6
Los discípulos recogen espigas en el día de reposo
Ni̱ ꞌngo̱ güi naránj ruhua ni ngüi̱, ni̱ achéj Jesús riqui nnaa̱ strigo. Ngaa ni̱ rocoj ni tsínj nicoꞌ Jesús ca strigo. Ni̱ dixa raꞌa ni sij ca. Ni̱ gahui strigo, ni̱ xa ni sij. Ngaa ni̱ nachínj snanꞌanj ni tsínj fariseo ni sij. Ni̱ gataj ni síꞌ:
―Ni̱ u̱n sin huin ni̱ ꞌyaj á re̱ꞌ da únj. Ni̱ naꞌuej si-ley Yanꞌanj sisi̱ gui̱ꞌyaj néꞌ sun daj güi naránj ruhua néꞌ mánj. ―Daj gataj ni sij.
Ngaa ni̱ gataj Jesús:
―Hua gaya á re̱ꞌ si guiꞌyaj xíꞌ David níꞌ. Daj si ꞌngo̱ güi ngaa gachin xiꞌna̱ riqui ni du̱güiꞌ sij, ni̱ gatúj sij chruhua ducuá Yanꞌanj. Ni̱ xacaj sij si-chra̱chrunj Yanꞌanj. Ni̱ xa sij. Ni̱ gaꞌuiꞌ si xa ni tsínj ma̱n nga̱ sij nu̱nj si urin chrej gaꞌue xa̱ chrachrúnj daj. ―Daj gataj Jesús.
Ni̱ gataj ru̱huaꞌ yún Jesús:
―Ni̱ nicaj sūnj rian ni güi naránj ruhua néꞌ huīnj daꞌníj ni ngüi̱. ―Gataj Jesús gunun ni tsínj fariseo.
El hombre de la mano seca
Ango güi naránj ruhua ni ngüi̱, ni̱ gatúj Jesús chruhua si-nuhui ni tsínj israelita. Ni̱ gaxi̱ꞌi sij digyán sij rian ni tsínj daj. Ni̱ yuꞌuj daj ni̱ nne ꞌngo̱ tsínj hua naco̱ anéj chrej raꞌa sa̱ꞌ síꞌ. Ni̱ nagaꞌnaj ni tsínj digyán ley nga̱ ni tsínj fariseo sisi̱ ga̱nahuin tsínj daj, gui̱ꞌyaj Jesús güi naránj ruhua ni ngüi̱. Daj si huin ruhua ni síꞌ ga̱ꞌmi gaquinꞌ ni síꞌ xiꞌí Jesús. Sani̱ guiniꞌi Jesús si ani ruhua ni síꞌ. Ngaa ni̱ gataj Jesús rian tsínj daj:
―Na̱xuman so̱ꞌ, ni̱ gui̱niquinꞌ so̱ꞌ da̱ni ni únj. ―Daj gataj Jesús.
Ngaa ni̱ naxu̱man tsínj daj. Ni̱ ganiquinꞌ sij.
Ni̱ gataj Jesús gunun ni tsínj nagaꞌnaj daj:
―Nachínj snanꞌān ꞌngo̱ nuguanꞌ a ni é re̱ꞌ. Aꞌuej si-ley Yanꞌanj sisi̱ gui̱ꞌyaj sa̱ꞌ néꞌ güi naránj ruhua néꞌ níꞌ. Asi̱ sa̱ꞌ gui̱ꞌyaj quij néꞌ, ruhua á re̱ꞌ níꞌ. Ni̱ aꞌuej si-ley Yanꞌanj sisi̱ na̱caj néꞌ ꞌngo̱ tsínj ruhua ga̱huiꞌ níꞌ. Asi̱ sa̱ꞌ ga̱huiꞌ sij, ruhua á re̱ꞌ sa̱ꞌ. ―Daj gataj Jesús.
10 Ni̱ niꞌyaj Jesús rian daranꞌ ni tsínj mán ganica̱j xiꞌníj sij. Ni̱ gataj sij gunun tsínj daj:
―Du̱cua so̱ꞌ raꞌá so̱ꞌ. ―Gataj Jesús.
