jesús chanĩmara fanifo.
54 Nãskata Jesús Judea anoax Galilea ano nokoxõ afianã tsõa atiroma keskara fakĩ ato õimani. Ato õimakĩ rafe fani.