12
Nã judeofãfe pena tenetitĩa Jesúsxõ tãpimisfãfe aros keskara metesfenifo
(Mr. 2.23-28; Lc. 6.1-5)
Askata judeofãfe ãto pena tenetitĩa Jesús aõxõ tãpimisfo fe tarepa kani. Aõxõ tãpimisfãfe fonãikakĩ aros keskara meteskaxõ pii fonifo. Fariseofãfe õikakĩ Jesús yoinifo: “Õipo, Jesús. Iskaratĩa nõko pena teneti. Akka Moisés noko yoini na pena tenetitĩa tsõa pishta yonotiroma. Akka mĩ inafãfe yonokani na aros keskara meteskakĩ,” ixõ yoinifo.
Ato askafaifono Jesús ato kemani: “Akka, ¿a nõko xini Davidõnoa kirika kenenifo keskara mã õimismẽ David afaa afeska fanimẽ ãfe inafo feta fonãikõikĩ? Nãskaxõ Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaixõ a mẽranoa pãa ato pikĩni fonãikõikĩ ano afaayamano. Akka nã pãa nã judeofo ato Nios kĩfixomisfonã ini. Nãskakẽ fetsafãfe nã pãa tsõa pitiroma ini. Nãnori Niospa Moisés yoifinino akka fonãikõikĩ David pini a afe rafeafo feta. Akka, ¿a Moisés keneni keskarari mã tãpiamamẽ? Iskafakĩ yoini: ‘Nios kĩfiti pexefã mẽra a ato Nios kĩfixomisfãfe yonotirofo nã pena tenetitĩa. Nãskakẽ afaa chakafakanima,’ ixõ Moisés keneni. Nios kĩfiti pexefã sharafiano akka ẽ na pexefã finõkõia. 7-8 Epa Niospa shinãmanaino Niospa meka yoimisto Oseas kirika keneni iskafakĩ: ‘Mã yoinãfo inafo retexõ ea inãxikĩ, mã koofamis ea shinãkĩ nã shara. Askafiano fetsafo noikĩ, mã ato sharafaxõaito ẽ õimis nã sharafinakõia,’ ixõ kirika keneni Niospa shinãmanaino. Niospa noko yoimis keskara mã tãpisharaxõ, mã ato yoikĩ chakafakeranama. Nãskakẽ ẽ mato yoi iskafakĩ, ẽfe Epa Niospa ea nãmã nĩchini xanĩfofinakõi ẽ inõ. Nãskakẽ ẽ yoitiro afaa nõ atiromakĩ pena tenetitĩa. Ẽ mato yoi na ẽfe inafãfe akaifo keskara shara,” ixõ ato yoini.
Feronãfake mẽke yõshiya Jesús sharafani
(Mr. 3.1-6; Lc. 6.6-11)
Nãskata Jesús nãnoax kaax judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽra ikitoshini. 10 Nãno feronãfake ãfe mẽke yõshia ini. Nãskakẽ fariseofãfe Jesús yõkanifo afara chakafaito yõaxikakĩ. Iskafakĩ yõkanifo: “Maestro, pena tenetitĩa, ¿nõ yora sharafatiromẽ?” ixõ yõkanifo.
11 Askafaifono Jesús ato kemani iskafakĩ: “Mã ovejayaxõ mãto oveja kini mẽra pakeano, ¿mã pena tenetitĩa mã ifirisafatiromamẽ?” ato fani. 12 “Akka yorafo sharafinakõiafo, oveja keskarafoma. Nãskakẽ yorafo nõ shinãkĩ pena tenetitĩa nõ ato sharafatiro. Nãskaxõ nõ afaa chakafaima. Na pena tenetitĩa yorafo nõ sharafakĩ Epa Niospa õia shara,” ixõ Jesús ato yoini.
