19
Feronãfake ãfe ãfi fe enẽnãtirofoõnoa Jesús ato yoini
(Mr. 10.1-12; Lc. 16.18)
Mã ato yoikĩ keyota Jesús aõxõ tãpimisfo fe Galilea anoax kakĩ faka Jordán pokefainax Judea mai ano nokoni. Nãskakẽ yorafã rasichi chĩfafãinifo. Nãrixõ nã isinĩ ikaifo ato sharafapani.
Nãskakẽ fariseofo akiki fẽkaxõ chakafakĩ mekamapainifo. Nãskaxõ yõkanifo iskafakĩ: “Nõko xinifãfe Niospa meka yoikĩ kenenifo keskafakĩ, ¿feronãfãke ãfe ãfi enepaikĩ enetiromẽ afeskaraito?” ixõ yõkanifo. Askafaifono Jesús ato kemani: “¿A Moisés kirika keneni mã õimismamẽ? Iskafakĩ keneni: ‘Niospa keyokõi onifani. Feronãfake yafi kẽro onifakĩ taefani. 5-6 Mã askafaxõ iskafakĩ yoini: “Feronãfake mã ãfiyax ãfe apa yafi ãfe afa makinoax paxkatiro ãfi fe fianãxiki. Nãskakẽ ãfe ãfi fe yora fisti keskara itirofo,” ’ ixõ Niospa yoinino Moisés keneni. Nãskakẽ anã yora rafema, yora fisti keskara ikani ãfe ãfi fe. Nãskakẽ feronãfãke ãfe ãfi enetiroma Niospamãi ato fianãmano,” ixõ Jesús ato yoini.
Ato askafaino yõkanifo: “Akka, ¿afeskakĩ Moisés yoinimẽ iskafakĩ? ‘Feronãfãke ãfe ãfi eneyoxoma kirika kenexõ yoitiro iskafakĩ: “Ẽ anã mia fipaima. Ẽ mia enei,” ’ ixõ yoitiro Moisés fani,” fariseofãfe Jesús fanifo.
Askafaifono Jesús ato yoini: “Akka mãri mãto xinifo keskara mã Niospa meka nikakaspamis. Akka Moisés yoini nõ kẽro enetiro. Akka Niospa taefakĩ anori shinãnima. Ẽ mato yoinõ. Akka fẽtsa ãfe ãfi enetiroma fetsa fe chotanãyamafiano. Akka fẽtsa ãfe ãfi enexõ kẽro fetsa fia askara sharama, chakafai. Askatari a kẽro fenẽ enea fẽtsa fia askarari sharama, chakafai,” ixõ Jesús ato yoini.
10 Askara nikakakĩ Jesús a aõxõ tãpimisfãfe yoinifo: “Akka nã mĩ noko yoiai keskara nikakanax, fianãfoma askara shara itirofo,” ikaxõ yoinifo.
11 Askafaifono Jesús ato kemani: “Na ẽ yoiai keskara atirifãfe nikasharatirofoma. Akka nã Niospa ato shinãmanai tiitos shinãkanax nãfo shara itirofo fianãkanamax. 12 Akka yõshikõi kãiax mã yosiax ãfiyatiroma. Akka fetsafori ato oxkofĩxotirofo ãfiyanõfoma. Akka fetsafãferi Epa Nios fisti nikakõipaikakĩ, nã fisti nikakõitirofo. Nãskakẽ afo ãfiyapakenakafoma,” ixõ Jesús ato yoini.
Jesús fakefo chishtoxõ ato mãmãyanã Epa Nios kĩfixopakeni
(Mr. 10.13-16; Lc. 18.15-17)
13 Ato askafaino yorafãfe ãto fakefo Jesúski efenifo ato mãmãpakeyanã ato Nios kĩfixonõ. Akka a Jesúsxõ tãpimisfãfe ato iskafanifo: “Mãto fakefo efexõ nõko Ifo fekaxtefayamakãfe,” ato fanifo.
14 Ato askafaifono Jesús ato yoini: “Ato enekãfe nã fakefo ekeki fenõfo. Ato nẽtefayamakãfe. Ẽfe Epa Nios xanĩfo ika ari na fakefo keskarakõifoki,” ixõ ato yoini. 15 Nãskaxõ fakefo mãmãpaketa Jesús nãnoax kani.
