11
Niospa israelifo noikõi
Mã iskafakĩ shinãiraka: “Epa Niospa afe yorafo israelifo mã pota,” ixõ mã shinãiraka. Mã askaito ẽ mato kematiro iskafakĩ: “Maa, ato keyokõi potama. Nãskaxõ eari potama ẽri israeli. Akka Abraham fe Benjamín ẽfe xini. Nãskax ẽ israelikẽ ea Niospa potama,” ixõ ẽ mato kematiro. Epa Niospa afe yora inõpokoaifo israelifo ato katoyonixakĩkai ato potamisma. Shinãkapo. Nõko xini Elías israelifoõnoa yoikĩ kirika keneni iskafakĩ: “Ẽfe Ifãfe, a mĩ meka shara yoimisfo mã ato retemisfo. Askatari a mĩsa kamakixõ mia kĩfimisfo mã potafo. Iskaratĩa ẽ fistichi mia Ifofai. Anã ano tsoama. Eari retepaikani,” ixõ Elías Nios yoini. Nãskafaito nikakĩ Epa Niospa ¿afaa fanimẽ, Elías? Iskafakĩ kemani: “Maa. Meres fistikai mĩ ea chanĩmara faima. Akka nãno mĩ kaifo siete mil yorafãfe ea chanĩmara fakaxõ afaa fetsakai ifofaafoma. Akka yorafãfe onifanifo ãfe ane Baal, ‘Akai nõko niosra,’ famisfoma,” ixõ Niospa Elías yoini. Nãskarifiakĩ iskaratĩari ẽfe kaifo fisti rasichi mã Nios Ifofaafo, Niospamãi afetĩama ato noikĩ ato katoyonino afe yora inõfo. Niospa noko noikõisharakĩ noko ifi nõ afe yora inõ. Akka nõ afara sharafaõxokai noko ifima. Niospa noko afaa kopi yõkaima noko ifixiki. Akka ãakõi noko ifi noko noisharakĩ. Nãskakẽ nõ afara sharafatiroma noko ifinõ. Akka a nõ kopifa keskara noko õikĩ ãakõi noko ifikeranama. Nãskakẽ noko afaa kopi yõkaima ãakõimãi noko ifixõ.
Akka ẽfe kaifo israelifo fisti rasichi Nios fenapaonifo afe rafexikakĩ, nãfomãi Niospa katoyonino afe yora inõfo. Akka israeli fetsafãfe Nios nikakaspapaonifo Nios fe rafekaspakakĩ. Akka a Nios nikakaspaifãfe ãto õiti kerexkõifakaxõ nikakaspakani. Nãnori Niospa meka kirika kenekakĩ iskafanifo: “Epa Nios nikakaspakani nã oxafo keskarafo afaa shinãkanima. Askatari oa yora fẽxo keskara ipaikani. Nãskaxõ Nios nikakõipaikanima. Askafaifãfe Epa Niospa ãfe meka shara ato tãpimanima. Iskaratĩari nãskakani,” ixõ yõra kirikaki keneni. Askatari David kirika keneni iskafakĩ:
A Nios nikakaspaifãfe shinãkani iskafakakĩ: “A nõ piai ichapa ita nõko afama mĩshtifori ichapa. Nãskakẽ Niospa noko shara õi,” ixõ shinãkani, Nios nikayamafikakĩ. Akka nõko afama mĩshtiõxõ Niospa noko shara õima nõ afe ĩpaxanõ. A Nios nikakaspaifo ãto afama mĩshtiõnoax fenoxikani afama mĩshtifo shinãifãfe. Niospa ato omiskõimaxii. 10 Oa yora fẽxo keskara inõfo. Askarafãfe Nios nikayamaifono oa yora afara efekõi pefea keskara Niospa ato imanõ,
ixõ David kirika keneni a Nios nikakaspaifoõnoa yoikĩ.
Judeofomafãferi Jesús chanĩmara fakanax afe ipanakafo
11 Akka, ¿Niospa afe yorafo israelifo ato potapakenakamẽ? Maa, ato keyokõi potaima. Akka nã israelifãfe Cristo chanĩmara famisfomano a israelimafãferi mã Jesucristo chanĩmara fakani. Ifofaifono Niospa ato ifi afe yora inõfo. Akka nã israelifomafãfe mã Cristo chanĩmara faifono israelifãfe ato õikakĩ akairi Jesucristo chanĩmara fapaikani afe ipaxakakĩ. 12 Ẽfe kaifãfe, afara chakafamisfo Jesucristo Ifofapaimisfoma. Akka Epa Niospa nã maitio anoafo Jesucristoõnoa ato tãpimanano chanĩmara fakanax afe ipanakafo. Nãskaxõ Niospa ato shara faxõi, inimakõinõfo. Askatari ẽfe kaifo judeofãferi chipo Jesucristo chanĩmara fakanax inimai finakõixikani Niospa ato sharafaxõano.