Ni̱ ducua síꞌ raꞌa síꞌ. Ni̱ ganahuin raꞌa síꞌ. 11 Sani̱ ducu gaꞌman ruhua ni tsínj nagaꞌnaj daj. Ni̱ gaxi̱ꞌi ni sij digaꞌmi dugüiꞌ ni sij sisi̱ da̱j gui̱ꞌyaj xi̱ꞌi ni sij nga̱ Jesús.
Elección de los doce apóstoles
12 Ni̱ ꞌngo̱ ni güi daj ganꞌanj Jesús riqui ꞌngo̱ quij. Ni̱ gachínj jniꞌyaj sij ni̱ganꞌ ni̱nꞌ rian Yanꞌanj. 13 Ni̱ ngaa guixigui̱n, ni̱ gaquínj sij ni tsínj nicoꞌ sij ga̱ꞌnaꞌ. Ni̱ nacui sij xu̱huij ni síꞌ. Ni̱ duguꞌna̱j sij ni tsínj daj apóstol. Ni̱ nuguanꞌ daj huin ruhuaj gata tsínj aꞌmi si-nu̱guanꞌ Jesús rian ni ngüi̱. 14 Ni̱ ꞌngo̱ ni sij huin Simón. Ni̱ duguꞌna̱j Jesús Pedro síꞌ nej. Ni̱ ango síꞌ huin jnánj Pedro, tsínj gu̱ꞌnaj Andrés. Ni̱ ángo ni síꞌ huin Juan nej, Felipe nej, Bartolomé nej, 15 Mateo nej, Tomás nej, Jacobo, daꞌníj Alfeo nej. Ni̱ ángo síꞌ huin Simón huin síꞌ tsínj gu̱ꞌnaj Celote nej. 16 Ni̱ ángo síꞌ huin Judas, tsínj huin jnánj Jacobo. Ni̱ ángo síꞌ huin Judas, tsínj digyán chrej rian ni tsínj gaꞌna̱ꞌ gui̱daꞌa Jesús.
Jesús atiende a una multitud
17 Ni̱ nanij Jesús riqui quij nga̱ xu̱huij ni apóstol. Ni̱ ganiquinꞌ sij rian hua ta. Ni̱ nahuin yuꞌ nico ni tsínj nicoꞌ rucu sij nga̱ nico ni ngüi̱ ꞌna̱ꞌ estado Judea nga̱ xumanꞌ Jerusalén nej, ni ngüi̱ ma̱n duꞌua nnee yanꞌanj huin nu̱ngüej xumanꞌ gu̱ꞌnaj Tiro nga̱ Sidón nej. Ni̱ guisíj ni ngüi̱ daj rian nne Jesús si gahuin ruhua ni sij gu̱nun ni sij si-nu̱guanꞌ síꞌ. Ni̱ gahuin ruhua ni sij ga̱nahuin ni sij sisi̱ xiꞌnej xiꞌi̱ aꞌnanꞌ ni sij, gui̱ꞌyaj Jesús. 18 Ni̱ ganahuin ni ngüi̱ yaco ranꞌ ꞌyaj ni nane̱ xi̱ꞌi, guiꞌyaj Jesús. 19 Ni̱ gahuin ruhua ni ngüi̱ ga̱nun raꞌa ni sij manꞌan Jesús xiꞌí si nicaj fuerza síꞌ. Ni̱ ganahuin daranꞌ ni sij, guiꞌyaj síꞌ.
Bienaventuranzas y ayes
20 Ngaa ni̱ nachica Jesús rian sij niꞌyaj sij ni tsínj nicoꞌ sij. Ni̱ gataj sij:
―Hua ꞌueé rian án re̱ꞌ si huin ni é re̱ꞌ ni ngüi̱ yaco ranꞌ. Daj si ga̱ne ni̱ganj ni é re̱ꞌ rian nicaj sun Yanꞌanj.
21 ’Hua ꞌueé rian ni é re̱ꞌ si huin ni é re̱ꞌ ni ngüi̱ achin xiꞌna̱ riqui yya̱j. Daj si gui̱riꞌ a ni é re̱ꞌ si xa̱ nico ni é re̱ꞌ, gui̱ꞌyaj Yanꞌanj.
