16
Fariseofo feta saduceofãfe, “Tsõa atiroma keskara noko ispafe nõ mia chanĩmara fanõ,” ixõ Jesús yõkanifo
(Mr. 8.11-13; Lc. 12.54-56)
Askata Magdala mai ano Jesús nokoano fariseo fe saduceofo Jesús õifokani fonifo afara chakafamapaikani. Nãskakaxõ yoinifo: “Mĩ Niospa Fakemãkĩ tsõa atiroma keskara noko ispafe nõ mia chanĩmara fanõ,” fanifo. Nãskakaxõ Jesús afara chakafamapainifo. Askafaifono Jesús ato kemani: “Mã yãtapakeaino xini iki sharapakekõikai, ‘Penama oi ikima,’ mã famis. Akka mã penaino nai choshtakõi õikĩ, ‘Oi iki kiki,’ mã famis. Akka nai choshtakẽma õikĩ, ‘Oi ikima,’ mã famis. Nai foiskĩ mã tãpitiro oi feyamai feima rakikĩa mã fatiro. Askafixokai nã Niospa mato yoiai keskara mã chanĩmara faima. Nãskakẽ mã ea tsõa atiroma keskara fafe, nõ õinõ mã ea famis. Akka, ¿afeskakĩ mã tãpiamamẽ Epa Niospa noko ikĩfiano?” ato askafani yoikĩ. “Na yora chakafãfe ea chanĩmara faafãfema õipaikani ẽ Niosxõ afara shara ẽ ato ispanõ. Akka ẽ ato õimanima. Akka Jonás fafĩnõfãnẽ xeaitano fafĩnõfãnẽ xaki mẽra tres nia ini. Nãskakẽ Niospa Jonás kãimani fafĩnõfãnẽ xãki mẽranoax tsekeinõ. Nãskakẽ a tsõa atiroma keskara ẽ mato ispaima,” ato fata ato makinoax Jesús kani.
“Fariseofo feta saduceofãfe anorima yoimisfoki ato nikayamakãfe,” Jesús ato fani
(Mr. 8.14-21)
Nãskano Jesúsxõ tãpimisfãfe okiri ĩamãfã pokefaini fõkakĩ a pii foaifo shinãmakifainifo. Nãskakaxõ shinãnifo: “Kee, ¿nõ afaa piikaimẽ? A nõ piikai mã nõ shinãmakikerani,” ikanax yoinãnifo. Nãskakẽ Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nã fariseofo feta saduceofãfe ãto pãa faraxati keskara fiyamakãfe,” ixõ ato yoini.
Ato askafaito nikakani aõxõ tãpimisfo yoinãnifo: “¿Afeskakĩ Jesús noko yoimẽ fariseofo feta saduceofãfe ãto pãa faraxati fiyamakãfe noko fai? Akka nõ pãa feama. Nãskakẽ pãanoa noko yoiraka,” ikax yoinãnifo.
Akka mã tãpixõ Jesús ato yoini: “¿Afeskai nõ pãayamara mã ikimẽ? Akka mã ea chanĩmara fasharama,” ato fani. “Mãkai ea tãpisharama. Akka, ¿mã shinãimamẽ cinco pãa kaxkexõ cinco mil feronãfakefo ẽ ato pimati? Akka, ¿afe tii fẽta pãa fospia ikitamẽ?” ato fani. 10 “Askatari, ¿mã shinãimamẽ nã siete pãa kaxkexõ cuatro mil feronãfakefo ẽ ato pimati? Akka, ¿afe tii fẽta texefafo mã fitamẽ? 11 Akka, ¿mã tãpiamamẽ pãanoa ẽ mato yoima? Nã fariseofoya saduceofoõnoa ẽ mato yoi,” Jesús ato fani.
12 Nãskakẽ tãpinifo Jesús ato yoiaito. Akka nã pãa faraxitiõnoa Jesús ato yoinima. Nã fariseofãfe saduceofo feta ato anorima tãpimapaiyaito Jesús ato yoini.
“Mĩ Cristo mia Niospa ifini nokoki nĩchixii mĩ nõko xanĩfo finakõia inõ,” ixõ Pedro Jesús yoini
(Mr. 8.27-30; Lc. 9.18-21)
13 Askata Jesús aõxõ tãpimisfo fe mai fetsa ari nokoni, Cesarea Filipo mai ano. Nãnoxõ aõxõ tãpimisfo yõkani iskafakĩ: “Yorafãfe, ¿afaa ea fakanimẽ ẽ tsoamẽ?” ato fani.
14 Ato askafaito kemanifo iskafakakĩ: “Fetsafãfe, ‘Juan Maotistara’ mia fakani. Fetsafãferi, ‘Elíasra’ mia fakani. Fetsafãferi mia iskafakani: ‘Nã Niospa meka ato yoimis nã Jeremíaskĩa, askayamai nã Niospa meka ato yoimis fetsa rakikĩa,’ mia fakani,” fanifo aõxõ tãpimisfãfe.
15 “Akka, ¿mã, ea tsoara faimẽ?” ato faito, Pedro kemani iskafakĩ: 16 “Mĩfi Cristoki, nã Nios nĩpanakato Fakekõi,” fani.
