7
Jesusis yac tzoc capita'nis myuchacho
Jetse Jesusis 'yø'nøyaj vøtipøn mumu jetsepø oteji'ṉ, y cuandø 'yo'nø'yaṉdzacyaju, tøjcøy capernaum gumgu'yomo. Jena'n it tum capita'nis myuchacho ca'epøna'ṉete, y cya'cuvinina'ṉ ijtu. Capita'nis syungomø'nbana'ṉ myuchacho. Y cuando capita'nis myanu nø chamyajupø Jesús, capita'nis cyø'vejyaj Israel tzambøn Jesuscø'mø. Cyø'vejyaju va' 'yo'nøyaj Jesús va' min cho'yøjay myuchacho. Y tzambøn nu'cyaj Jesuscø'mø, 'yo'nøyaj Jesús va' myavø, y ñøjayaju:
―Vøjø va'cø maṉ mi ndzo'yøjay capita'nis myuchacho, porque vøjpø pønete. Aunque emøcpø pøndite, pero syunba ndø cumgupyønda'm, y yac tzøctøju ndø conocsuy tøcta'm.
Y Jesús maṉ tzambønji'ṉda'm. Nømna'ṉ ñu'cyaj tome tyøcmø cuando capita'nis cyø'vej 'yamigo Jesuscø'mø va'cø ñøjayø:
―Ø mi Ṉgomi, ji'nø sun mi ⁿjorvatzøcø; porque mitz ⁿvyøjpø mbyønete, y øtz ji'nchøṉ vøjpø pøn. Y por eso ji'n sun mi yac tøjcøy ø ndøjcomo. También øjtzi ja 'yaṉjajmø vøjø ø ⁿvin va' maṉ mitzcø'mø. O'ca mitz mi ndø tzo'yøjapya ø munchacho mi ondepit, entonces tzocpati. Porque it más aṉgui'mbapø que menos øjtzi, y ityaj ø soldado ø aṉgui'mgu'yomo, y nøja'mbyøjtzi tumø. “Mavø”, y maṉba. Y eyapø nøja'mbyøjtzi: “Minø”, y minba. Y nøja'mbyøjtzi ø ndzøsi: “Tzøc yøṉø”, y chøcpa. (Jetse øtz aṉgui'mba, pero mitz masti mi 'yaṉgui'mba.)
Y myanu'øcti Jesusis yøṉø, maya'u jetcøtoya. Y quenvitu'u y ñøjayaj pønda'm myaṉu'is pya'tyaje:
―Viyuṉsye mi nøja'mbyøjtzi; yøṉ pøn emøcpø pøndite, pero ja mbya'tøjtzi va'ṉjajmopyapø Israel pø'nomo como yøn pøn va'ṉjajmopyase.
10 Y vitu'yaju'cam tyøjcomo pøn capita'nis cyø'vejyajupø, pya'tyaj tzojcupø myuchacho.
Jesusis yac visa' yaṉbajquis 'yune
11 Y tujcu que jicsye'c Jesús nømna'ṉ myaṉ tum cumgu'yomo ñøyipø'is Naín, y nømna'ṉ myaṉgo'ñaj Jesusji'ṉ ñøtuṉdøvø y vøtipøn. 12 Cuando nømna'n tyome isayaj cumgu'is tyøjcøñømbamø, nømna'ṉ ñøputyaj tum ca'upø anima va'cø maṉ niptøjø. Tumbø unetina'ṉete, y myama yaṉbac yomona'ṉete. Y nømna'ṉ myaṉgo'ñaj myamaji'ṉ vøti cyumguy tyøvø. 13 Cuando ndø Comi'is isay ca'upø'is myama, tyoya'nøjayu y ñøjmayu:
―U vyo'e.
14 Ndø Comi'is cyønu'c tome y cyot cyø' tapescucyøsi. Y nø ñømaṉyajupø'is ñøte'ndzøyaju. Jesusis ñøjmay ca'upø:
―Soca'une, øjtzø mi nøjambya, te'ñchu'ṉø.
15 Jicsye'cti po'cschu'ṉu y ondzo'tz une ca'upøna'ṉ, y chi' myama Jesusis. 16 Y mumu na'tzco'ñaju y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios, y nømyaju:
―Myøja'ṉombø tza'maṉvajcopyapø min tø øtzcø'mda'm.
Nømyajque'tu:
―Diosis min cyotzon ñe cyumgupyønda'm.
17 Y mumu Judea nasomo y mumu nasvindumø nømna'ṉ chamdøj Jesús o'ca yac visa' ca'upø.
Jua'nis cyø'vejyaj ñu'cscuy Jesuscø'mø
18 Y Jua'nis ñøtuṉdøvø'is chajmayaj ñe'c Juan mumu yøcseta'mbø tiyø chøjcupø Jesusis. Entonces Jua'nis vyejayaj metzcuy ñøtuṉdøvø 19 va'cø myaṉ Jesuscø'mø va'cø maṉ 'yangøva'c Jesús y va' ñøjayajø:
―¿Mijtzimete Diosmø mi nø minumbø nømditzø ⁿjo'ctambapø? Si no, maṉba ndø jo'ctam eyapø.