’Ni hua ꞌueé gui̱ꞌyaj Yanꞌanj rian án re̱ꞌ si huin a ni é re̱ꞌ ni ngüi̱ aco. Daj si ga̱ꞌngaꞌ ni é re̱ꞌ, gui̱ꞌyaj Yanꞌanj.
22 ’Ni hua ꞌueé rian án re̱ꞌ si nun huin xa̱nꞌ ruhua ni ngüi̱ ni̱ꞌyaj ni sij ni é re̱ꞌ, sisi̱ ri ni̱ni ni sij ni é re̱ꞌ nej, sisi̱ aꞌmi quij ni sij rian xiꞌí ni é re̱ꞌ nej, sisi̱ aꞌmi quij ni sij xiꞌí si-xugüi ni é re̱ꞌ xiꞌí si nicoꞌ ni é re̱ꞌ manꞌānj, huīnj daꞌníj ni ngüi̱. 23 Ngaa ni̱ güi gui̱ranꞌ a ni é re̱ꞌ daj, ni̱ ducu ga̱huin nia̱ꞌ ruhua á re̱ꞌ. Ni̱ güe̱j a ni é re̱ꞌ ga̱huin nia̱ꞌ ruhua á re̱ꞌ xiꞌí si gui̱ꞌyaj sa̱ꞌ ꞌueé Yanꞌanj nga̱ á re̱ꞌ ngaa na̱nꞌ ni é re̱ꞌ xataꞌ. Ni̱ hué daj guiꞌyaj quij ni xi ni tsínj ꞌyaj quij daj nga̱ ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj asi̱j ná.
24 ’Sani̱ ducu niqui niman ni é re̱ꞌ huin ni é re̱ꞌ ni tsínj xuruꞌue. Daj si urin xungüi̱ nan gui̱riꞌ ni é re̱ꞌ si huin nia̱ꞌ ruhua ni é re̱ꞌ.
25 ’Ni ducu niqui niman ni é re̱ꞌ ni tsínj gara ran riqui yya̱j. Sani̱ ne̱ꞌ ru̱cu ni̱ ga̱chin xiꞌna̱ riqui ni é re̱ꞌ.
’Ni̱ ducu niqui niman ni é re̱ꞌ ni tsínj aꞌngaꞌ acuanꞌ. Sani̱ ne̱ꞌ ru̱cu ni̱ na̱ni ruhua á re̱ꞌ. Ni̱ ga̱co ni é re̱ꞌ nej.
26 ’Ni ducu niqui niman ni é re̱ꞌ ngaa aꞌmi sa̱ꞌ ni ngüi̱ xiꞌí ni é re̱ꞌ. Ni̱ daꞌngaꞌ daj gaꞌmi ni xi ni ngüi̱ daj rian ni tsínj gataj sisi̱ aꞌmi ni síꞌ si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj xa̱ngaꞌ. Sani̱ tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin ni síꞌ. ―Daj gataj Jesús.
El amor hacia los enemigos; la regla de oro
27 Ni̱ gataj ru̱huaꞌ yún Jesús:
―Sani̱ atā gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ ga̱huin ꞌi̱ ruhua á re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ ni ngüi̱ ununꞌ nga̱ á re̱ꞌ. Ni̱ gui̱ꞌyaj sa̱ꞌ á re̱ꞌ nga̱ ni tsínj nun huin xa̱nꞌ ruhua niꞌyaj á re̱ꞌ nej. 28 Ni̱ ga̱ꞌmi sa̱ꞌ a ni é re̱ꞌ rian ni ngüi̱ aꞌmi nuguanꞌ quij rian án re̱ꞌ. Ni̱ ga̱chinj jniꞌyaj á re̱ꞌ rian Yanꞌanj sisi̱ gui̱ꞌyaj Yanꞌanj sinduj rian ni ngüi̱ aꞌmi quij rian án re̱ꞌ nej. 29 Ni̱ sisi̱ hua ꞌngo̱ tsínj ga̱ꞌuiꞌ anéj chrej rián re̱ꞌ, ni̱ ga̱ꞌninꞌ ruhuá re̱ꞌ da̱nicaj re̱ꞌ ga̱ꞌuiꞌ síꞌ anéj chrej rián re̱ꞌ nej. Sisi̱ ga̱ꞌnej ꞌngo̱ tsínj si-re̱to re̱ꞌ, ni̱ ga̱ꞌninꞌ ruhuá re̱ꞌ si ga̱ꞌnej sij si-gató re̱ꞌ nánj. 30 Ga̱ra xiná re̱ꞌ ga̱ꞌuiꞌ re̱ꞌ si achínj ni ngüi̱ rián re̱ꞌ. Ni̱ sisi̱ ga̱ꞌnej ni ngüi̱ ꞌngo̱ siꞌyáj re̱ꞌ, ni̱ si̱ nachínj re̱ꞌ siꞌyáj re̱ꞌ mánj. 31 Ni̱ da̱j rúnꞌ huin ruhua ni é re̱ꞌ gui̱ꞌyaj sa̱ꞌ ni ngüi̱ nga̱ ni é re̱ꞌ, ni̱ daꞌngaꞌ daj gui̱ꞌyaj sa̱ꞌ manꞌan ni é re̱ꞌ nga̱ ni sij.
