6
Jesús cinco mil feronãfakefo ato pimani
(Mt. 14.13-21; Mr. 6.30-44; Lc. 9.10-17)
Askata Jesús anã ĩamãfã ãfe ane Galilea pokefaini. Ãfe ane fetsa Tiberias. Nãskaxõ Jesús isinĩ imisfo ãfe mekapa ato sharafaito õikani yorafã rasichi chĩfafainifo. 3-4 Nãskaifono judeofãfe ãto fista Pascua mã chaima pakeaino Jesús mãchi keya ano nokoax aõxõ tãpimisfo fe tsaoni. 5-6 Nãno tsaoafono yorafã rasi Jesúski fenifo. Akiki feaifãfe atokiri fesoxõ Jesús õini. (Ato õikĩ Jesús shinãni oa yorafo fonãikani rakikĩa. Nãskaxõ Jesús ãa tãpini afeskaxõ ato pimaimãkai.) Nãskaxõ Jesús Felipe tãpimapaikõini a ãfe mekapa afama mĩshti atiro. Nãskaxõ Jesús Felipe yõkani: “¿Fanĩa afaa ato pimaxikĩ nõ fimẽ?” ixõ Jesús Felipe yõkaito, nikaxõ Felipe kemani: “Kee, Ifo, nõ dos cientos nia oxata yonoxõ nõ kori fitiro akka a tiikai nokotiroma na yorafã rasi nõ ato pimapanã,” Felipe fani. Nãskafekẽ Jesúsxõ tãpimis fetsa Andrés nã Pedro ẽxto yoini: “Õipo. Na fãke cinco pãa fea. Foe rafeya fea. Akka yora ichapato pitirofoma. Fisti rasichi pitirofo. Nono yora ichapa rasi. Na pãa pishta tsoa nokotiroma,” fani.
10 Askafaito Jesús yoini iskafakĩ: “Ato yoikãfe tsaonõfo,” ato fani. Nãno fasi ichapa ini. Nã Jesús ato yoiai keskai fasi mẽra tsaoi fetsenifo. Cinco mil feronãfakefo tsaoi fetsenifo. Kẽrofori, fakefori tsaonifo. 11 Nãskax tsaofafono Jesús nã cinco pãa fita Apa Nios yoini: “Aicho, Epa,” ixõ Apa Nios yoita pãa yafi nã foe rafe kaxkepaketa aõxõ tãpimisfo ato inãni, afãferi ato inãnõfo. Fikaxõ pikani mãyakõinifo. 12 Nãskax keyokõi yorafo mãyakõiafono Jesús ato yoini: “Nã pãa yafi foe texefafo fikãfe fẽta mẽra nanekãfe afaa pishta fenoyamanõ,” ato fani. 13 Ato askafaito nikakaxõ nã pãa yafi foe texefafo finifo. Doce fẽta fospifanifo.
14 Nãskata Jesús ãfe mekapa foe rafe yafi cinco pãa ato pimaito õikanax yoinãnifo: “Chanĩmakõi Jesús Niospa meka yoimis. Nã Epa Niospa aõnoa yoipaoni. Nokoki nĩchini,” ikanax yoinãnifo. 15 Askafaifono Jesús tãpixõ ãfe õiti mẽra shinãni: “Na yorafãfe ea kerexkai ãto xanĩfokõi ea imapaikani,” ixõ tãpini. Askata ato makinoax machi fetsa ari kani.
Jesús ĩamãfã femãkĩa kani
(Mt. 14.22-27; Mr. 6.45-52)
16-17 Askata mã xini kaino aõxõ tãpimisfo kanõanãfã mẽra nanefainifo ĩamãfã pokefainifo nã pexe rasi Capernaúm ano fokani. Nokoafomano mã fakishaino Jesús atoki nokonima. 18 Nẽfefaino ĩamãfã pooitifakõini. 19 Ĩamãfã chai naisti nẽxpakĩaxõ nẽfefãnẽ ato akaino ĩamãfã pooitifakõini. Jesús ĩamãfã kamaki kaitokai tsõa tãpinima mã fichifikaxõ. Tãpiamax ratekõinifo. 20 “Ẽkĩa. Rateyamakãfe,” Jesús ato fani. 21 Nãskaxõ yoinifo: “Aicho. Kanõa mẽra naneyofe,” fanifo. Mã Jesús naneano nãskax ĩamãfã kesemẽ nokorisanifo.