20 Y ñu'cscuy Jua'nis cyø'vejyajupø nu'cyaj Jesuscø'mø, y ñøjmayaju que nø'yø'opyapø Jua'nis cyø'vejyaju va'cø 'yocva'cø o'ca Jesusete Diosis cyø'vejupø; y si no, o'ca ji'ndyet jete, va'cø jyo'cyaj eyapø. 21 Antes que va 'yaṉdzova, Jesusis yac tzojcomø'ñaj ca'eta'mbø, y yac tzoc vøti toya'omda'mbø; y nøc'ijtøyajupø yatzi'ajcu'ista'm yac tzojque'tuti; y vøti to'tita'mbø yac sø'ṉayaj vyitøm. 22 Yø'cse chøc Jesusis y jicsye'c ñøjmayaj Jua'nis ñu'cscuy:
―Maṉdyamø, tzajmatyam Juan ti mi mandamu y ti mi ṉgøque'nøtyamu. Mi ṉgøque'nøtyamu que to'tita'mbø isoyajpa'am, yu'quita'mbø vityajpa'am vøjø, putzi'øyajupø tzø'yajpa tzocyajupø, y cojita'mbø'is myañajpa'am ote. Ca'yajupø øchacvisa'pøjtzi; y pobreta'mbø ø ndzajmayajpø vøjta'mbø ote. 23 Vøjti mi ijtamu o'ca mi ndø va'ṉjamdamba.
24 Maṉyaju'jcam Jua'nis ñu'cscuy, Jesusis 'yo'nøcho'chaj pøn, nømna'ṉ cham Juan que jujchepø pønete. Jesús nømu:
―¿Ti'ajcuy o mi myaṉdam ni i ja ityømø? ¿Ti o mi a'mdam jiṉø? ¿Será que mi 'yondyamu va' mi a'mdam ta'nø yac micsupø sava'is? Seguro que ji'ndyet jetcøtoya mi ⁿ'yondyamupø. 25 Entonces ¿ti o maṉ mi a'mdame? ¿Será que mi ⁿ'yoñdyamu va' mi a'mdam pøn vøjpø tucu'ombøte? Ji'ndyet jete, porque myespapø'is vøjpø tyucu, y ityajpapø vøjø, møja'ṉom aṉgui'mbapø'is tyøjcomo ityajpa. Ji'n ityaj ta'nø'omo. 26 Entonces ¿ti o mi a'mdame? ¿No será que tza'maṉvajcopyapø o mi a'mdame? Jø'ø, viyuṉete, o mi a'mdam Juan y Juan más myøja'ṉombø que ji'n aunque jutipø tza'maṉvajcopyapø. 27 Juan minu y yosu como jachø'yupøse Diosis libru'omo que ñøjay Cristo Diosis:
Øtz ṉgø'vejpøjtzi nu'cscuy nøminbapø'is ote antes que minba mijtzi.
Como si fuera mi nduṉ nø vyøjøtzøjcuse, je'is maṉba chajmayaj pøn va'cø ityaj jajmecøsi va'cø mi mbyøjcøchoṉyajø.
28 Porque øtz mi nøjmandyamba que pø'ṉajupø yomocøsi, ja it más myøja'ṉombø tza'maṉvajcopyapø que ji'n Juan. Pero más pobre y más ji'n aṉgui'mipø pøn Dios 'yangui'mbamø, más myøja'ṉombøte que ji'n Juan.
29 Cuando myañaj jetsepø ote cumgupyø'nis y cobratzøjcoyajpapø'is gobiernocøtoya, entonces vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios. Porque oy ñø'yøyaj Jua'nis. 30 Pero fariseo'ista'm y aṉma'yoyajpapø'is peca aṉgui'mguji'ṉ ja pyøjcøchoṉjayaj Diosis 'yaṉgui'mguy, porque ja ñø'yøyaj Juangøsi. 31 Y ndø Comi nømu:
―Ma'ṉbø mi ndzajmatyam o'ca ise chøcyajpa yøti ityajupø pø'nista'm. 32 Supongamos que une nø myøjtzøyaj plaza'omo. Y tumbø'is ñøjayajpa 'yuñdyøvø: “Mi yac vejatyam suscuy, pero ja sun mi ⁿ'yetztamø. Mi vajnandyam nijpocuy vane, y ja mi ⁿvyo'ndamø”. 33 Como une ji'n sun myøjtzøyaj ni etzcuy, ni ji'n sun myøjtzøyaj como ca'nømuse; jetse mijta'm ji'n sundam ni Juan, ni ji'n mi ndø sundam ndøvø. Porque min Juan nø'yø'opyapø ni ji'na'ṉ cyø's paṉ, y ni ji'na'ṉ tyø'ṉ vinu; y mitz ni ja syundamø, y mi ñømdamba: “Yatzi'ajcu'is ñøtzøc Juan”. 34 Y mi'nøjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz cu'tpa y ucpa, y mitz mi ndø ṉgui'sacye'tpati y mi ñømdamba: “Yøṉø pøn cu'tco'nba y tyo'ṉgo'nba vinu, y amigopøcyajpa cobratzøjcopyapø y coja'øyajupø”. 35 Pero mumu qui'psocu'yøyupø'is yaj quejpa que vøjø va' tø qui'psocu'yøyø.