13 Akka mã ẽfe kaifoyamafiano Epa Niospa ea mato mẽra nĩchini Jesúsnoa ẽ mato yoinõ. Ẽ inimakõi Epa Niospa ea katoni ẽ mato ano onõ. 14 Ẽ mato yoiaino mã Cristo chanĩmara fayanã mã inimakõiaito mato õikakĩ ẽfe kaifãferi Jesucristo chanĩmara fapaikani, mato keskara ipaikakĩ. Nãskarakõi ipainõfora. 15 Shinãkapo. Ẽfe kaifo judeofãfe Jesucristo chanĩmara fayamaifono Niospa ato potani anã afe yorakõi inõfoma. Akka nã maifo tii anoafãfe Cristo chanĩmara fakanax Nios fe rafekani. Nãskakẽ ẽfe kaifãferi Cristo chanĩmara faifono Niospa anã ato ifi afe yora inõfo. Nãskakanax sharakõi ixikani. Nã yora naax otoa keskara itirofo, inimakõikani. 16 Nãskaxõ ẽ anã mato yoinõ pãakiri keparanãkĩ iskafakĩ: Pãa kaxke pishta Niosnã ikano keyokõi ãfenã itiro. Nãskatari ifi ãfe tapo ãfenã ikano ãfe teshpafori keyokõi Niosnã itiro. Nãskarifiakĩ ẽfe kaifãfe Jesucristo chanĩmara fakakĩ taefanifo fisti rasichi. Nãskakẽ ãto fenafãfe Nios Ifofakanax chipo afe yora ixikani chanĩmara fakanax.
17 Ẽ mato afara fetsa anã yoinõ mã tãpinõ. Ẽfe kaifo judeofo ifi olivo ãfe põya keskarafo. Nã ifi põya fimioma ifãfe mextexõ potatiro. Nãskaxõ ifi olivo fetsa nã nii mẽra nia ãfe põya fetsa fĩaxõ tichixotiro nã olivo kayakõiki. Nãskarifiakĩ judeofãfe Jesucristo chanĩmara fayamaito Niospa mã ato pota. Akka mã judeofoma. Mãfi nã ifi olivo nii mẽra nia keskarafokĩ. Nã ifi ifoyama keskarafo, mã. Nãskax mã Epa Niospa yora ipaonima. Akka Jesucristo mã Ifofaito Niospa mato ifi afe yora mã inõ. Nãskata nã ifi olivo mã ãfe põya tichiax ãfe tapo mẽranoax yosiaino foaisharatiro. Nãskarifiakĩ nã judeofãfe ãto xinifãfe mekaõxõ mã Niosnoa tãpisharakõiafo nã ifi olivo yosiai keskaraxõ. 18 Iskara shinãyamakãfe: “Nõ sharakẽ noko Niospa ifia. Akka judeofo chakafokẽ Niospa mã ato pota,” iyamakãfe. Shinãkapo. Mãfi ifi ãfe põya keskarafo. Ifi põyakai ãfe tapomais nitiroma, xanatiro. Ifi põyafo aõ tapoõnoax nia. Nãskarifiakĩ judeofo ãto xinifãfe Nios tãpinifo taefakakĩ. Atoõxõ mãri Nios tãpitiro.
19 Mã shinãiraka iskakĩ: “Ifi põya chakakẽ, ifãfe mextexõ põtatiro. Nãskarifiakĩ judeofãfe Jesucristo chanĩmara fayamaifono Niospa ato potani. Akka nõ judeofo keskarama nõ Jesucristo chanĩmara faax nõ afe ipanaka,” ixõ mã shinãiraka. 20 Nã mã yoiai keskara chanĩmakõikĩ kexemesharakãfe. Akka judeofãfe chanĩmara fayamaifãfe Epa Niospa ato potani. Nã judeofo potani keskafakĩ Epa Niospa matori potatiroki. Kexemesharakãfe, mã anã Jesús chanĩmara fayamaito matori potatiroki. Nãskakẽ kakapaiyamakãfe. Mã Jesús chanĩmara fayamax mã fenotiroki. 21 Judeofãfe Nios chanĩmara fakĩ taefafianifono chipo ãto fenafãfe chanĩmara fayamaifãfe Niospa ato potani. Mãri mã chanĩmara fayamaito matori potatiroki.