Yorafã rasichi Jesús fenanifo
22 Nãskaino mã penano yorafã rasi okiri ĩamãfã kesemẽ nẽtenifo. “A aõxõ tãpimisfo fe Jesús kaito nõ õiama. Nonokai kanõa fetsama. Akka Jesús nonoki,” ikanax yoinãnifo.
23 Nãskatari Tiberias chaimaxõ kanõa rasi fenifo. A Jesús yorafã rasi ato pimaita ano fenifo. 24 Askatari Jesúsxõ tãpimisfo ano inifoma. Jesúsri ano inima. Nãskaxõ yora rasichi Jesús fenaifokani fonifo kanõanãfãnẽ Capernaúm anoa.
Jesúsfi a nõ piai keskaraki. Akka nõ piaxma nõ nitiroma. Nãskarifiakĩ nõ Jesús chanĩmara faaxma nõ afe nĩpaxatiroma
25 Mã fichikaxõ Jesús yoinifo: “Maestro, ¿afetĩa mĩ nono oamẽ?” ixõ yõkanifo. 26 Askafaifono ato kemani: “Chanĩmakõi ẽ mato yoi. A yõra atiroma keskara ẽ mato ispafekẽ mã ea fenaima. Akka ẽ mato pimaino keyokõi mã mãyakõita. Nãskakẽ mã ea fenai. 27 Shinãkapo. a piai fisti mã shinãfafãini. Akka a mã piai pisiax payokometiro. Nãskaxõ mã yonofafãini a mã piai fixiki. Akka a mã piai fisti shinãyamakãfe. A ẽ mato inãtiro shinãkãfe. A mã piai ẽ mato inãtiro a keyonakama. Nã piax mã efe isharapakenaka. Ẽfi yõra fakekõiki. Ẽfe Epa Nios ekeki inimai ea katoxõ matoki ea nĩchini ẽ mato imasharapakexanõ,” ato faino, 28 nikakakĩ yoinifo: “¿Nõ afeskatiromẽ Nios nokoki inimanõ?” ixõ yoinifo. 29 Askafaifãfe Jesús ato kemani: “Epa Niospa ea matoki nĩchini. Akka mã Epa Nios inimamapaikĩ ea chanĩmara fakãfe,” Jesús ato faino, 30 kemanifo: “A tsõa atiroma keskara fakĩ noko afama mĩshti ispafe nõ mia chanĩmara fanõ. 31 Akka Niospa meka kenenifo iskafakĩ: ‘Tsõa atiroma keskara Moisés a piaifo ato inãpaoni. Nã pena tii nai mẽranoax pakepaoni a piaifo,’ ixõ kirika kenenifo. A nõko xinifãfe pipaonifo tsõa istoma anoxõ ãfe ane mãnã. Nãskakẽ mĩri a Moisés aka keskara fafe, nõ mia chanĩmara fanõ,” ixõ yoinifo.
32 Askafaifono Jesús ato yoini: “Ẽ mato pãraima na Moiséskai a nõko xinifãfe piai ato inãnima, nai mẽraxõ Epa Niospa ato inãni. Akka Epa Niospa mã iskaratĩa mato mẽra nĩchia a mã piai keskara nai mẽraxõ mãto õiti mẽra nanenõ. 33 Nã fistichi yorafo nimapakekõixatiro. Epa Niospa nãmã nĩchini yorafo ato imasharapakexanõ,” ato faito, 34 “Ĩfo, a nõ piai noko inãfafãife a mĩ noko yoiai,” fanifo. 35 Jesús ato kemani: “Ẽfi nã mã piai keskarakĩ. Ẽ yorafo nimasharapakexatiro. Mã nõ piax mãyatiro. Nãskax nõ anã fonãitiroma. Nãskarifiakĩ ea shinãifãfe ẽ ato shinãmafafãini. Ẽ ato potanakama. Nãskakẽ ãto õiti mẽra inimakõitirofo. Askatari mã nõ faka ayax nõ anã nõamãitiroma. Nãskarifiakĩ ea shinãkanax efe isharapakenakafo. 36 Nãskafekẽ ẽ mato yoiaito mã ea nikakĩ mã ea chanĩmara faima. 37 Akka nã ea Ifofaafo Epa Niospa ea atoya imasharapakenaka nãfãfemãi ea Ifofakõiafono. Akka fatorafãferi ea Ifofaifãfe nãfo ẽ ato kexesharapakenaka. Ẽ ato potapakenakama. 38-39 Epa Niospa ea nĩchikĩ ea yoini iskafakĩ: ‘Nã mefe ipaikani mefe ipanakafo tsoa pishta fenonakama. Nãfo mã nafiamisfono mĩ anã fotoxõ mĩ ato õtofaxii nofe nipaxanõfo. Nãskara ẽ fichipai,’ ixõ ea nĩchini. Nãskakẽ nã ẽa ẽ apaiyai keskara faxiki ẽ mai ano onima. Akka nã ea nĩchiato ea amapaiyai keskara faxikĩ ẽ mai ano fotoni.
