1 Ngaa guisíj ni̱ gaꞌmi Jesús rian ni ngüi̱ nga̱ rian ni tsínj nicoꞌ síꞌ. 2 Ni̱ gataj sij:

―Nicaj sun ni tsínj digyán ley nga̱ ni tsínj fariseo da̱j rúnꞌ guinicaj sun Moisés. 3 Yuꞌuj daj ni̱ da̱gahuin ni é re̱ꞌ rian ni sij. Ni̱ gui̱ꞌyaj ni é re̱ꞌ si ataj ni sij. Sani̱ si̱ gachej ni é re̱ꞌ chrej chéj ni sij. Daj si ataj ni sij ꞌngo̱ nuguanꞌ, ni̱ ꞌyaj ni sij ango nuguanꞌ. 4 Ni̱ da̱j rúnꞌ ꞌyaj ꞌngo̱ tsínj ngaa yaꞌi̱ ꞌngo̱ carga ga̱ta ꞌngo̱ dugüiꞌ síꞌ, ꞌyaj síꞌ, ni̱ daꞌngaꞌ daj ꞌyaj ni sij. Daj si ꞌyaj ni sij sisi̱ ga̱ta ni ngüi̱ carga yaꞌi̱ huin ni nuguanꞌ aꞌninꞌ ni sij sun rian ni síꞌ. Ni̱ utaꞌ ni sij carga daj dacan xicój ni síꞌ. Sani̱ a doj naꞌuej ruhua ni sij chra̱cuij ni sij chra̱ raꞌa ni sij nga̱ carga daj. 5 Ni̱ daranꞌ si ꞌyaj ni sij, ni̱ daꞌngaꞌ daj ꞌyaj ni sij sisi̱ gui̱niꞌi ni ngüi̱. Ni̱ naguiꞌyaj garaꞌ ni sij rian nu̱n si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj nu̱n yo ni sij. Ni̱ hué daj naguiꞌyaj xe̱ꞌe ni sij yuꞌuej nicoꞌ duꞌua si-ganꞌ ni sij nej. 6 Ni̱ nanaꞌuiꞌ ni sij ꞌngo̱ yuꞌuj sa̱ꞌ ga̱ne ni sij rian ꞌyaj ni sij ꞌngo̱ guiꞌyanj. Ni̱ hué daj nanaꞌuiꞌ ni sij sisi̱ ga̱ne ni sij chrun xila sa̱ꞌ chruhua si-nuhui ni sij nej. 7 Ni̱ huin ruhua ni sij sisi̱ ga̱ꞌmi sa̱ꞌ ni ngüi̱ nga̱ ni sij ngaa chéj ni sij rian yuꞌue̱. Ni̱ hué daj huin ruhua ni sij sisi̱ du̱guꞌnaj ni tsínj “maestro” ni sij. 8 Si̱ duna ni é re̱ꞌ si ga̱taj ni ngüi̱ sisi̱ “maestro” huin ni é re̱ꞌ mánj. Daj si ꞌngo̱ jna̱nj daranꞌ ni é re̱ꞌ. Ni̱ urin maestro huin Cristo rian ni é re̱ꞌ nej. 9 Ni̱ si̱ duguꞌna̱j ni é re̱ꞌ “chrej” ꞌngo̱ tsínj ma̱n chruhua xungüi̱ mánj. Daj si urin chrej ni é re̱ꞌ huin Yanꞌanj xa̱ngaꞌ nne xataꞌ. 10 Ni̱ si̱ duna ni é re̱ꞌ si ga̱taj ni ngüi̱ sisi̱ nicoꞌ ni sij ni é re̱ꞌ mánj. Daj si urin Cristo huin tsínj gui̱nicoꞌ ni é re̱ꞌ aj. 11 Ni̱ tsínj huin achij scanij ni é re̱ꞌ, ni̱ daꞌui sij gu̱nánj guitsi sij rian ni é re̱ꞌ. 12 Daj si u̱n tsínj huin ruhua ga̱huin achij, ni̱ gu̱naj sij ne̱ꞌ ru̱cu. Ni̱ u̱n tsínj huin ruhua gu̱naj ne̱ꞌ ru̱cu, ni̱ ga̱huin achij sij.