17 Askafaito Jesús kemani iskafakĩ: “Simón, mĩfi Jonáspa fakeki. Niospa mia noixõ mia sharafaxõa. Akka ẽ Niospa Fakekẽ tsõa mia tãpimanama. Ẽfe Epa Niospa nã nai mẽra ikato ãa mia tãpimana. 18 Ẽ mia anã yoinõ. Mĩfi Pedroki,” ixõ Jesús yoini. Akka israeli mekapa Pedro Tokirinĩfã nõ fatiro. Tsõa tokiri efapa pĩtsi itiroma. Nãskaxõ Jesús anã yoikĩ iskafani: “Mĩ ea yoia: ‘Mĩ Cristo, nã Nios nĩpanakato Fakekõi,’ mĩ ea faa. Nã mĩ yoia keskaraõxõ fetsafãfe arifi chanĩmara faxikani. Nãskaifãfe efe yorafo ẽ ato imaxii. Nãskax ichanãxikani ea fanãkani ekeki inimakani. Yõshi chakafãfe Nios noikaspakakĩ ato namapayanã ato xatemapaifiaifono tsoa xatetiroma. Nã ea Ifofaafo xatenakafoma ea fanãkani. Tokiri efapanãfã pĩtsikiki tsõa tararatiroma keskara ixikani. 19 Akka fẽtsa chamisi fepoti fẽpetiro yorafo pexe mẽra ikimaxikĩ. Nãskarifiakĩ ẽ mia yoi mĩ yorafo eõnoa mĩ ato tãpimaxii ea Ifofanõfo. Akka mĩ ato yoiaito nikakõikanax efe yora itirofo Epa Nios fe ipaxakakĩ. Nãskai mĩ chamis keskara itiro. Nã mĩ õiai fato sharakõimãkĩ mĩ ato yoitiro: ‘Nã sharakõi mã atiro,’ ixõ mĩ ato yoitiro. Nã sharakõi mĩ õiai, Epa Niospari sharakõi õi. Askatari mĩ õikai fato chakamakĩ, mĩ ato yoitiro: ‘Na chaka mã atiroma.’ Nãskara mĩ yoiaino, Epa Niospari nã chaka õitiro.”
20 Nãskata Jesús aõxõ tãpimisfo yoini: “Tsoa yoiyamakãfe ẽfi Cristokĩ,” ato fani.
“Chipo ea retexikani,” Jesús ato fani
(Mr. 8.31–9.1; Lc. 9.22-27)
21 Akka anã meka fetsafaxõ Jesús ato yoinima. Xafakĩakõi a aõxõ tãpimisfo ato yoini achiyoafomano: “Ẽ Jerusalén ano kai. Nãnoxõ a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãferi, askatari nõko kaifãfe ãto xanĩfofofãferi ea omiskõimaxikani. Ea ato retemafiafono, tres nia oxata ẽ anã otoxii,” ixõ ato yoini. 22 Askafaino Pedro Jesús ori iyoxõ yoini iskafakĩ: “Ifo, askayamafe. Miakai retekanima kiki,” fani.
23 Pedro askafaino Jesús texkeakekafãni. Nãskaxõ iskafakĩ yoini: “Satanás, emakinoax katãfe. Mĩ ea xĩtipaikai a Niospa ea amapaiyai ẽ anõma. A Niospa shinãi anori mĩ shinãima. Akka nã yorafãfe shinãi keskara mĩ shinãi,” fani.
24 Askafata Jesús aõxõ tãpimisfo yoini: “Fatora fetsa ẽfe inakõi ipaikĩ ãakõi apaiyai keskara anã atiroma. Nã ẽ yoiai keskara nikakõitiro. Nãskakẽ iskatiro: ‘Ẽfe Ifoxõ ea retefiaifono ẽkai ẽfe Ifo ẽ potapakenakama,’ ixõ shinãtiro. 25 Akka fẽtsa ãa shinãtiro iskakĩ: ‘Ẽ Nios Ifofaito ea retetirofo. Nãskakẽ ẽ Nios Ifofaima,’ ixõ shinãtiro mesekĩ. Askara yora naax ẽfe Epa ano katiroma. Akka nã ea Ifofaa, eõxõ reteafono ẽ ifixii efe ĩpaxanõ eamãi Ifofamiskẽ. 26 Akka fatora fetsa nono mai anoax kori ichapaya ikatsaxakĩ mã naax aya katiroma. Ea Ifofayamax koriya ifiyakatsaxakĩ Epa Nios ano katiroma. Nãskakẽ afama mĩshtifoya iyopaofinixakĩ nã omiskõipakenakafo mẽra mã kaax anã aya itiroma. Nãskakẽ ãfe afaraforikai Nios inãtiroma afe ĩpaxakĩ. 27 Akka ẽfi Niospa Fakekĩ yorakõiri. Nãskakẽ sharafinakõia chaxapakefofãxii ẽfe ãjirifo fe nai mẽranoax mai ano okĩ. Mẽ oax ẽ ãto xanĩfo finakõia ẽ ixii. Nãskakẽ nã afara shara famisfo ẽ ato inãsharakõixii ẽ atoki inimakõikĩ. Akka nã afara chakafamisfo afara shara ẽ ato inãsharakõima. Ẽ ato omiskõimaxii. 28 Ẽ mato yoi ẽ xanĩfo finakõia ixii. Akka mã atirito ea Ifofaxõ nayoxoma mã õiyotiro,” ixõ Jesús ato yoini.