18
Atcani'is cyotzoṉ yaṉbac yomo
Jesusis chajmay historia va'cø 'yaṉmayø que pyenati va'cø ndø o'nøy Dios tumdum jama, y va'cø jana tø tzocomochi'ajtamø. Nømu:
―Tum cumgu'yomo ijtuna'ṉ tum juez. Ni ji'na'ṉ cyøna'tzøy Dios, ni ji'na'ṉ cyøna'tzøy pyøndøvø. Itque'tutina'ṉ mismo cumgu'yomo tum yaṉbac yomo. Y yaṉbac yomo'is vøti nac cyøminbana'ṉ juez va'cø ñøjmayø: “Tø tzøjcay justicia. It qui'isapyapø'stzi”. Pero ijtuna'ṉ jyama juesis ji'na'ṉ syun chøjcay syunbase yomo'is, pero jicsye'c ñe'cti nømu: “Aunque øtz ji'nø ṉgøna'tzøy Dios y ji'nø ṉgøna'tzøy ø mbøndøvø, nada más ma ndzøjcay justicia va' jyana mijnayø jan dum nac, y va'cø jana más molestatzøcø”.
Entonces nøm ndø Comi:
―Mandamø jujche nømu yatzipø juez. Oca yatzipø juesis chøjcay justicia yaṉbac yomo porque vøti nac cyønu'cu; entonces más seguro Diosis maṉba chøjcayaj justicia ñe'c cyøpiṉyajupø o'ca vyejayajpapø'is ñe'cø chu'ji'ṉ jamaji'ṉ. Aunque ya'pa va'cø cyotzoṉyajø, pero maṉba cyotzoṉyaje. Øtz nø'mbøjtzi que Diosis maṉba chøjcayaj justicia jø'nø jø'nø. Pero cuando minque'tpøjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, ¿será que ma'ṉbø mba't va'ṉjamyajpapø'stzi nascøsi?
Metzpøn 'yo'nøyajpana'ṉ Dios masandøjcomo
Jesusis chajmay historia va'cø 'yaṉma'yoya, porque ityajuna'ṉ pøn cyomo'yajpapø'is ñe'cø que ñe'c más vøjpø pønda'm, pero eyata'mbø myenos chøcyajpana'ṉ. Jesús nømu:
10 Metzpøn qui'myaj masandøjcomo va' 'yo'nøyaj Dios, tumø fariseo y tum cobtratzøjcopyapø. 11 Jen te'nupø 'yo'nøy Dios fariseo'is, yøcse nømu: “Dios, yøscøtoya mi vyø'ajcupit øtz ji'n chøṉ eyata'mbø pønsepø. Porque øtz ji'nø ṉgøpøc ø ndøvø ni tipit, ni øtz ji'nø aṉgøma'cøy ni iyø, ni ji'n chøṉ cøtzøjcø'yopyapø; ni øtz ji'nø yatzi como yøṉ cobratzøjcopyapøse. 12 Øtz ji'n uqui ji'n cu'ti metza jama tumdum semana'omo ø va'ṉjajmoṉgucyøtoya. Aunque ti mbøcpøjtzi, mi ndzi'pa vene”. Jetse ñøjay Dios fariseo'is. 13 Pero cobratzøjcopyapø ya'ina'ṉ te'nu, y ni ji'na'ṉ quende'n tzapcøsi, sino que cyucpac tzaṉbana'ṉ, y ñøjayu: “Dios, tø toya'ṉøyøjtzi; øtz cojapatupø chøṉø”. Jetse nømu; y 14 nø'mbøjtzi que yøṉ cobratzøjcopyapø maṉ tyøcmø cøvajcøyupø'am cyojapit. Pero fariseo ja cyøvajcøyø. Porque aunque jutipø møja'ṉdzøcpapø'is vyin, jet maṉba tzø'y como aunque juchpø pobrese. Pero aunque juchpø pobrese chøcpapø'is vyin, jet maṉba yac møja'ṉo'majtøji.
Jesusis cyojtay bendición uneta'm
15 Y ñømiñajpana'ṉ che'ta'mbø une va'cøna'ṉ cyot cyø' jetcøs Jesusis. Pero cuando isyaj ñøtuṉdøvø'is, 'yojnayaj ñømiñaju'is 'yune. 16 Pero Jesusis vyejayaj une va'cø ñu'cyaj jetecø'mø y nøjayaj ñøtuṉdøvø:
―Tzactam uneta'm yac miñaj øtzcø'mø, u mi o'ninductamu. Porque jetsepø'omo Dios aṉgui'mba. 17 Viyuṉsye mi nøjmandya'mbøjtzi que o'ca aunque i'is ji'n pyøjcøchojṉay Diosis 'yaṉgui'mguy como che'pø une'is pyøjcøchojṉapyase, entonces ji'n mus tøjcøy je'tomo.
Ricupø pø'nis 'yo'nøy Jesús
18 Y 'yocva'c tum aṉgui'mbapø'is, ñøjmay Jesús:
―ⁿVyøjpøt mijtzi Myaestro, ¿jujche vøj ø ndzøcø va'cø mba't ji'n yajepø quenguy?