13 ’Sani̱ niqui ni̱nꞌ ruhua niman ni é re̱ꞌ huin ni é re̱ꞌ tsínj digyán ley nga̱ ni tsínj fariseo nej. Daj si ga̱huin ni é re̱ꞌ nico castigo. Tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin ni é re̱ꞌ. Daj si ránj ni é re̱ꞌ chrej rian nicaj sun Yanꞌanj. Ni̱ naꞌue ga̱tu ni ngüi̱, ꞌyaj ni é re̱ꞌ. Ni̱ naꞌuej ruhua ni é re̱ꞌ ga̱tu ni é re̱ꞌ. Ni̱ daꞌngaꞌ daj huin ruhua ni ngüi̱ ga̱tu, ni̱ naꞌuej ruhua ni é re̱ꞌ nej.

14 ’Niqui ni̱nꞌ ruhua niman ni é re̱ꞌ huin ni é re̱ꞌ ni tsínj digyán ley nga̱ ni tsínj fariseo nej. Tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin ni é re̱ꞌ. Daj si aꞌnej ni é re̱ꞌ ducuá ngüi̱ xa̱na mmij. Ngaa ni̱ ná achínj jniꞌyaj ni é re̱ꞌ rian Yanꞌanj sisi̱ ga̱ni ruhua ni ngüi̱ sisi̱ sa̱ꞌ ni é re̱ꞌ. Xiꞌí nuguanꞌ nan, ni̱ ga̱huin ni é re̱ꞌ nico castigo.

15 ’Niqui ni̱nꞌ ruhua niman ni é re̱ꞌ huin ni é re̱ꞌ ni tsínj digyán ley nga̱ ni tsínj fariseo nej. Daj si gui̱ranꞌ ni é re̱ꞌ nico castigo. Tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin ni é re̱ꞌ. Daj si ni̱nꞌ ga̱chraꞌ achéj ni é re̱ꞌ. Ni̱ da ru̱cu nnee yanꞌanj huaj ni é re̱ꞌ sisi̱ xa̱caj urin tsínj si-chrej ni é re̱ꞌ, ruhua ni é re̱ꞌ. Ni̱ ngaa gui̱riꞌ ni é re̱ꞌ, ni̱ ga̱huin quij chruhua niman síꞌ si quij niman manꞌan ni é re̱ꞌ, ꞌyaj ni é re̱ꞌ. Ni̱ guita̱j diya̱n síꞌ ga̱nꞌanj síꞌ rian ni é re̱ꞌ ga̱nꞌanj daranꞌ ni é re̱ꞌ rian yanꞌa̱n.

