21
Jesús nokoni Jerusalén ano
(Mr. 11.1-11; Lc. 19.28-40; Jn. 12.12-19)
Nãskata mã Jerusalén chaima fokanax pexe rasi Betfagé ano nokonifo machi Olivos ano. Nãnoxõ Jesús a aõxõ tãpimis rafe nĩchini, ato iskafayanã: “Mẽstekõi fotakãfe oa ono pexe rasi ano. Nãnoa burro nexekẽ mã fichi kaikai ãfe fake fe nexekẽ. Nãskakẽ tẽpexõ ea efexotakãfe. Anoxõ yora fẽtsa mato yõkaito: ‘¿Afeskakĩ mã burro tẽpeyoamẽ?’ mato faito, yoikĩ iskafakãfe: ‘Nõko Ifãfe fichipaiyaito nõ ifixoniyoa. Akka samama nõ mia nĩchixoniyoikai,’ fakãki,” a aõxõ tãpimis rafe fani.
Nã Niospa meka yoimisto kirikaki kenekĩ yoini keskakõini Jesús. Iskafakĩ keneni:
Pexe rasi Sión anoafo ato yoikãfe iskafakĩ: “Õikapo. Mãto xanĩfokõi mã matoki oi kiki. Xanĩfofiax afama keskara oi kikĩ. Burro fake kamaki tsaoa na feronãfakekai kakapaimisma,”
ixõ Niospa meka yoimisto kirika keneni.
Nã Jesúsxõ tãpimisfãfe mã fõkaxõ nã ato yoia keskara fanifo. Nãskata burro fake yafi ãfe afa iyonifo. Nãskaxõ burro kate kamaki ãto sama fanifo. Nãskakẽ Jesús a kamaki tsaoinãkafãni. Yora ichapakõi inifo. Nãfãfe ãto rapatifo kakafa fonifo fai nẽxpakĩa. Ranãritori epe pei xatekaxõ kakafanifo. Akka nã rekẽ foaifo fe a acho foaifo fãsikõi mekafonifo. Tai tai fokani. “¡Aicho! ¡Nõko xanĩfo David ãfe fena nokoki oi kiki! ¡Sharafinakõia nokoki oi kiki Niospa nĩchiano nai mẽraxõ! ¡Nõko Ifo Nios sharafinakõia!” ikanax tai taifonifo.
10 Nãskata Jesús Jerusalén ano kaito õikani yorafo ratei fetsenifo õiakefaikani. “¿Tsoamẽ na?” ikanax ãa ranã yõinãi fetsenifo. 11 Askaifãfe nã Jesús fe foafãfe ato kemanifo: “Nafi Jesúski Niospa meka ato yoimis. Nazarete anoa Galilea mai ano imis,” ixõ ato yoinifo.
Jesús a Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ a ato inãifo ato potani
(Mr. 11.15-19; Lc. 19.45-48; Jn. 2.13-22)
12 Mã fotoax Nios kĩfiti pexefã mẽra Jesús ikitoshini. Ikikaixõ õia a mẽraxõ yorafãfe ãto afama mĩshtifo ato miniketsakani inifo kori fikani. Askafaifãfe õikĩ Jesús ato põtaketsani a ato afama mĩshtifo miniaifo, a ato fĩaifori potani. A kori fĩanõnãifo anoari ãto mĩsa põtakĩ ato nãpakaketsani. Askatari a ato rifi miniaifori ãto tsaotifori ato põtaketsani. 13 Askafata ato yoini iskafakĩ: “Niospa shinãmanaino Isaías Niospa meka keneni iskafakĩ: ‘Mã ẽfe pexefã mẽraxõ mã ea kĩfitiro,’ ixõ keneni. Akka nã yometsofãfe pexe keskara mã famis,” ixõ Jesús ato yoini.
14 Ato askafaino a Nios kĩfiti pexefã ano fẽxofo, chatofo Jesúski fenifo. Nãskakẽ anoxõ Jesús ato sharafani. 15 Jesús askarafo ato sharafaino õikani. Akka nã Nios ato kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe õinifo afama mĩshtifo Jesús akaito. Askatari fakefo Nios kĩfiti pexefã mẽranoaxri tai tai ikaifãfe nikanifo iskaifãfe, “¡Aicho! ¡Nã Jesús David ãfe fena sharafinakõia!” ikaifãfe nikakani õitifishkinifo.