32 ’Ni̱ sisi̱ ꞌi̱ ruhua ni é re̱ꞌ niꞌyaj ni é re̱ꞌ urin ni ngüi̱ ꞌi̱ ruhua niꞌyaj manꞌán re̱ꞌ, ngaa ni̱ si̱ gani ruhua á re̱ꞌ sisi̱ na̱ruꞌue Yanꞌanj rian án re̱ꞌ mánj. Daj si da ni tsínj ꞌyaj gaquinꞌ, ni̱ ꞌi̱ ruhua ni sij niꞌyaj ni sij ni tsínj ꞌi̱ ruhua niꞌya ni sij. 33 Ni̱ sisi̱ gui̱ꞌyaj sa̱ꞌ re̱ꞌ rian urin ni ngüi̱ ꞌyaj sa̱ꞌ nga̱ manꞌán re̱ꞌ, ngaa ni̱ u̱n sin huin ni̱ na̱ruꞌue Yanꞌanj rian án re̱ꞌ, ruhua á re̱ꞌ únj. Daj si ꞌyaj sa̱ꞌ ni ngüi̱ ꞌyaj gaquinꞌ rian ni dugüiꞌ ni sij. 34 Ni̱ sisi̱ chra̱cuij re̱ꞌ sanꞌanj rian urin ni ngüi̱ ga̱ꞌue na̱ruꞌue rián re̱ꞌ, ngaa ni̱ sé ꞌngo̱ nuguanꞌ huin mánj. Ni̱ u̱n sin huin ni̱ na̱ruꞌue Yanꞌanj rian án re̱ꞌ, ruhua á re̱ꞌ únj. Daj si daꞌngaꞌ daj ꞌyaj ni tsínj ꞌyaj gaquinꞌ, chracuij ni sij sanꞌanj rian ni dugüiꞌ ni sij. Ni̱ anaꞌuij ni sij si na̱huin raꞌa ni sij.
35 ’Hué dan ni̱ ga̱huin ꞌi̱ ruhua á re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ ni ngüi̱ ununꞌ nga̱ á re̱ꞌ. Ni̱ gui̱ꞌyaj sa̱ꞌ á re̱ꞌ rian ni ngüi̱ nej. Ni̱ chra̱cuij a ni é re̱ꞌ rasu̱n ni ngüi̱. Ni̱ si̱ ganaꞌuij ni é re̱ꞌ si na̱riqui ru̱huaꞌ yún ni sij rian án re̱ꞌ mánj. Ngaa ni̱ manꞌan Yanꞌanj gui̱ꞌyaj ꞌueé ni̱nꞌ nga̱ á re̱ꞌ. Ni̱ ga̱huin a ni é re̱ꞌ daꞌníj Yanꞌanj achij nne xataꞌ. Daj si ꞌyaj sa̱ꞌ Yanꞌanj nga̱ ni ngüi̱ nitaj si acaj cuenta si ꞌyaj sa̱ꞌ Yanꞌanj rian ni sij. Ni̱ hué daj ꞌyaj sa̱ꞌ Yanꞌanj nga̱ ni ngüi̱ xi̱ꞌi nej. 36 Ni̱ ga̱huin ꞌi̱ ruhua ni é re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ ni ngüi̱ da̱j rúnꞌ ꞌi̱ ruhua chrej ni é re̱ꞌ nne xataꞌ niꞌya yu̱nꞌ nej aj.