13 Nãskata a feronãfake mẽke yõshiya Jesús yoini iskafakĩ: “Mẽshafe,” faino, nã feronãfake mẽke yõshiya mẽshatanaino ãfe mẽke sharatani. Nã takai fetsa keskara shara ini. 14 Nãskata fariseofo mã tsekekanax yoinãnifo: “¿Afeskaxõ nõ Jesús ato achimatiromẽ retenõfo?” ikanax yoinãnifo.
Epa Niospa shinãmanaino Isaías keneni Jesúsnoa a inõpokoai yoikĩ
15 Jesús nãnoax kani mã tãpiax retepaiyaifono. Nãskakẽ anoax kaino yorafã rasichi chĩfafainifo. Akka a isinĩ ikaifo Jesús ato sharafapani. 16 Akka ato sharafaxõ ato yoini: “Ẽ Niospa Fakekĩ tsoa yoiyamakãfe,” ato fani. 17 Nãskarakõi Isaías kirika keneni Niospa shinãmanaino Jesúsnoa. 18 Iskafakĩ keneni:
Õikapo. Nakĩa ea yonoxomis ẽ katoni. Ẽ aõ noikõi. Ẽ akiki inimakõi. Ẽfe Yõshi Shara ẽ afe rafemamis. Nã maifotio ano ikafãfe ãfe meka nikasharaifono ẽ ãto chaka soaxotiro efe yora inõfo. 19 Nakai yora fetsafo fe feratenãxima. Meka mitsisipato ato yoima. 20 Akka tafa kerexma ẽ xatexima. Askatari chii ketesharayamaito ẽ nokafaxima. Askatamaroko ẽ ketefaxii. Nãskarifakĩ yorafãfe ẽfe meka nikapaifikakĩ nikasharayamaifono ẽ ato potaima. Ato potatamaroko ẽ ato axosharai ea Ifo sharafanõfo. 21 Nãskakẽ keyokõi maitio ano ikafãfe yoixikani iskafakakĩ: “Nã fistichi noko ifitiro nõ aõnoax Epa Nios fe nĩpaxanõ,” ixõ yoixikani.
Nãskara Isaías yoikĩ kirikaki keneni. Nãskarakõi nõ õi Isaías keneni.
Yora fetsafãfe, “Jesús niafakaõxõ ato sharafaira,” fanifo
(Mr. 3.20-30; Lc. 11.14-23; 12.10)
22 Askata Jesúski feronãfake fẽxo efenifo. Askatari mekamisma ini. A mẽra niafaka chaka naneano Jesús sharafanõ akiki efenifo. Nãskakẽ Jesús a fẽxo õimasharani, askatari mekamasharani anã mekanõ. 23 Askafaito õikani yoinãnifo: “¡Kee! Õikapo. Jesús afama mĩshti shara fatiro. Akka, ¿namẽ David ãfe fena nã Epa Niospa katoni, nãmẽ na nõ manai?” ikax yoinãnifo.
24 Askafaifãfe nikakaxõ fariseofãfe yoinifo: “Maa. Natokai Epa Niosxõ niafaka chaka potatiroma. Akka nã niafaka chakafãfe ãto xanĩfo nã Beelzebúxõ ato makinoa niafaka chaka potai,” ikax yoinãnifo.
25 Askafaifono Jesús tãpini a shinãifo keskara. Nãskaxõ ato yoini: “Yorafo paxkanãkanax ãa ranã retenãi keyotirofo. Askatari pexe rasi anoax ãa ranã retenãi keyotirofo. Nãskax isharatirofoma ãa ranã retenãtirofo. 26 Nãskarifiakĩ Satanás ãfe niafaka chakafo potaxõ anã afaa afeska fatiroma. 27 Akka mã ea iskafai: ‘Nato niafaka xanĩfoõxõ niafaka chakafo ato makinoa potai,’ mã ea fai. Akka ea yoikapo, ¿tsõaõxõ mãto inafãfe niafaka chakafo potafomakĩ? Akka, ‘Niosxõ nõko inafãfe niafaka chakafo potafo,’ ixõ mã ea yoitiro. Nãskakẽ mã tãpitiro ẽri Niosxõ niafaka chakafo potaino. 28 Akka ẽ niafaka chakafo Niospa Yõshi Sharaõxõ ato makinoa potaino mã tãpitiro a Niospa matoki nĩchiai mã nokoano. Nãskakẽ yorafãfe ea Ifo sharafaxii.