40 “Ẽfi Niospa Fakeki. Ea chanĩmara fakanax nãfo ẽfe Epa Nios ari efe isharapakenakafo. Nafiafãfe ẽ afianã mai ano fotoxõ ẽ ato õtofaxii isharapakexanõfo. Nãskara ẽfe Epa Niospa fichipai,” ixõ Jesús ato yoini.
41 “Ẽfi nai mẽranoax onikĩ a mã piai keskaraxõ yorafo imasharaxikĩ,” Jesús ato faito nikafikaxõ chanĩmara fatama judeofãfe Jesús mekafakakĩ yõachepenifo: 42 “Kee, nikakapo. Na Jesús, ãfe apa José yafi ãfe afa María nõ õimis. Nakai afaama. Akka, ¿afeskakĩ noko yoimẽ: ‘Ẽfi nai mẽranoax Nios ika ariax onikĩ?’ Nãskakẽ na meka nõ chanĩmara faima. Iskara meka nõ nikapaima,” ikanax yoinãnifo. 43 A ãto õiti mẽraxõ shinãifo keskara Jesús ato onãxõ ato yoini: “Ekeki yõachepeyamakãfe. 44 Ẽ chanĩma. Epa Niospa ea nĩchini. Nãskafekẽ Epa Niospa ãto õiti mẽra ato shinãmayamaino ea tsõa chanĩmara fatiroma. Akka nã ea chanĩmara faax nakẽ ẽ anã nai mẽranoax fotoxõ ẽ ato otofaxii efe ĩpaxanõfo. 45 Niosnoa yoimisfãfe kirika kenenifo iskafakakĩ: ‘Epa Niospa keyokõi ato tãpimaxii,’ ixõ kirika kenenifo. Fatora yorafãfe ẽfe Epa Nios nikaifono ato tãpimaxii. Nãskaxõ afãferi ea chanĩmara faxikani.
46 “Tsõakai Epa Nios õimisma. Eres fisti ẽ Epa Nios õimis, ẽmãi a makinoax onixakĩ. 47 Ẽfi mato chanĩmakõi yoikai. A ea chanĩmara fai ẽfe Epa Nios fe ipanaka.
48 “Ẽfi nã mã piai keskaraki. Nã ea chanĩmara faafo tii Epa Nios fe isharapakenakafo. 49 Nõko xinifo Moisés fe tsõa istoma ano ipaonifo. Nã pipaonifo, ãfe ane mãnã. Akka mãnã pipaofinixakĩ mã nai mitokomenifo. 50-51 Ẽ nai mẽranoax ẽfe Epa Nios ika anoax oni. Ẽfi na mã piai keskaraki. Nã ea chanĩmara fai nãfi efe nĩpanakakĩ. Nã nõko xinifãfe pipaonifo nai mẽranoax pakeaito aatokai ato nimasharamisma. Iskaratĩa afianã Epa Niospa nai mẽraxõ mato inãi a mã piai. Nã piax yorafo isharapakenakafo anã nanakafoma. Ẽfi nã mã piai keskaraki. Nãskakẽ ẽ keyokõi yorafo ẽ ato nãxoxii nisharapakexanõfo,” ixõ Jesús ato yoini.
