5
Gadara anoxõ Jesús feronãfake makinoa niafaka rasi potani
(Mt. 8.28-34; Lc. 8.26-39)
Nãskata okiri ĩamãfã pokefaikanax nokonifo, Gadara mai ano. Nãskata Jesús kanõanãfã makinoax fotopakekafanaino, nã feronãfake niafaka yõshi chaka nanea nãno akiki oni. Nã feronãfake nã maiafo kinĩfã mẽranoax oni. Mai kinĩfã mẽra ipaoni. Tsõa nexatiroma ipaoni kaninãnã nexafiaifono. Akka mẽxotaima kaninãnã otexkere ata metexkere ata fafiaifono, kaninã tesa tesa aki fetsapaoni. Tsõakai afeska fatiroma ipaoni. Nãskata penata kafãsata fakishchãiri kafãsapaoni, mãchifã ariri mãpepaoni maiafo anori kinĩfã mẽra kapaoni. Nãskata fiisiyanã tokirinĩ ãa tsakamepaoni. Akka chai ixõ Jesús fichiax, akiki farekekeranax aõ ferotaifi ratokonõ mai chachipakefofãni. 7-8 Fãsikõi yoini fiisiyanã. “¡Ea afeska fayamafe, Jesús! Mĩ Nios Sharapa Fakekĩ, ẽ mia yoi Niospa mia õi kiki ea omiskõimayamafe,” fani. Nãskai mekani, akka Jesúsmãi iskafakĩ yoiano: “Niafaka yõshi chakata, na feronãfake makinoax tsekekaitãfe,” mãmãi faano.
Askafaito Jesús yõkani: “¿Mĩ afe anemẽ?” faito, nãato kemani: “Ẽfe ane Legión nõmãi ichapax,” fani.
10 Nãskaxõ nã nĩafaka Jesús yoini iskafakĩ: “Mai fetsa ari noko nĩchiyamape,” fani. 11 Akka nã chaima mãchifã mãnãnẽxõ kochifãfe pinifo. 12 Nãskakẽ niafaka yõshi chakafãfe iskafanifo: “Kochifo mẽra noko nĩchife, kochifo mẽra nõ ikinõ,” faifono, 13 kochifo mẽra Jesús ato nĩchini. Nãskakẽ niafaka yõshi chakafo feronãfake makinoax tsekekainax kochifo mẽra iki fetseni. Nã niafaka chakafo dos mil ini. Nã niafakafo kochifo mẽra ikiano kochifo ichoax mãfãfã ariax ĩamãfã mẽra keyopakeax ãsai fetsenifo.
14 Askaito õikani nã kochifo kexeafo ichoi fetsenifo. Mã fokaxõ a pexe rasi anoafo ato yoinifo, a pexe rasi pasotai ikafori ato yoinifo nã õiafo keskara. Ato askafakĩ yoiaifono nikakani yõrafã rasi fenifo kochifo ãsaito õipaikani. 15 Mã nokokaxõ õiafo nã feronãfake tsaoa ini rapati shara safeax, mã shinãsharai a makinoax mã niafaka yõshi chaka tsekeano. Nãskaito õikani yõrafã rasi ratei fetsenifo. 16 Nã Jesús niafakafo kochifo mẽranoa potaito õikaxõ ãto kaifo yoifokani fonifo. 17 Nãskakẽ yorafãfe yoinifo iskafakakĩ: “Jesús, nonoax katãfe, nõ mia õipaimakai,” fanifo.
18 Mã Jesús kanõanãfã mẽra naneinãkafanaino, nã feronãfake niafakaya ikato, “Ẽri mefe kapai,” fani. 19 Nãskafaino, “Maa, mĩ efe katiroma. Mĩ pexe ano katãfe. Mĩ kaifofo fe kaxõ mefe yorafo ato yoitãfe a nõko Ifãfe mia sharafa, mĩo noikĩ mia sharafaki,” ixõ Jesús yoini.
20 Askafaito nikafaini nã feronãfake kani. Kaxõ nã pexe rasi anoafo ato yoini, nã Decápolis anoafo nã Jesús sharafaa keskara. “Aira, nikakapo, ¿afeskax sharamẽ?” iki fetsenifo.