19 Y Jesusis ñøjmayu:
―¿Ti'ajcuy mi ndø nøjapya: “ⁿVyøjpøt mijtzi”? Porque ni i ja it vøjpø sino sólo Diose vøjpø. 20 Pero mitz mi muspa jujche it jachø'yupø aṉgui'mguy: “Uy cyøtzøjcø'yoye; uy yaj ca'oye; uy ñu'mi; uy maṉ mi ṉgøsujtzø'yoyu; cøna'tzøy mi janda y mi mama”.
21 Y pø'nis ñøjmayu:
―Mumu yøcseta'mbø aṉgui'mguy yaj copujtøjtzi desde que une'cna'ṉtzi.
22 Cuando myan Jesusis yøṉø, ñøjmayu:
―Faltatøc tumna va'cø mi ndzøcø. Ma'aj mumu ti mi nø'ijtu, y tzi'yaj pobreta'm tumin mi mbøcpapø, jetse maṉba mi nø'it riquesa'ajcuy tzajpomo. 23 Y minø; min tø pa'tø.
Pero cuando pø'nis myanu'c yøcsepø tiyø, maya'comø'nu; porque ricoco'nina'ṉete. 24 Cuando is Jesusis que nø myaya'comø'nu, nømu:
―¡Penapit tøjcøyajpa Dios 'yaṉgui'mbamø ricuta'mbø! 25 Más fácil va'cø cyøt tum camello acusya'is cyoji'omo que tum ricu ji'n maṉ tøjcøy Dios 'yaṉgui'mbamø.
26 Y cyøma'nøyajpapø'is Jesús nømyaju:
―¿Entonces i muspa cyotzoca?
27 Jesusis ñøjmayaju:
―Ji'n musipø chøc pø'nis, Diosis muspa chøcø.
28 Entonces Pedro'is ñøjmay Jesús:
―A'mø, mumu ti nø'ijtamuna'ṉtzi ndzacta'møjtzi y nø maṉ mi mbajtame.
29 Y Jesusis ñøjmayu:
―Viyuṉsye øtz mi nøjandya'mba mijtzi; aunque i'is chacpapø'is tyøc, o yomo, o jyata, o tyøvø, o 'yune porque sunba it Diosis 'yaṉgui'mbamø; 30 pues je'is maṉba pyøjcøchoṉ más vøti que ji'nam chajcuse yøṉ jama nascøsi; y jete maṉbapø iti itcu'yomo, maṉba pyøjcøchoṉ ji'n yajepø quenguy.
Jesusis chamvøjøtzøjcayu que maṉba ca'e
31 Y Jesusis ñømaṉyaj ne'ti doce 'yapostoles y ñøjmayaju:
―Cøma'nøtyamø. Yøti ma tø qui'mdam Jerusalén gumgu'yomo, y maṉba ta'nbø' mumu tiyø tza'maṉvajcopyapø'is jyachø'yajupø lo que jujche maṉbase tuqui øtzcøsi; øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø. 32 Porque øtz maṉba tzi'ocuyajtøj eyata'mbø pøngøsi lo que ji'ndyet Israel pøn; y ma'ṉbø sijcatyøji, y ma'ṉbø topa'o'nøtyøji y ma'ṉbø cøtzujøtyøji, 33 y vøti nac ma'ṉbø nacstøji, y ma'ṉbø yaj ca'tøji; y tu'cay jamacøsi ma'ṉbø visa'que'te.
34 Pero ñøtuṉdøvø'is ja myusyaj tiyø jetse syun cham Jesusis, porque ja ñø'ityajøna'ṉ qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyajø.
Jesusis yac tzoc to'tipø pøn
35 Cuando Jesús tomena'ṉ nø ñu'cu Jericó cumguy, jen tu'ṉaṉvini pø'cs tum to'tipø, y vya'cpana'ṉ tumin. 36 Cuando myan totipø'is que nø cyøt vøti pøn, entonces 'yocva'cu i nø cyøjtu. 37 Y ñøjmayaju que nømna'ṉ cyøt Jesús Nazaret cumgu'yombø. 38 Entonces vyejay Jesús to'tipø'is, ñøjmayu:
―¡Jesús, Davijdis mi 'yune, tø to'ya'ṉøy ndøvø!
39 Y ñøvi'najyajupø'is 'yojnayaj to'tipø, ñøjmayaju:
―¡Vøṉneyø!
Pero jet más vej pømi, ñøjmayu:
―¡Davijdis mi 'yune, tø to'ya'ṉøy ndøvø!
40 Entonces Jesús te'ndzø'yu y ñøveju va'cø ñø nu'catyøjø. Cuando nu'c Jesuscø'mø, Jesusis 'yocva'cu:
41 ―¿Ti mi sunba va'c ndzøc mitzcøtoya?
Y je'tis ñøjmayu:
―Øjtzø mi Ṉgomi, su'nbøjtzi va'cø mi ndø yac sø'ṉay ø vindøm.
42 Y Jesusis ñøjmayu:
―¡Yøti nø mi yac sø'ṉay mi vindøm! Porque mi ndø va'ṉjajmu, jicpit mi ñchojcu.
43 Jicsye'cti sø'ṉ vyitøm y maṉ pya't Jesús, y vyøcotzøcpana'ṉ Dios. Y mumu isyajupø'is lo que jujche tzoc to'tipø vyøcotzøcyajque'tpana'ṉ Dios.