8
Kẽro ãfe fenema fe ikaito xanĩfofofãfe retepainifo
Nãskata Jesús machi ãfe ane Olivos ano kani. Penaino Jerusalén ano nokoax anã a Nios kĩfiti pexefã mẽra Jesús oni. Nãno yorafã rasi afianã akiki fenifo nikai fekani. Askata tsaoxõ ato yoini.
Ato yoiaino a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo fe fariseofo fenifo. Kẽro ãfe fenema fe ikaito fichikaxõ Jesúski efenifo. Yorafã rasi nẽxpakĩa kẽro nĩchinifo keyokõichi õinõfo. Askafakaxõ Jesús yoinifo: “Maestro, na kẽromã afarafo chakafaa. Ãfe fenema fe ikaito nõ fichia. Moisés iskafakĩ noko yoini: ‘Kẽro ãfe fenema fe ikaito õikĩ nõ tokirinĩ tsakakĩ retetiro,’ ixõ Moisés noko yoini. Akka, ¿mĩ noko afaa faimẽ?” fanifo.
Nãskaxõ Jesús kemamapainifo, “Fakiri noko yoimãkai,” ikaxõ ãto xanĩfofo yoipaikakĩ. Askafaifono Jesús ãfe mẽkemã mai keneni. Yõkarifaifono Jesús atoki fininãkafã ato yoini iskafakĩ: “Fatotokai mã afaa chakafamismamẽ na kẽro mã tokirinĩ tsakakĩ taefai,” Jesús ato fani.
Mã ato yoixõ afianã ãfe mẽkemã mai keneni. Nãskano mã ato yoiaito nikakaxõ a Jesús mai keneai õikanax nã kẽro mekafakĩ chakafamisfo fisti rasi tsekefaifãinifo. Nã anifo tii foi taenifo. Chipo naetapafo fonifo. Mã foafono Jesús fisti nãno kẽro fe nẽteni. 10 Nãskax Jesús fininãkafã nã kẽro yõkani: “¿Nã feronãfakefo mia yõafo mã foafomẽ? ¿Tsoa fisti nẽteamamamẽ anã mia yõaxikakĩma?” ixõ Jesús yõkaito, 11 “Ĩfo, tsoa pishta nẽteama,” faito, “Ẽrikai mia mekafakĩ chakafaima. Iskaratĩa mĩ katiro. Afianã mĩ chaka ipaoni keskara anã askayamafe,” ixõ Jesús nã kẽro yoini.
Jesús pena xafashara keskara
12 Askata mã kẽro kaano Jesús yorafã rasi yoini. Ato yoini iskafakĩ: “Ẽfi pena keskarakĩ. Ẽ nã yorafo tii imasharatiro shara ĩpaxanõfo, anã fakish keskara inõfoma. A ea Ifofai fenotiroma,” ixõ Jesús ato yoini. 13 Nikakakĩ fariseofãfe yoinifo: “Na mĩ noko yoiai anorikai tsõa mĩõnoa noko yoima. Mĩa mĩ yoimei. Akka a mĩ noko yoiaikai tsõa mia nikatiroma,” faifãfe 14 Jesús ato kemani: “Ẽ fakiax oamẽ fakiri ẽ kaimẽ mẽ tãpia. Akka ẽa ẽ yoimeai ẽfe meka chanĩmakõi. Askafiax fakiax ẽ oamẽ ẽ fakiri ẽ kaimẽ mãkai tãpiama. 15 Mã ea tãpixoma, mã ẽfe meka chanĩmara faima. Ea tãpixoma mã ea shinãi oa chanĩai keskara ẽ mekaito. Mã askara shinãi Niospa mato askara anori shinãmanainoma. Ẽkai tsoa mekafakĩ chakafaima. 16 Akka, ‘Na yorafãfe afara chakafamisfo,’ ẽa ẽ mato faima. Ẽfe Epa shinãi keskara nãnorikõiri ẽ mato yoi. Askaxõ chanĩmakõi ẽ yoimis. Ẽfe Epa nãato ea nĩchini, nã ea tãpimanai ẽ yoimis. 17 Moisés mato yoini iskafakĩ: ‘Feronãfake rafeta nãnoris mato yoiaito mã nikatiro,’ ixõ mato Moisés yoini. 18 Akka ẽakõi ẽ yoimei. Akka nã ea nĩchinito ẽfe Ẽpari eõnoa nãnorikõi yoimis,” ato faito, 19 nikakakĩ yõkanifo: “¿Fanĩmẽ mĩ Epa?” faifãfe, “Mãkai ẽfe Epa yafi mã ea tãpiama. Ea tãpixõ ẽfe Epari mã tãpikerana,” ixõ ato Jesús yoini.