El juzgar a los demás
37 ’Si̱ gaꞌuiꞌ a ni é re̱ꞌ gaquinꞌ dugüiꞌ a ni é re̱ꞌ mánj. Asíj ni̱ si̱ gaꞌuiꞌ Yanꞌanj gaquinꞌ a ni é re̱ꞌ. Ni̱ si̱ gataj ni é re̱ꞌ sisi̱ daꞌui dugüiꞌ ni é re̱ꞌ gaquinꞌ mánj. Ngaa ni̱ nitaj si ga̱taj Yanꞌanj si daꞌui manꞌan án re̱ꞌ gaquinꞌ nej. Gui̱nicaj ni é re̱ꞌ ꞌngo̱ niman nico rian ni dugüiꞌ ni é re̱ꞌ, ngaa ni̱ Yanꞌanj gui̱nicaj ꞌngo̱ niman nico rian xiꞌí manꞌan ni é re̱ꞌ nej. 38 Ga̱ꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ rian ni ngüi̱, ngaa ni̱ Yanꞌanj ri̱qui rian án re̱ꞌ nej. Ni̱ da̱j rúnꞌ ꞌyaj ꞌngo̱ tsínj sa̱ꞌ ruhua duꞌuej ꞌníj, ni̱ ara sa̱ꞌ sij rio̱, ni̱ daꞌngaꞌ daj gui̱riun sa̱ꞌ Yanꞌanj rio̱ riqui-íꞌ rian néꞌ ga̱ꞌnij néꞌ chruhua xinánj néꞌ. Ni̱ gui̱ꞌyaj ran Yanꞌanj rio̱. Ni̱ na̱gunanꞌ-ánꞌ rio̱ daj. Ni̱ ga̱ra sa̱ꞌ Yanꞌanj rio̱ daj nej. Ni̱ da̱j rúnꞌ ꞌyaj ni é re̱ꞌ nga̱ dugüiꞌ ni é re̱ꞌ, ni̱ daꞌngaꞌ daj gui̱ꞌyaj Yanꞌanj nga̱ ni é re̱ꞌ nej. ―Daj gataj Jesús gunun ni sij.
39 Ngaa ni̱ nani Jesús ꞌngo̱ cuento digyán sij rian ni tsínj nicoꞌ sij. Ni̱ gataj sij:
―Ni̱ ga̱ꞌue di̱gyán tsínj duri daj chrej rian ango tsínj duri ga̱nꞌanj nu̱ngüej sij ruhua á re̱ꞌ níꞌ. Si̱ gaꞌue mánj. Ga̱nꞌanj nu̱ngüej sij, sani̱ gui̱nij nu̱ngüej sij chruhua ꞌngo̱ yuꞌuj nánj. 40 Nitaj si huin rian ꞌngo̱ tsínj ꞌna̱ꞌ ga̱huin chru̱n daj nga̱ tsínj digyán rian sij. Sani̱ sisi̱ ga̱huin chru̱n sa̱ꞌ sij, ngaa ni̱ ga̱huin sij rúnꞌ huin tsínj digyán rian sij. 41 Ni̱ u̱n sin huin ni̱ niꞌyáj re̱ꞌ sisi̱ nu̱n daru̱ chrun rundij rian jnánj re̱ꞌ únj. Sani̱ nitaj si niꞌyáj re̱ꞌ si nu̱n ꞌngo̱ caj rundij rian manꞌán re̱ꞌ. 42 Ni̱ sisi̱ nitaj si acáj re̱ꞌ cuenta si nu̱n ꞌngo̱ caj rián re̱ꞌ, ni̱ asa̱ꞌ ga̱ꞌue ga̱taj re̱ꞌ rian jnánj re̱ꞌ: “Gui̱niquinꞌ acuánꞌ re̱ꞌ, ni̱ gui̱rīj daru̱ chrun rundij rián re̱ꞌ aj.” Ni̱ sisi̱ da̱j atáj re̱ꞌ, ni̱ tsínj digyaꞌ yunꞌunj huín re̱ꞌ. Gui̱ri siní re̱ꞌ caj nu̱n rian manꞌán re̱ꞌ aj. Ngaa ni̱ ga̱ꞌue gui̱niꞌyaj sa̱ꞌ re̱ꞌ gui̱ri re̱ꞌ daru̱ chrun rian jnánj re̱ꞌ aj. ―Daj gataj Jesús gunun ni sij.