29 “Ẽ anã mato yoinõ, nikasharakãfe. Akka, ¿afeskaxõ yorafãfe feronãfake mitsisipakõi ãfe pexe kene mẽranoa ãfe rapatifo fĩatirofomẽ? Akka rapati fĩakakĩ achixõ metexkere akaxõ ãfe rapati fĩatirofo. Askafakaxõ fĩaifonokai ato afeska fatiroma.
30 “Akka fetsa efe rafepaikima ea nikakaspatiro. Akka fẽtsa ẽfe meka nikakaspai ea noikaspai. Nãskakẽ fetsafãferi ea Ifofaifono fichikaspakani. Askakimaroko emakinoa ato paxkanãfapai Epa Nios Ifofayamanõfo.
31 “Nãskakẽ ẽ mato yoi. Fẽtsa afara fetsafo chakafakẽ Niospa ãfe chaka soaxotiro. Askatari fẽtsa afara chaka yoiaino Niospa ãfe chaka soaxotiro. Akka ẽfe Yõshi Shara chakafakĩ mekafaito, Niospa ãfe chaka soaxonakama. Ãto chaka neepakenaka. 32 Askatari fẽtsa Niospa Fake yorakõi chakafaino Epa Niospa ãfe chaka soaxotiro. Akka fẽtsa Epa Niospa Yõshi Shara mekafakĩ chakafaino, Epa Niospa ãfe chaka soaxonakama. Ãto chaka neepakenaka. Nã naitĩari ãfe chaka aõ neepakenaka,” ixõ Jesús ato yoini.
Ifi ãfe fimioxõ nõ tãpitiro afe keskaramãkĩ
(Lc. 6.43-45)
33 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka shinãkapo. Ifi shara ãfe fimi sharakõi itiro. Akka ifi chaka ãfe fimiri chaka itiro. Ififo ãfe fimioxõ nõ tãpitiro afe keskaramãkĩ. 34 Akka mãfi keyokõi chakakõi, nã rono pae keskarakõi mã. Nãskaxõ meka shara mã yoitiroma mãmãi chakakõixõ. Nã mãto shinãmã mã shinãi keskafakĩ chakai mã mekamis. 35 Nãskarifakĩ yora sharapa meka shara yoitiro, ãfe õiti mẽraxomãi shara shinãkĩ. Akka yora chakapari meka chaka yoitiro, ãfe õiti mẽraxomãi chaka shinãkĩ. Nãskaxõ nã ãfe õiti mẽraxõ shinãi keskara yoitiro. 36 Akka ẽ mato yoinõ. Fatora penata keyokõi Niospa ato ichanãfai tãpikõixõ ato yoixiki fatofãfe chanĩmara faafomãkĩ, akka fatofãferi nikakaspakanimakĩ. Nãskatari nã shinãtama chaka yoimisfori Niospa ato shinãmaxii kiki. 37 Akka mã mãto mekaoxõ mã Nios ispatiro mã isharamãkĩ, askayamai mã isharamamãkĩ. Nãskax isharax mã afe nipanaka. Askatari mã meka chaka yoimisno nã omiskõipakenakafo mẽra mato potaxii. Mãto mekapa mato omiskõimaxii,” ixõ Jesús ato yoini.
Yora chakafãfe, “Tsõa atiroma keskara noko ispafe nõ mia chanĩmara fanõ,” ixõ yõkanifo
(Mr. 8.12; Lc. 11.29-32)
38 Askata fariseofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe Jesús iskafanifo: “Maestro, nõ õipai tsõa atiroma keskara mĩ faito,” ixõ yoinifo.