16 Nãskakakĩ Jesús yoinifo iskafakakĩ: “¿Oaiskai mĩ nikaimẽ yoiaifo keskara faifãfe?” Jesús ato kemani: “Ẽje, mẽ nikai,” ato fani. “Akka a kirika keneano, ¿mã õimismamẽ? Iskafakĩ kenenifo, Niospa ato shinãmanaino:
Fake yomefãfe mia fanãkani, mĩ ato fanãimaino,
ixõ kenenifo,” Jesús ato fani.
17 Askafakĩ ato yoita ato makinoax kani pexe rasi ano Betania ano. Nãno oxafistishini.
“Fana higuera, mĩ anã fimiyanakama,” Jesús fani
(Mr. 11.12-14, 20-26)
18 Mã penano Jerusalén ano anã okĩ Jesús meea fonãikõini. 19 Mã anã kakĩ Jesús õini a fana higuera fai kesemẽ nikẽ. Nãskakẽ akiki kaxõ ãfe fimi fenani pipaikĩ. Akka fimiya inima, ãfe pei fisti ini. Nãskakẽ yoikĩ iskafani: “Anã mĩ fimiyanakamaki,” faino koshikõi nã higuera xanarisatani.
20 Askaito õikakĩ aõxõ tãpimisfãfe yõkanifo: “Kee, ¿afeskai na ifi xanarisatanimẽ?” ikaxõ, 21 yõkaifono Jesús ato kemani: “Ẽ mato pãraima mã ea nikakõixõ mãri atiro na ẽ ifi higuera xanafaa keskafakĩ. Nãskarifakĩ na machiri mã yoitiro iskafakĩ: ‘Nonoax tsekekainax fakafã mẽra paketãfe,’ mã faino fakafã mẽra paketiro. 22 Mã Epa Nios chanĩmara fakõixõ mã afara kĩfiaito mato inãtiro,” ixõ ato Jesús yoini.
“¿Tsõa mia nĩchinimẽ mĩ xanĩfo inõ?” ixõ Jesús yõkanifo anoxõ achipaikakĩ
(Mr. 11.27-33; Lc. 20.1-8)
23 Ato askafata Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini. Nã Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ato tãpimanaino, nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe judeo anifofo fonifo. Akiki fõkaxõ yõkanifo iskafakakĩ: “¿Tsõa mia nĩchinimẽ? ¿Tsõa mia yoiamẽ mĩ iskafanõ?” ixõ yõkanifo.
24-25 Askafaifono Jesús ato kemani: “Ẽri mato yõkanõ. Ea yoikapo ẽ nikanõ. ¿Tsõa Juan nĩchinimẽ ato maotisafakĩ ato faka mẽra ikimapakenõ? Niospa nĩchiyamakĩ yorafãfe nĩchiniforaka. Akka mã ea kemaito, ẽri mato yoikai tsõaõxõ ẽ iskafaimãkai.”
Ato askafaino, ãa ranã mẽenãpai fetsayanã. Shinãnifo iskakakĩ: “Niospa Juan nĩchini nõ faito noko yoikĩ iskafatiro: ‘¿Akka afeskakĩ mã Juan nikamismamẽ?’ noko fatiroki,” ikanax yoinãnifo. 26 “Akka nõ iskafatiroma: ‘Yorafãfe Juan nĩchinifo,’ nõ fatiroma. Nõ yorafoki mesei keyokõichi shinãkani Niospa shinãmanaino Juan ato yoipaoni,” ikanax xanĩfofo yoinãnifo.
27 Nãskakaxõ Jesús yoinifo iskafakakĩ: “Nõ tãpiama,” faifono Jesúsri ato kemani iskafakĩ: “Ẽri mato yoima tsõa ea nĩchinimãkĩ ẽ iskafanõ,” Jesús ato fani.
Meka fetsafaxõ feronãfake rafeõnoa Jesús ato yoini
28 Jesús ato yoini: “Meka fetsafaxõ ẽ mato yoinõ. Feronãfake fisti fake naetapa rafeya ini. Nãskaxõ ãfe fake iyoa yoini: ‘Ẽfe tare ano kaxõ ea yonoxotãfe,’ fani. 29 Askafaito ãfe fãke kemani: ‘Ẽ kapaima,’ fani. Askafiax mã shinãx kani.
30 “Askata ãfe fake chipokori yoini iskafakĩ: ‘Mĩri kaxõ ẽfe tare ano ea yonoxotãfe,’ fani. Askafaito nãato kemani iskafakĩ: ‘Ia, epa. Ẽ yonotanõkĩ,’ fafiax kanima. 31 Akka, ¿fatoto a ãfe ãpa fichipaiyai keskafakĩ axonimẽ?” ato faito, “Iyoato axoni,” fanifo. Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Ẽ mato pãraima. Nã xanĩfo kori fĩxomisfo fe, nã kẽro chotaferomafo ãto chaka xatekanax mã Epa Nios Ifofakõikani. Akka mã afaa afeskafaxoma mã Epa Nios Ifofaama. 32 Akka Juan ato maotisafamis oni ato tãpimaxiki afeskax mã itiromãki, Niospa fichipai keskara. Akka mãkai Juan nikamisma. Akka nã xanĩfo kori fĩxomisfo feta nã kẽro chotaferomafãfe nikakõinifo. Akka mãto chaka mã xateama mã afara fetsafo shinãmis,” ixõ Jesús ato yoini.