20 Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ato yoini. Nãno nã kene mẽra judeofãfe ãto kori naneti ini. Niospa meka yoimisfo ato inãmisfo. Jesús ato yoiaino judeo xanĩfofofãfe achipainifo. Askafixõ tsõa achinima ãfe penakairoko nokokẽ achipanãfãfe.
Jesús yorafo yoini: “Ẽ kai arikai mã katiroma,” ato fani
21 Askata Jesús afianã judeofo ãto xanĩfofo yoini: “Ẽ chai mẽ kai. Ẽ kaano mã ea fenafikĩ mã ea fichitiroma. Mãto chaka soaxoma nãskax mã nai. Ẽ kai arikai mã nokotiroma,” ixõ Jesús ato yoini. 22 Jesús ato askafaito nikakaxõ yoinifo: “¿Akõi retemeimẽ? Nã noko yoiai: ‘A ẽ kai ari mã nokotiroma,’ noko fai,” ikanax judeofo xanĩfofo yoinãnifo.
23 Jesús ato tãpixõ ato yoini: “Mãfi na mai anoakĩ. Akka ẽfi nai mẽranoakĩ. 24 Nã ẽa ẽ yoimea keskara mãto chaka potaxma mã nai eakairoko mã ea chanĩmara faax. Nãskakẽ afara chakafaxõ mãto chaka soaxma mã naax Epa Nios ari mã nokotiroma. Mã mã naano mãto chaka mato fe ipanaka.”
25 Ato askafaito kemanifo: “¿Mĩ tsoamẽ?” ixõ yõkaifãfe, “Nã ẽ mato yoitaifamis ẽkĩa. 26 Matoõnoa afama mĩshti ẽ yoitiro. A mã afara chakafamis ẽ yoitiro. A ea nĩchinito ea yoiaito ẽ nikai. Nãskakẽ nã ẽ mato yoifafãini. A ea nĩchinito yoiai chanĩmakõi,” Jesús ato fani.
27 Apa Niosnoa ato yoifiaitokai tsõa tãpinifoma. 28 Nãskaifãfe Jesús ato yoini: “Ẽfi yõra fakekõiki. Mã ea ifi cruz ikakĩ mastaxõ mã ea fininĩfofãxõ mã ea õixii ẽ tsoamãki mã ea tãpitiro. Nãskatari eõnoa mã tãpitiro ẽa ẽ mato yoimisma. Epa Niospa ea yoia keskara ẽ mato yoimis. 29 Nã ea nĩchini efe ika. Eres ẽ ikama. A ea amapaiyai keskara ẽ amiski. Nãskax ekeki inimasharamiski,” ixõ ato Jesús yoini. 30 Yoiaito nikakaxõ yora ichapato chanĩmara fanifo.
Niospa fakefãfe Nios ãto Ifo, akka afara chakafamisfãfe afara chaka ãto ifo
31 Nãskaxõ Jesús a chanĩmara faafo yoini: “Ẽ mato yoiaito mã ea nikasharakõiax mã eõxõ tãpimiskõifo mã itiroki. 32 Ẽfe meka nikakõixõ mã Nios tãpitiro, Nios chanĩmisma. Askax mã isharatiro. Afara chanĩ mãto ifo itiroma.”
33 Ato askafaito kemanifo: “Nõfi Abraham ãfe fenaki. Fato fetsa nõko ifo imisma. Nõkai tsõa yonomatifoma. ¿Afeskakĩ ‘Afara chanĩ mãto ifo itiroma’ noko Jesús faimẽ?” fanifo.