16 ’Niqui ni̱nꞌ ruhua niman ni é re̱ꞌ xiꞌí sayun gui̱ranꞌ ni é re̱ꞌ. Daj si ni tsínj duri digyán chrej rian ni ngüi̱ huin ni é re̱ꞌ. Ni̱ ataj ni é re̱ꞌ sisi̱ gu̱taꞌ ni̱ca yya ꞌngo̱ tsínj daj rian oro ma̱n chruhua nuhui, ngaa ni̱ níꞌyanj si ataj síꞌ. Ni̱ hua nia̱n gui̱ꞌyaj síꞌ si gataj síꞌ, ataj ni é re̱ꞌ. 17 Tsínj ni̱ꞌyun ni tsínj duri huin ni é re̱ꞌ nánj. Da̱j hua si huin achij, ruhua ni é re̱ꞌ únj. Oro níꞌ, asi̱ nuhui ꞌyaj sisi̱ sa̱ꞌ oro sa̱ꞌ. 18 Ni̱ hué daj ataj ni é re̱ꞌ sisi̱ gu̱taꞌ ni̱ca yaa ꞌngo̱ tsínj daj rian altar sisi̱ hua yya nuguanꞌ gaꞌmi síꞌ, ni̱ nitaj si níꞌyanj si ataj sij mánj. Sani̱ sisi̱ gu̱taꞌ ni̱ca yya ꞌngo̱ tsínj daj rian ofrenda ta̱j rian altar, ngaa ni̱ níꞌyanj si ataj sij, ni̱ hua nia̱n gui̱ꞌyaj síꞌ si gataj síꞌ, ataj ni é re̱ꞌ. 19 Tsínj ni̱ꞌyun ni̱ tsínj duri huin ni é re̱ꞌ. Da̱j hua si huin achij, ruhua ni é re̱ꞌ únj. Ofrenda níꞌ, asi̱ altar ꞌyaj sisi̱ sa̱ꞌ ofrenda daj sa̱ꞌ. 20 Tsínj gu̱taꞌ ni̱ca yya rian altar, ni̱ nitaj si gu̱taꞌ ni̱ca yya sij rian urin altar, sani̱ gu̱taꞌ ni̱ca yya sij rian daranꞌ si mán rian altar nej. 21 Ni̱ tsínj gu̱taꞌ ni̱ca yya rian nuhui, ni̱ sé rian urin nuhui gu̱taꞌ ni̱ca yya sij. Sani̱ gu̱taꞌ ni̱ca yya sij rian Yanꞌanj xa̱ngaꞌ nne chruhua nuhui nej. 22 Ni̱ tsínj gu̱taꞌ ni̱ca yya xataꞌ rian nne chrun xila sa̱ꞌ nne Yanꞌanj, ni̱ sé urin rian chrun xila sa̱ꞌ nne Yanꞌanj gu̱taꞌ ni̱ca yya sij mánj. Sani̱ hué daj gu̱taꞌ ni̱ca yya sij rian manꞌan Yanꞌanj si nne rian chrun xila sa̱ꞌ da nej.

23 ’Ni̱nꞌ ruhua niqui niman ni é re̱ꞌ ni tsínj digyán ley nga̱ ni tsínj fariseo. Daj si gui̱ranꞌ a ni é re̱ꞌ nico castigo. Tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin ni é re̱ꞌ. Daj si aya ni é re̱ꞌ rumi coj nun stila nga̱ coj xugune rian yoꞌój nej nga̱ coj comino nej. Ni̱ ngaa guisíj ichiꞌ rumi, ni̱ aꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ ꞌngo̱ rumi rian Yanꞌanj. Sani̱ duna ni é re̱ꞌ nuguanꞌ huin rian chruhua si-ley Yanꞌanj nej. Daj si duna ni é re̱ꞌ si gui̱ꞌyaj ni̱ca ni é re̱ꞌ rian ni ngüi̱. Ni̱ duna ni é re̱ꞌ si ga̱huin ꞌi̱ ruhua ni é re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ Yanꞌanj. Ni̱ duna ni é re̱ꞌ si gu̱xuman ruhua ni é re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ Yanꞌanj. Daꞌui ni é re̱ꞌ gui̱ꞌyaj ni é re̱ꞌ ni nuguanꞌ nico nan. Sani̱ si̱ duna ni é re̱ꞌ nga̱ ango si ꞌyaj ni é re̱ꞌ da mánj. 24 Ni̱ huin ni é re̱ꞌ tsínj duri digyán chrej rian ni ngüi̱. Ni̱ aca ni é re̱ꞌ nnee ma̱n xucu xaꞌui sisi̱ na̱huin sa̱ꞌ nnee daj go̱ꞌo ni é re̱ꞌ. Sani̱ amánj gue̱ é re̱ꞌ xucu xa̱chij huin camello.