39 Askafaifono Jesús ato kemani: “Mãfi afara chaka shinãyanã mã Nios kachikiri famis. Nãskakẽ, ‘A tsõa atiroma keskara noko ispafe,’ mã ea fai. Akka nã Jonás ini keskara nã fisti mã õixii. 40 Akka nã Jonás ini keskai ẽri askai. Jonás fafĩnõa xaki mẽra tres nia ini. Nãskarifiai ẽri mai mẽra maiax tres nia ixii. 41 Akka fatora penata nã Niospa yorafo keyokõi ichanãfaitĩa ato yoixii fatofãfe chanĩmara faafomakĩ, akka fatofãferi nikakaspakanimãkai. Nãskakẽ nã Nínive anoafãfe mato yoixikani iskafakakĩ: ‘Jonáspa noko Niospa meka yoiaito nikaxõ nõko chaka xatexõ nõ Niospa meka chanĩmara fani. Akka mã Niospa Fake nikafikĩ mãto chaka mã xatemisma,’ ixõ mato yoixikani. Akka ẽ Jonás finõfekẽkai mã ea nikapaimisma. 42 Askatari okirinoax nã nafa kẽro ãto xanĩfo ipaoni nõko xanĩfo Salomón õipai chai inoaxkõi oni. Afara sharafo tãpikõia nikaferani oni. ‘Afara shara ea tãpimanõ,’ ikax akiki oni. Akka ẽ nã Salomón ẽ finõfekẽ, mãkai ea nikapaima. Akka keyokõi mã mai keyoano Niospa noko yoixii fatofomãkĩ sharafo fatoforimãkĩ nikayospafo. Askatari nã kẽromã mato yoixii iskafakĩ: ‘Mãfi chakakõifokĩ. ¿Afeskakĩ mã Niospa Fake nikakaspamismẽ? Mãto xanĩfo Salomón tãpikõia keskafakĩ nãato keyokõi tãpikõifiano. Akka ẽ Salomón nikaikai chaikõi ẽ kani. Akka mãkai nã Jesús mato fe ifiakẽ mã nikakaspamis nãato tãpikõifekẽ,’ ixõ mato yoixii,” ixõ Jesús ato yoini.
Anã niafaka chaka yoraki nanetiro
(Lc. 11.24-26)
43-44 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato yoinõ meka fetsafaxõ. Niafaka chaka feronãfake makinoax tsekeax kafãsatiro tsõa istoma ano fenafofãfofãitiro ano tsaoxõ tenepaikĩ. Akka tsoa fichixoma niafaka chakata anã shinãtiro: ‘A ẽ anoax tsekeita ano ẽ anã kapai,’ itiro. Mã nokoxõ õia nã feronãfake nã pexe xaka mãtsomea keskara shara ini. 45 Nãskakẽ nã nĩafaka afe niafaka siete efetiro nã chaka finakõiafo, nãfo nã feronãfake mẽra iki fetsenõ. Nãskakẽ nã feronãfake chaka finakõi itiro a iypaoni keskarama,” ixõ Jesús ato yoini.
Jesús õifekani ãfe afanõ ãfe extonõ fenifo
(Mr. 3.31-35; Lc. 8.19-21)
46 Jesús yorafo yoiaino ãfe afanõ ãfe extonõ akiki fenifo afe mekapaikani, pexe emãiti nikaxõ mananifo. 47 Fẽtsa yoini: “Mĩ efanõ mĩ extonõ emãiti niafo mefe mekapaikani,” fani. 48 Askafaino kemakĩ: “¿Fatomẽ ẽfe efa keskarafo ẽfe exto keskarafori?” ato fani.
49 Nãskata a aõxõ tãpimisfo yoini mẽtoxõ: “Nafo ẽfe efafo keskarafo, ẽfe exto keskarafori ẽ ato õi. 50 Akka nã ẽfe Epa nai mẽra ikato ato amapaiyai keskara akaifo nãfofi ẽfe extofo ẽfe chikofori ẽfe efafori,” ixõ Jesús ato yoini.