52 Nikakani judeofo fochishpanã faatanãnifo. “¿Afeskaxõ na feronãfãke ãfe nami noko inãtiromẽ nõ pinõ?” ikanax yoinãnifo. 53 Jesús ãfe namikiri keparanãkĩ ato yoini: “Ẽ mato pãraima. Ẽfi yõra fakekõiki. Mã ẽfe nami piyamata ẽfe imi ayayamata ikax mã nipaxatiroma. 54 Fatorafãfe ẽfe nami pikani ẽfe imiri ayakani isharapakexikakĩ. Nãskakẽ ẽ afianã nai mẽranoax fotoaitĩa a namisfo ẽ ato otofaxii Epa Nios ari nisharapakexanõfo. 55 Ẽfe nami na mã piai keskara. Ẽfe imiri a mã ayatiro keskara. 56 Fatorafãfe ẽfe nami pikani, ẽfe imiri ayakani, nãfo efe rafesharapakenakafo. 57 Akka ẽfe Epa nĩpanakato nãato ea nĩchini. Nãskai ẽri aõnoax nipanaka. Nãskakẽ efe rafesharakanax eõnoax nĩpanakafo.
58 “Afianã ẽ mato yoi. Nõko xinifãfe a pipaonifo ãfe ane mãnã. Nã pifiakanax mã nai keyonifo. Akka ẽfi Epa Nios ariax ẽ matoki oni. Ẽfi a mã piai keskarakĩ. Ea pikanax eõnoax nisharapakenakafo,” ixõ Jesús ato yoini. 59 Judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽraxõ Capernaúm anoxõ ãfe meka Jesús ato yoini.
Jesúsnoax yorafo nĩpaxatirofo
60 Jesúsxõ tãpimisfo a ranã yoinãnifo: “A Jesús noko yoia keskara fekaxkõi. Tsõakai tãpitiroma. Nõkai na keskara meka nikamisma,” ikanax yoinãnifo. 61 Jesús ato onãni a ranã yoinãifãfe. Akka atirifãfe Jesús nikapainifoma. Nãskaxõ ato yoini: “¿A ẽ mato rama yoia keskara mã nikapaimamẽ? ¿Anã mã ea chanĩmara faimamẽ? 62 Ẽ yõra fakekõi fiax a ẽ ipaoni ano nai mẽra ẽ anã kaito mã ea õiki, ¿mã ea chanĩmara faimamẽ? 63 Akka Niospa Yõshi Sharapa nã fistichi yorafo nimasharapaketiro. Yorafokai yõra nimapaketiroma. Akka ẽfe Epa Niospa Yõshi Sharaõxõ ẽ mato yoimis. Nãskakẽ ẽfe meka chanĩmara faax mã nisharapakexatiro. 64 Nãskafekẽ fetsafãfekai ea chanĩmara fakanima,” ixõ Jesús ato yoini. Jesús taefakĩ ato ifini. “Fatotokai ea chanĩmara fatama ea ato achimaximẽ,” ixõ Jesús tãpiyoni. 65 Askaxõ anã ato yoini: “Ẽ mato yoia iskafakĩ, Epa Niospa ãto õiti mẽra ato shinãmayamaino ea chanĩmara fatirofoma,” ixõ ẽ mato yoia.
66 Nãskaxõ Jesús ato yoiai keskara nikakaxõ a chĩfamisfãfe Jesús potakaxõ anã tananifoma. 67 Akka Jesús a aõxõ tãpimis doce ato ifini. Afetĩama ato ifiyoni aõxõ tãpimisfo inõfo. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “¿Mãri emakinoax kapaimẽ?” ato faino, 68 Pedro kemani: “Ifo, nõ fato fetsakai Ifofatiroma. Mĩ fistichi mĩ noko yoitiro afeskax nõ isharapakexatiromãkĩ. 69 Mĩfi mĩ Nios ariax nokoki oniki. Mĩfi sharakõi Cristokĩ. Nios nã nipanakato nãato ãfe Fakekõi mĩ. Nã nõ chanĩmara fai,” askafaito, 70 “Ẽ mato doce feronãfake ifini mã eõxõ tãpimis inõ. Akka ẽ mato ififinino a mato fe rafea fetsa mã a mẽra Satanás chaka nanea,” ixõ Jesús ato yoini. 71 Nã Simón Iscariote ãfe fake Judas ini. Nã Judasnoa Jesús ato yoini. Jesús nã Judasri ififinino nãato Jesús ato achimani fetsafãfe retenõfo.