25 ’Niqui ni̱nꞌ ruhua niman ni é re̱ꞌ huin ni é re̱ꞌ ni tsínj digyán ley nga̱ ni tsínj fariseo. Daj si gui̱ranꞌ ni é re̱ꞌ nico castigo nej aj. Tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin ni é re̱ꞌ. Daj si ꞌyaj á re̱ꞌ da̱j rúnꞌ ꞌyaj ꞌngo̱ tsínj naꞌninꞌ xiráj tasa nga̱ xiráj goꞌo nej aj. Sani̱ nun na̱ꞌninꞌ sij chruhua tasa nga̱ chruhua goꞌo mánj. Ni̱ daꞌngaꞌ daj hua chru̱hua niman ni é re̱ꞌ. Ni̱ ma̱n ni̱nꞌ ruhua si quij hua. Daj si ꞌyaj tu̱ ni é re̱ꞌ. Ni̱ ꞌyaj quij ni é re̱ꞌ nga̱ ni ngüi̱ nej. 26 Tsínj fariseo duri huin ni é re̱ꞌ. Hua sini na̱ꞌninꞌ sa̱ꞌ ni é re̱ꞌ chruhua tasa nga̱ goꞌo huin niman án re̱ꞌ. Asíj ni̱ ga̱ꞌue gui̱ꞌyaj sa̱ꞌ ni é re̱ꞌ gui̱niꞌi ni ngüi̱ aj.

27 ’Niqui niman ni̱nꞌ ruhua ni é re̱ꞌ huin ni é re̱ꞌ ni tsínj digyán ley nga̱ ni tsínj fariseo. Daj si gui̱ranꞌ ni é re̱ꞌ nico sayun. Huin ni é re̱ꞌ ni tsínj digyaꞌ yunꞌunj. Daj si da̱j rúnꞌ hua chran gatsi̱ naránj ni sij rian achinꞌ níman, ni̱ daꞌngaꞌ daj hua ni é re̱ꞌ. Daj si xa̱ngaꞌ ni̱ hua nia̱ꞌ xiráj chran aráj ni sij daj. Sani̱ ne̱ꞌ chru̱hua yuꞌuj ni̱ ma̱n ni̱nꞌ ni cúj níman nga̱ daranꞌ si quij hua. 28 Ni̱ daꞌngaꞌ daj hua á re̱ꞌ. Daj si rúnꞌ hua tsínj ꞌyaj ni̱ca, ni̱ daꞌngaꞌ daj hua ni é re̱ꞌ rian ni ngüi̱. Sani̱ chruhua niman ni é re̱ꞌ, ni̱ ma̱n ni̱nꞌ ruhua nuguanꞌ digyaꞌ yunꞌunj nga̱ ni nuguanꞌ quij aj.

29 ’Niqui ni̱nꞌ ruhua ni é re̱ꞌ huin ni é re̱ꞌ ni tsínj digyán ley nga̱ ni tsínj fariseo. Daj si ga̱huin ni é re̱ꞌ castigo nico. Tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin ín re̱ꞌ. Daj si naránj án re̱ꞌ chran rian gachinꞌ ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj asi̱j ná. Ni̱ naguiꞌyaj nia̱ꞌ ni é re̱ꞌ xiráj chran rian gachinꞌ ni tsínj hua sa̱ꞌ. 30 Ni̱ ataj ni é re̱ꞌ: “Sisi̱ nu̱n gui̱man únj asi̱j ngaa guimán ni xíꞌ, ni̱ tsínj guimán asi̱j ná, ni̱ si̱ chracuij únj dagahuiꞌ ni sij ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj mánj.” Daꞌngaꞌ daj ataj ni é re̱ꞌ. 31 Sani̱ hué ducuánj daj digyán xa̱ngaꞌ a ni é re̱ꞌ sisi̱ hué ni é re̱ꞌ huin yya daꞌníj ni tsínj dagahuiꞌ ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj asi̱j ná. 32 Achin gui̱sij si guiꞌyaj quij ni xi a ni é re̱ꞌ. Sani̱ guiꞌyaj a ni é re̱ꞌ nga̱ si achin daj.