Por sus frutos los conoceréis
43 Ngaa ni gataj ru̱huaꞌ yún Jesús:
―Ni̱ chrun sa̱ꞌ, ni̱ si̱ gaꞌue ga̱yu chruj nitaj si hua sa̱ꞌ mánj. Ni̱ chrun nitaj si hua sa̱ꞌ, ni̱ si̱ gaꞌue ga̱yu chruj hua sa̱ꞌ chraj mánj. 44 Ngaa ni̱ꞌyaj néꞌ da̱j hua si ayu chra̱ ꞌngo̱ chrun daj, ni̱ niꞌi néꞌ u̱n chrun huin-ínꞌ. Si̱ gaꞌue ga̱ꞌne néꞌ higo riqui ni coj tanj mánj. Ni̱ si̱ gaꞌue na̱ranꞌ néꞌ uva riqui coj yatan mánj. 45 Ni̱ ꞌngo̱ tsínj sa̱ꞌ, ni̱ aꞌmi síꞌ nuguanꞌ sa̱ꞌ xiꞌí si nara sa̱ꞌ síꞌ nuguanꞌ hua sa̱ꞌ chruhua niman síꞌ. Sani̱ tsínj quij hua, ni̱ aꞌmi síꞌ nuguanꞌ quij xiꞌí si nara síꞌ nuguanꞌ quij chruhua niman síꞌ. Daranꞌ ni nuguanꞌ nara néꞌ chruhua nimúnꞌ, ni̱ hué ni nuguanꞌ daj ahui duꞌóꞌ aꞌmíꞌ. ―Daj gataj Jesús.
Los dos cimientos
46 Ngaa ni̱ gataj ru̱huaꞌ yún Jesús:
―Ni̱ u̱n sin huin ataj ni é re̱ꞌ sisi̱ Señor huīnj, sani̱ nitaj si dagahuin a ni é re̱ꞌ si atā gu̱nun a ni é re̱ꞌ únj. 47 Yya̱j ni̱ ga̱tā gu̱nun a ni é re̱ꞌ da̱j hua ꞌngo̱ tsínj ꞌna̱ꞌ riānj. Ni̱ unun síꞌ. Ni̱ dagahuin síꞌ si atā gu̱nun síꞌ nej. 48 Huin síꞌ rúnꞌ huin ꞌngo̱ tsínj gui̱ꞌyaj hueꞌ. Gánj gu̱nun sini ya̱n síꞌ gu̱nun ni̱nꞌ ruhua. Ni̱ guneꞌ síꞌ daqui hueꞌ-éꞌ rian huej. Hué dan ni̱ ducu gahui nane̱. Ni̱ gara xinéj nnee. Ni̱ gaꞌuiꞌ nucuaj nnee daj rian hueꞌ. Sani̱ nun guisiquiꞌ hueꞌ daj. Daj si gahuin ran sa̱ꞌ hueꞌ-éꞌ guneꞌ síꞌ rian huej. 49 Ni̱ hua ango tsínj unun si-nu̱guanꞌānj. Sani̱ nun di̱gahuin síꞌ si atā gu̱nun síꞌ. Ni̱ tsínj daj huin rúnꞌ huin ꞌngo̱ tsínj guiꞌyaj hueꞌ rian yoꞌój chru. Sani̱ nun ga̱nj gu̱nun síꞌ rian guneꞌ síꞌ daqui hueꞌ. Ngaa ni̱ gara xinéj nnee. Ni̱ gaꞌuiꞌ nucuaj nnee daj rian hueꞌ. Ngaa ni̱ ꞌngo̱ ganatúj óꞌ. Ni̱ ꞌngo̱ guereꞌ hueꞌ-éꞌ da aj. Daj hua tsínj nun unun si-nu̱guanꞌānj. ―Gataj Jesús gunun ni tsínj nicoꞌ sij.