34 Askafaifãfe anã Jesús ato yoini: “Chanĩmakõi ẽ mato yoi. Nã afara chakafamisfãfe nã chaka ãto ifo ixii. 35 Mã mã tãpia pexe ifãfe ãfe yonomati ãfe pexe mẽra ipaxatiroma. Akka ãfe fake fisti ãfe pexe mẽra ipaxatiro. 36 Nãskarari Niospa Fãke mato chaka soaxonano afara chaka mãto ifo itiroma. Niospa mato fakekõifai, mã afe isharakõipakenaka. 37 Mẽ mato tãpia mãto xini Abraham. Ãfe fenafofiaxõ ẽfe meka mã nikakaspai. Nãskaxõ mã ea retepai. 38 Ẽfe Epa amis keskara mẽ õimis. Nãõnoa ẽ yoimis. Mãri a mãto epa mato yoimis keskara mãri yoimis,” ato faito, 39 kemanifo: “Akka nõko xini Abraham,” faifãfe, “Akka mã Abraham ãfe fenafokĩ ¿afeskai mã Abraham apaoni keskara mã amismamẽ? 40 Epa Niospa ea yoimis keskara chanĩma ẽ mato yoifiaino mã ea retepai. Abrahamkai mato keskara ipaonima. 41 Mãto epa akai keskara mãri mã amiski,” ato faito, “Nõkai Epa ichapayama. Nõko Epakõi fisti Nios. Nõfi ãfe fakekõifoki,” faifãfe 42 Jesús ato yoini: “Ẽfi Nios fe imiski. Ẽ Nios ariax oni. Ẽa shinãx na mai ano ẽ onima, ẽfe Ẽpa ea nĩchini. Akka mãto Epa Nioskẽ mã ea noikerana. 43 ¿Afeskakĩ ẽfe meka mã nikaimamẽ? A ẽ mato yoiaito mã nikakaspai. 44 Akka mãto epa Satanás. Mã ãfe fakekõifo. Nãskaxõ mãto epa apaiyai keskara mãri mã apai. Nãfi taeyoi retemitsamis iyopaoni. Afi iskaratĩa nãskara. Atokai afara shara yoimisma, chanĩkõi. Ãfe shinã mẽraxõ chanĩ fisti shinãmis. Nãskaxõ chanĩ fisti yoimis. Nã chanĩai shinãifãfe nã chanĩmis nãfi ãto apaki. 45 Nã keskara chanĩ ẽ mato yoiyamafiaito mã ea chanĩmara famisma. 46 Ẽ afaa chakafaito mã ea õimisma. Ẽkai afaa chakafamisma. Ramashara ẽ chanĩmisma. Ẽ askafiaito mã ea chanĩmara famisma. 47 Nã Nios fe rafeafãfe Niospa meka nikatirofo. Mãkai Nios fe rafeama. Nãskaxõ mã ãfe meka mã nikaima,” ixõ Jesús ato yoini.
Abraham fakeamano Cristo Apa fe iyopaoni
48 Judeofãfe Jesús kemanifo: “Chanĩma nõ yoimis. Mĩfi samãritanõ chakaki. Askatari mĩ mẽra niafaka chaka nanea,” faifãfe, 49 “Niafaka chaka ẽ mẽra naneama. Ẽ ẽfe Epa Niosnoa meka shara ẽ yoimis. Akka mãfi eõnoa meka chaka yoimis. 50 Askafixõ, ‘Ea yoisharakãfe,’ ẽ yorafo famisma. Ẽfe Epa Niospa meka shara eõnoa ato tãpimapai. Nãato ato yoitiro fatofomãki yora sharafo, fatoforimãki yora chakafo. 51 Chanĩmakõi ẽ mato yoinõ. Nã ẽfe meka nikaifo nakanamax nĩpanakafo,” ato faito kemanifo, 52 “Iskaratĩa mã nõ mia tãpikõi mĩfi niafaka chakaya. Akka mã Abraham nani, Niospa meka yoimisfori mã nanifo. Nãskafikẽ mĩ noko yoia: ‘Nã ẽfe meka nikakõiaifo nãtamaroko nĩpanakafo,’ ixõ mĩ noko yoi. 53 Mã nõko xini Abram nani. Niospa meka yoimisfori mã nanifo. ¿Akka mĩ Abram finõkõiamẽ? ¿Mĩ shinãimẽ ‘Ẽ ato finõara’ iki?” faifãfe, 54 Jesús ato kemani: “A ẽa ẽ yoimesharai ẽfe meka sharama. Akka ẽfe Ẽpa eõnoa yoisharai. Mã a yoimis: ‘Nõko Epa Nios,’ fakĩ. 55 Mãkai ẽfe Epa Nios tãpimisma. Akka ẽfi ẽfe Epa tãpikõia. Akka ẽ mato keskaraxõ, ‘Ẽfe Epamara,’ ẽ fakerana mato keskara chanĩmis ẽ ikerana. Askatamaroko ẽfe Epa Nios ẽ tãpikõia. Ea yoiai keskara ẽ amis. 56 Mãto xini Abram yoini: ‘Cristo oaito ẽ õixii,’ ixõ yoi inimani. Mã ẽ oaito ea õini askax fãsi inimani,” ato faito, 57 “Mĩkai cincuenta xiniya akama. Mĩkai nõko xini Abram õimisma. Afetĩakai nanima. Akka, ¿afeskakĩ, ‘Ẽ Abram õimis,’ ixõ mĩ noko yoimẽ?” faifãfe, 58 “Chanĩmakõi ẽ mato yoinõ. Abram fakeamano ẽfi iyopaoniki,” ixõ Jesús ato yoini.
59 Askaito nikakani nã judeofãfe ãto xanĩfofo õitifishkikaxõ tokiri fikaxõ Jesús tsakapainifo. Askafapaifiaifono Jesús ato makinoax yamarisatani, Nios kĩfiti pexefã mẽranoax. Kaitokai tsõa õinima.