33 ’Xucuáj huin ni é re̱ꞌ. Ni̱ daꞌníj xucuáj huin ni é re̱ꞌ aj. Ni̱ da̱j gui̱ꞌyaj ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ gahuin ni é re̱ꞌ castigo rian yanꞌa̱n únj. 34 Xiꞌí daj ni̱ aꞌnī ni tsínj aꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj nga̱ ni tsínj niꞌi sa̱ꞌ nej, nga̱ ni tsínj digyán si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj rian ni ngüi̱. Ni̱ gui̱sij ni sij rian ma̱n ni é re̱ꞌ aj. Sani̱ hua go̱ꞌngo ni sij da̱gahuiꞌ ni é re̱ꞌ aj. Ni̱ do̱coꞌ ni é re̱ꞌ ni sij rian rugutsi̱. Ni̱ du̱guayun ni é re̱ꞌ ango ni sij chruhua si-nuhui ni é re̱ꞌ. Ni̱ gui̱nicoꞌ ni é re̱ꞌ ni sij daranꞌ xumanꞌ chra̱nꞌ yunꞌunj ni é re̱ꞌ ni sij nej. 35 Ngaa ni̱ xiꞌí daj daꞌui ni é re̱ꞌ si-ga̱quinꞌ daranꞌ ni tsínj dagahuiꞌ ni ngüi̱ hua sa̱ꞌ. Ni̱ asi̱j sini dagahuiꞌ tsínj gu̱ꞌnaj Caín jnánj sij Abel. Ni̱ hué síꞌ gahuin ꞌngo̱ tsínj guiꞌyaj ni̱ca. Ni̱ hué daj dagahuiꞌ ni xi ni é re̱ꞌ tsínj gu̱ꞌnaj Zacarías huin síꞌ daꞌníj Berequías. Ni̱ dagahuiꞌ ni sij síꞌ rian da̱ni altar nga̱ rian nne ducuá Yanꞌanj. 36 Xa̱ngaꞌ atāj yyāj gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ gui̱ranꞌ ni du̱guiꞌ ni é re̱ꞌ castigo xiꞌí si-ga̱quinꞌ ni tsínj dagahuiꞌ daj. ―Daj gataj Jesús rian ni tsínj fariseo nga̱ ni tsínj digyán si-ley Moisés rian ni ngüi̱.

37 Ngaa ni̱ gataj ru̱huaꞌ yún Jesús:

―Nun na̱ni ducu ruhuāj xiꞌí ni é re̱ꞌ ni tsínj ma̱n xumanꞌ Jerusalén. Daj si dagahuiꞌ ni é re̱ꞌ ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj anj. Ni̱ gaꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ yej ni tsínj nicaj nuguanꞌ huaj rian ni é re̱ꞌ huin ni sij tsínj gaꞌníj Yanꞌanj huaj rian a ni é re̱ꞌ. Síj u̱ndaj huin ruhuāj na̱guiꞌyaj yuꞌūj, ni̱ daꞌníj manꞌán re̱ꞌ huin ni tsínj ma̱n xumanꞌ Jerusalén. Ni̱ da̱j rúnꞌ ꞌyaj ꞌngo̱ xuchre ngaa naguiꞌyaj yuꞌuj xuj daꞌníj xuj riqui si-gachi xuj, ni̱ daꞌngaꞌ daj huin ruhuāj gui̱ꞌyā nga̱ ni daꞌníj re̱ꞌ. Sani̱ nun ga̱ranꞌ ruhua á re̱ꞌ mánj. 38 Yya̱j ni̱ ni̱ꞌyaj ni é re̱ꞌ. Gue̱reꞌ xánj ni é re̱ꞌ nga̱ ducuá ni é re̱ꞌ guna yya̱j aj. 39 Ni̱ ataj snanꞌān gu̱nun ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ guiniꞌi yún ni é re̱ꞌ yūnj da gui̱sij güi ga̱taj ni é re̱ꞌ nuguanꞌ nan: “Hua sa̱ꞌ ni̱nꞌ ruhua tsínj ꞌna̱ꞌ rian si-xugüi manꞌan Señor.” ―Daj gataj Jesús gunun ni ngüi̱ ma̱n xumanꞌ Jerusalén.