Jairo fake xotofake mã nakẽ Jesús otofani. Askatari kẽromãri Jesús rapati mẽeax sharani
(Mt. 9.18-26; Lc. 8.40-56)
21 Askafata Jesús mã kanõanãfãnẽ ĩamãfã pokeferani oano yõrafã rasi ano ichanãnifo. Akka Jesús ĩamãfã ketokonõ nẽteni. 22 Akka nãno nã ichanãti pexe anoa xanĩfo fisti akiki oni, ãfe ane Jairo. Jesús fichiax a nãmã feopakekafani. 23 Nãskaxõ yoini iskafakĩ: “Mã ẽfe fake xotofake nai kiki. Mĩ mẽkemã ea rãmãxoniyofe, sharax ninõ,” ixõ yoiaino, 24 Jesús afe kani, yõrafã rasiri afe fonifo. Afe fokakĩ shoiakĩ fetsanifo.
25 Nã yõrafã rasi mẽra kẽro fisti ato fe kani, doce xinia aka ini isinĩ iki, imi nesemisma ini. 26 Omiskõitiani sharapai notorofo mẽra katiani, mã kori potakĩ mitotiani ini. Tsõa pishta sharafatiroma ini, askatamaroko isinĩ iki finakõini. 27-28 Nã kẽromã Jesúsnoa yoiaifãfe nikani. Nãskakẽ yõrafã rasi foaifono ato acho kaxõ ãfe tari kexa ramãkani. “Ẽ ãfe tari kexa ramãkax ẽ sharatiroraka,” ixõ ãfe õiti mẽraxõ shinãni. 29 Nãskaxõ ãfe tari kexa ramãkaxõ meea ãfe imi koshikõi nesetani. Nãskaxõ ãfe yora meea mã sharakõia meeni. 30 Jesús mã tãpixõ ãfe sharaõnoax nã kẽro mã sharano, yõrafã rasi mẽra fesoakekafã ato yõkani: “¿Tsõa ea tari ramãkamẽ?” ato faito, 31 a aõxõ tãpimisfãfe yoinifo iskafakakĩ: “¿Mĩ meimamẽ yorafãfe mia shoiakifetsakaxõ mia pitsikinaifãfe? ¿Afeskakĩ mĩ noko yõkaimẽ tsõa ea ramãmẽ?” ixõ fanifo.
32 Askafaifono Jesús aa kemataima õiakeni, tãpixiki tsõa ramãmãkĩ. 33 Nãskaino nã kẽromã ratei choayanã a sharafaa mã tãpixõ, akiki kaxõ ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ẽ mia tari kexa ramãkax mẽ shara,” ixõ yoita a isinĩ itianiri yoini. 34 Nãskafaito Jesús yoini: “Yõxashta, mã mĩ shara ea chanĩmara faax. Nãskakẽ tanaima katãfe a mĩ isinĩ imis mã mĩ sharaki,” fani.
35 Jesús mekai xateamano nã xanĩfo Jairo pexe anoax fetsafo akiki fẽkaxõ yoifekani fenifo. Iskafakĩ yoinifo: “Mã mĩ fake naaki anã nõko Ifo fekaxtefayamafe,” faifono, 36 akka Jesús ato nikakima, iskafakĩ nã xanĩfo Jairo yoini: “Ratekima, ea chanĩmara fafe,” ixõ yoini.
37 Nãskaxõ Jesús, “Tsoa nofe kaima kiki,” ato fani. Pedro iyota, Santiago iyota, ãfe exto Juan iyota ato fani. 38 Nãskata mã Jairo pexe ano nokokaxõ õiafo yorafo oiakani fiisinifo nã fake xotofake manokani mã naano. 39 Nãskata pexe mẽra ikikaixõ ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskai mã oiai fiisikimẽ? Na fakekai nakeroko oxanõ,” ato fani.
40 Ato askafaito yorafãfe Jesús õsaketsanifo. Askafaifono pexe xaki mẽranoa keyokõi Jesús ato kãimani. Nãskaxõ apa yafi afa iyoni, a afe foafori afe fonifo. Nãskakanax nã fake xotofake raka ano ikifainifo. 41 Nãskata Jesús mẽkemã mẽtsoinĩfofã yoini: “Xotofakeshta, ẽ mia yoikai fininĩkafãfe,” faino, 42 koshikõi fininĩkafãni, nã xotofake doce xinia aka ini. Mã fininãkafãnax kani. Nãskaito õikani yorafo ratei fetsenifo. “¡Kee, õikapo! ¿Afeskaxõ otofamẽ?” fanifo. 43 Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Mã tsoa yoiki na fake xotofake nakẽ ẽ otofakĩ,” ato fani. Nãskaxõ, “Pimakãfe na fake xotofake,” ato fani.