Meka fetsafaxõ Jesús ato yoini a ato yonoxomis chakafoõnoa
(Mr. 12.1-12; Lc. 20.9-19)
33 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ea nikakapo ẽ mato meka fetsafaxõ yoinõ. Tare ifãfe ãfe tare ano uva fanani. Fanaxõ akiki keneakeni. Nãskaxõ mai põkini a mẽraxõ uva tsinĩxiki. Askatari pexe keya fani anoxõ kexexiki tsõa mẽeyamanõ. Mã askafakĩ fetsaxõ ato inãni nã uva tare kexenõfo. Nãskata mai fetsa ari kani. 34 Akka nã fimimistĩa mã ãfe fanafo pachiaino, a yonoxomisfo nĩchini a kexexonafo ato yõkaxõ nã ãfenã tiiri fixotanõfo. 35 Akka nã tare kexexonafãfe a xanĩfo yonoxomis achikaxõ fisti seteketsanifo. Askatari fetsari retenifo. Askatari fetsari tokirinĩ tsakaketsanifo. 36 Nãskakẽ tare ifãfe anã ãfe inafo ichapakõi nĩchini. Mã foafono nã tare kexemisfãfe ato askari fanifo.
37 “Mã ato askafapaxõ ãfe fakekõi nĩchini aõnoa shinãchakatama, ‘Ẽfe fake nikatirofokĩ,’ ixõ. 38 Akka mã ãfe fake kaito fichikanax nã tare kexemisfo aa ranã yoinãnifo: ‘Nato ãfe apa naano na fanafo fixii kiki. A nari retekape na ãfe fanafo nõkonã inõ,’ inifo. 39 Nãskakata achinifo. Mã achikaxõ tare pasotai iyokaxõ retenifo. 40 Akka, ¿mã tare ifo oxõ a tare kexemisfo ato afeskafatiromẽ?” ixõ Jesús ato yõkani.
41 Ato askafaito kemanifo: “Ato retetiro ato noitama yora chakafokẽ. Nãskaxõ tare ifãfe yora fetsafo ãfe tare inãtiro, nãfãfe inãnõfo nã ãfenã tiiri mã ãfe fana fimifo pachiano,” ixõ yoinifo.
42 Nãskata Jesús ato yoini meka fetsafaxõ: “¿Na kirika kenea anoa mã anemismamẽ? Iskafakĩ kenenifo:
Tokiri pexe fapaikakĩ nã pexe famisfãfe na tokiri chakara ixõ potafiafono, fetsafãfe fichikaxõ na tokiri sharakõi ikaxõ akiki pexe fatirofo. Nãskarifiakĩ xanĩfofofãfe, ‘Nakai afama,’ ikaxõ Niospa Fake õikaspamisfo. Askafafiaifono Niospa ãfe Fake katoni nõko Ifo inõ. Nãskakẽ nõ akiki inimakõi,
ixõ kirika ano kenenifo,” Jesús ato fani.
43 “Nãskakẽ ẽ mato yoi, taeyoi Nios fe rafexõ ãfe meka mã ato yoiyomis. Askafixõ mã ea nikakaspai. Nãskakẽ Epa Niospa fetsafo yoi ãfe meka ato tãpimanõfo afeska faxõ Nios Ifo sharakõifatiromakĩ. 44 Akka tokiriki fetsa pakeki aõ xao teketiro. Akka tokiri yoraki pakekĩ yamakõi fatatiro. Nãskarifiakĩ ẽ Niospa Fakekõixõ a ea nikakaspaifono ẽ ato omiskõimaxii,” ixõ Jesús ato yoini.
45 Akka nã Nios ato kĩfixomisfo ãto xanĩfofo feta fariseofãfe nikanifo Jesús meka fetsafaxõ ato yoiaito. Nãskakaxõ tãpinifo Jesús atoõnoa yoiaito. 46 Nãskakaxõ achipainifo. Akka achipaifikani mesenifo yorafãfemãi chanĩmara faifono Jesús Niospa meka ato yoimiskẽ. Nãskakẽ achinifoma achipaifikakĩ.