Feronãfake naetapa kori ichapayax Jesús fe mekani
(Mr. 10.17-31; Lc. 18.18-30)
16 Feronãfake naetapa fistichi Jesús õikaxõ yõkani: “Maestro, mĩ sharaki, ea yoife afaa shara ẽ afeska fatiromakĩ Nios xanĩfo fe ipaxaki,” ixõ yõkaito, 17 Jesús kemani: “¿Afeskakĩ sharara mĩ ea faimẽ? Akka Nios fisti sharafinakõia. Nios xanĩfo fe mĩ ipaxapaikĩ a Moisés yoini keskara mĩ nikasharakõitiro,” faito, 18 “¿Fatomẽ ẽ nikanõ?” faito, Jesús yoini iskafakĩ: “Nã Moisés yoini keskarakõi mĩ nikakõitiro. Iskafakĩ yoini: ‘Ato reteyamakãfe. Askatari mãto ãfima chotayamakãfe. Askatari atoki yometsoyamakãfe. Askatari chanĩ yoiyamakãfe. Askatari kaxpa ato parayamakãfe. 19 Askatari mãto epa yafi mãto efa nikasharakõikãfe, ato sharafakãfe. Askatari a mã chaima nikari noisharakõikãfe a mã mã noimeai keskafakĩ,’ ” ixõ Jesús yoini.
20 Askafaito a kori ichapayato kemakĩ iskafani: “Nã mĩa yoiai keskara mẽ nikakõimis. Akka, ¿afaa fetsari ẽ nikamamẽ?” faito, 21 Jesús kemani: “Mĩ isharakõipaikĩ, mĩ afama mĩshtifo ato minitãfe. Kori fixõ nã afaamaisfo ato inãketsatãfe. Nãskakẽ nai mẽranoax afama mĩshtifoya mĩ ixikai. Mã mĩ kori ato inãketsata anã oxõ ea Ifofasharafe,” ixõ Jesús yoini.
22 Askafaito nikai nã feronãfãke shinãchakakõi tooxinima kori ichapayamãiyaxõ ato inãkaspai. Nãskax Jesús makinoax kani.
23 Nãskaxõ Jesús aõxõ tãpimisfo yoini: “Ẽ mato pãraima, fekaxkõi yora kori ichapayato Epa Nios Ifofapaia. 24 Akka anã ẽ mato yoinõ meka fetsafaxõ. Camello akoja kini mẽra ikipaifi ikitiroma, fekaxkõi, efapamãiax. Nãskarari yora kori ichapayato Nios Ifofapai, fekaxkõi ãfe afama mĩshtifomãi potakaspakĩ,” ixõ Jesús ato yoini.
25 Ato askafaito nikakakĩ a aõxõ tãpimisfãfe tãpipainifo. “¡Kee! ¿Afeskax nõ Nios fe ipaxatiromẽ?” ikanax yoinãnifo.
26 Askaifãfe õikĩ Jesús ato yoini: “Yorafokai ãa ifimetirofoma. Nios fistichi yorafo ifitiro. Niospa afama mĩshtifo fatiro, yorafãfe atiroma keskara,” ixõ ato yoini.
27 Ato askafaito nikakĩ Pedro yoini: “Ifo, nõ mefe okĩ nõko afama mĩshtifo nõ õiferani nõ mefe oni. Akka, ¿afaa nõ fiimẽ?” fani.
28 Askafaito Jesús ato kemani: “Ẽ mato pãraima. Keyokõi ẽ ato ĩkinãno sharafinakõia ea õixikani, ẽfe Epa Nios keskara sharakõi ẽ ikaito. Akka mãmãi ea Ifofasharakatsaxakĩ nai mẽranoax mã efe xanĩfofo ixii. Mã nõko kaifo israelifãfe ãto xanĩfori mã ixii. Nã doce nofe yorafo israelifo mã ato ĩkipakenakakĩ. 29 Akka yora fẽtsa eõxõ ẽfe meka sharaõnoa ato yoikakĩ ãfe pexe õifaini, askatari ãfe onefetsafori õifaini, ãfe poifori õifaini, ãfe apari õifaini, ãfe afari õifaini, ãfe ãfiri õifaini, ãfe fakefori õifaini, ãfe tareri õifaini, akka nãato afama mĩshtifo fixii. Nãskatari mã naax Nios fe ipanaka. 30 Akka iskaratĩa yora ichapafãfe ato finõpaikani, nõ finakõiara ikaxõ, akka chipo fenotirofo. Akka a ato finõpaiyamaifo iskaratĩa Niospa ato finakõia imaino Nios fe ipanakafo,” ixõ ato yoini.