Jesús tøjcøy fariseo'is tyøjcomo
36 Y tum fariseo'is vyejay Jesús va'cø tyumø cu'tyajø. Jicsye'cti Jesús tøjcøy fariseo'is tyøjcomo y po'cscøne'c mesacø'mø. 37 Ijtuna'ṉ cumgu'yomo tum yomo cojapa'tupø. Cuando yøṉ yomo'is myusu'jcam que Jesús mesacø'mø ijtu fariseo'is tyøjcomo, ñømin tum frasco perfume y cyøtøjcøyu. 38 Te'ngøne'c Jesusis jyøsaṉgø'mø cyosocø'mø y vo'tzo'tzu, y yac mujay cyoso vyitømnø'ji'ṉ. Cyømojcay Jesusis cyoso vyayji'n, y syu'cay cyoso, y jyasay cyoso perfumeji'ṉ. 39 Cuando min is fariseo'is vyejayupø'is Jesús, nøm choco'yomo: “O'cana'ṉ tza'maṉvajcopyapøna'ṉete, ispøcpana'ṉ yøṉø iyete y jujchepø yomo'is nø pi'quisupø, que cojapa'tupøte”. 40 Entonces Jesusis ñøjmay fariseo:
―Simón, ij ti va'cø mi ndzajmayø.
Y je'tis ñøjmay Jesús:
―Tø tzajmay ndøvø, Maestro.
41 Jesús nømu:
―Tum pø'nis nu'cschi' tumin y it jya'tzpapø'is metzcuy. Tumbø'is jya'tzpana'ṉ mil pesos, y eyapø'is jya'tzpana'ṉ cien. 42 Y como ja ñø'ityajøna'ṉ je'tista'm tiji'ṉ va'cø yac vitu'yajø, vø'tumi'nis chac jetse va' jyana yac vitu'yaj cyoyoja myechcø'y. Tø tzajmay ndøvø: ¿Jutipø'is más maṉba syuni vø'tumin?
43 Simo'nis ñøjayu:
―Ngomo'pya øjtzi que jya'tzpapø'is más vøti y vøtumi'nis tyo'ya'ṉøyu, je'tis más maṉba syuni vø'tumin.
Y Jesusis ñøjmayu:
―Viyuṉete vøj mi ṉgui'psu.
44 Entonces Jesusis cyøque'nøy yomo y ñøjmay Simón:
―A'm yøn yomo. Cuando tøjcø'yøjtzi mi ndøjcomo, ja mi ndø tzi' nø' va' ṉgøtze' ø ṉgoso, pero yøṉø yomo'is yac muj ø ṉgoso vyitømnø'ji'ṉ, y cyømoc vyayji'n. 45 Ja mi ndø su'cø, pero yøṉ yomo'is ja syu'ctzajcayøti ø ṉgoso desde que tøjcø'yøjtzi mi ndøjcomo. 46 Ja mi ndø jasay ø ṉgopac aceiteji'ṉ, pero yøṉø yomo'is jyasay ø ṉgoso perfumeji'n. 47 Por eso mi nøjmambyøjtzi, vøtina'ṉ it cyoja yomo'is y øtz yaj cøtocoja'yøjtzi, porque je yomo'is vøti su'nbøjtzi. Pero usy ijtupø'is cyoja o'ca yaj cøtocojatyøjpa, usyti syunba opø'is tyo'ya'ṉøyi.
48 Entonces Jesusis ñøjmay yomo:
―Mi ṉgoja øtz ⁿyaj cøtocojayu'mtzi.
49 Ityajupø po'csyaju Jesusji'ṉ mesacø'mø qui'pscho'chaj choco'yomdam:
―¿Ti'ajcuy nømba yøṉø pøn que yaj cøtocojapya cyoja? porque pøndite.
50 Y Jesusis ñøjay yomo:
―Porque mi ndø va'ṉjajmu, por eso mi ngyotzojcu. Jenø maṉgue't Diosji'ṉ.