22 Akka shinãkapo. Niospa noko noifiaino nõ nikayamaino noko tãpimatiro omiskõimakĩ. Nãskakẽ judeofãfe chanĩmara fayamaifãfe ato omiskõimakĩ ato potai. Akka Niospa mato noikĩ afe yora mato imai. Nãskakẽ mato noiai keskara shinãfafãikãfe. Chanĩmara fafafãikãfe. Mã askafayamaino matori potatiro. 23 Ẽfe kaifo judeofãfe anã chaka shinãkakima, Jesús chanĩmara faifono anã afe yora Epa Niospa ato imatiro. Ifi mextexõ anã ãfe põya tichixotiro anã foainõ. Nãskarifiakĩ Epa Niospa anã ato ifitiro afe yora inõfo. 24 Mãkai judeofoma. Judeofo ifi olivokõi keskarafo. Akka mã judeoma. Mã nã olivo nii mẽra nia keskara. Olivokõi ãfe ifãfe nã nii mẽra olivo ãfe põya xatexõ olivokõiki tichitiro foaisharanõ. Nãskarifiai mã Niospa yora ipaonima. Akka iskaratĩa Epa Niospa mato ifia mã afe yorafo inõ. Nãskakẽri ẽfe kaifo anã Niospa ato ifipaisharakĩ ifitiro afe yora inõfo. Jesús chanĩmara faifãfe afe yorafo ato imatiro.
Epa Niospa judeofo anã ato ifixii afe yora inõfo
25 Efe yora mĩshtichi, mãfi israelifoma. Meka fetsaõnoa mã nikamisma ẽ mato tãpimanõ mãto shinã mẽraxõ mã shinãnõ, nã ẽ mato yoiai keskara mã tãpiax kakapaimis mã inõma, mã iskanõma: “Nõ israelifo keskarama, nõ sharafinakõia,” mã inõma. Chanĩma, iskaratĩa ẽfe kaifo israelifãfe ãto õiti kerexkõixõ Niospa meka shara Jesúsnoa nikakaspakani. Akka israelifãfema Jesús chanĩmara faafono Niospa ato ifini afe yora ato imaxii. Nãskatari ẽfe kaifãferi anã Nios chanĩmara faifãfe Niospa anã ato ifixii afe yora inõfo. 26 Akka keyokõichi israelifãfe Jesús chanĩmara faifãfe Epa Niospa ato ifixii afe yora inõfo. Nãnori Isaías kirika keneni iskafakĩ:
Nõko Ifo Sión anoax oxii nõko chaka noko soaxoxiki nõ afe ĩpaxanõ. Nã nõko Ifo israeli yora ixii. Nãato israelifo ifiyoi anã afara chaka ãto ifo inõma,
ixõ Isaías kirika keneni. 27 Askata Isaías Niospa meka anã yoini iskafakĩ:
Ẽ ato yoiyoni keskara ẽ ãto chaka ato soaxoxii,
ixõ Niospa yoini Isaías kirikaki keneni.
28 Jesúsnoa meka shara judeofãfe nikakaspakani, noikaspakakĩ. Akka mã judeoma. Nãskakẽ Epa Niospa mato sharafaxõa ãfe meka shara Jesúsnoa mã chanĩmara fanõ. Akka judeofãfe ãto xinifo Niospa yoini iskafakĩ: “Ẽ mato ifi mã efe yora inõ,” ixõ ato yoini. Nãskakẽ ãto xinifoõxõ Niospa ato noi, ãfe fenafori noikõi. 29 Epa Niospa ẽfe kaifo ãfe afama mĩshti inãxixakĩ yoiyoni keskara anã fetsafaima afetĩamamãi ato ifiyonixakĩ. Nãskakĩ ato potapakenakama. 30 Akka mã judeoyamafixõ mã Epa Nios nikayopaonima. Akka iskaratĩa mã anã nikayospa ipaima. Nãskakẽ Niospa mato sharafaxopai mã chanĩmara faito. Akka ẽfe kaifo judeofo ato sharafaxopaifiaito nikakaspapaonifo. Nãskakẽ mã chanĩmara faito Epa Niospa mato noikĩ mato sharafaxõi. 31 Nã mã Nios nikakaspayopaoni keskakani ẽfe kaifofo. Nãskafiaifono nã mato noiai keskari fakĩ atori Niospa noikõi. Nãskakẽ chipo Epa Nios anã shinãxikani. 32 Epa Niospa yoini tãpixõ iskafakĩ: “Yora keyokõichi chakafamisfo, nikayospafo,” ixõ yoini. Askafiaifono ato noikĩ ato chaka soaxoxii afe ĩpaxanõfo.
Nios sharafinakõia
33 ¡Aicho! ¡Nõko Nios sharakõi! Afama mĩshti tãpikõia. Shinãsharakõia. Ãfe shinã mẽraxõ yorafoõnoa shinãi keskara tsõa tãpitiroma. Aato akai keskara tsõa tãpitiroma. 34 Tsõa nõko Ifãfe shinãi keskara tãpitiroma. Tsõarikai nõko Ifo tãpimatiroma. 35 Tsõarikai nõko Ifo afaa inãma noko niminõ. 36 Ares ãfe shinãmã shinãxõ afama mĩshti onifani. Keyokõi ãfenã. Aõnoax nipanaka. Nãskakẽ, “Nios sharakõira,” fapanakafo. Askapainõ.