3
Tzojcu tøjtzupø'is cyø'
Entonces Jesús tøjcøcye't conocscuy tøjcomo. Jena'ṉ it pøn tøjtzupø'is cyø'. 'Yenemigo'is cyø'isøyajpana'ṉ Jesús a ver o'ca yac tzocpana'ṉ sapøjcuy jama'omo. O'ca ispa yac tzojcu, maṉbana'ṉ cyøtza'møyaje. Y Jesusis ñøjayu tøjtzupø'is cyø':
―Te'nchu'nø y te'n yø'c cujcomo.
Y Jesusis 'yaṉgøva'cyaju 'yenemigo ñøjayaju:
―¿Ti vøj ndø tzøc sapøjcuy jama'omo? ¿O vøja va'cø ndø tzøc vøjpø tiyø, o vøja va'cø ndø tzøc ji'n vyøjpø tiyø? ¿O vøja va'cø ndø yaj cotzoca ndø tøvø, o vøja va'cø ndø yaj ca'ø?
Pero 'yenemigo vøṉgøpiti tzø'yaju. Jesusis 'ya'myaj corajepit, maya'u porque ji'na'ṉ sun cyønøctøyøyajø. Entonces Jesusis ñøjayu ca'epø:
―Yø'cte'n mi ṉgø'.
Y yø'ctonde'n cyø', tzojcupø tzø'yu como eyapø cyø'se. Jicsye'c fariseota'm putyaju y tu'myaju Herodesis tyu'mbac tøvøji'nda'm. Qui'pscøpoyaju a ver jujche muspa yaj ca'yaj Jesús.
Sone pøn majranvini
Y Jesús tzu'nyaj ñøtuṉdøvøji'ṉ maṉyaj majraṉvini, y maṉ pya'tyaj vøti pø'nis Galilea nasomda'mbø'is y Judea nasomda'mbø'is. Cuando myañaju ti chøc Jesusis, miñaju vøti pøn tzu'ṉyajupø Jerusalén cumgu'yomo y Idumea nasomo y Jordán nø'aṉvini, y ityajupø tome Tiro cumgu'yomo y Sidón cumgu'yomo. Maṉ cyø'isøyaj Jesús sone pø'nis. Y Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø va'cø ityaj listo che'pø barco. O'ca tyonga'myajpa Jesús vøti pø'nis, muspana'ṉ tøjcøy Jesús barco'omo y pøn va'cø chø'yaj nø'anvini; jetse va'cø jyana tyonga'myajø Jesús. Y Jesús muspa pyo'cs barco'omo y aṉmayaj sone pøn nascøs ityajupø. 10 Porque Jesusis yac tzoc sone pøn y mumu ca'eta'mbø'is myejca'mga'mvøyajpana'ṉ tyøvø va'cø nu'cyajø tome Jesuscø'mø va'cø mus pi'quisyajø Jesús ca'epø'is, a ver o'ca tzocyajpa. 11 Cuando yatzipø espiritu'is isyaj Jesús, cujneyaju Jesuscø'mø y vejyaju, ñøjmayaju:
―¡Mijtzømete Diosis 'Yune!
12 Y Jesusis 'yøjnayaju 'yaṉgui'myaj yatzipø espiritu va'cø jana chamyajø que Diosise 'Yune.
Jesusis cyøpiṉyaj doce apostoles
13 Jicsye'c Jesús qui'm lomacøsi y vyejayaju lo que ñe'c sunu cyøpiṉyajø, y nu'cyaju jetcø'mø. 14 Y Jesusis cyøpiṉyaj macvøstøjcay pøn va'cø ityajø ñe'cji'ṉ. Y jicta'm maṉba cyø'vejyaje va'cø maṉ cha'maṉvajcoyajø. 15 Jesusis chi'yaj jic pøn aṉgui'mguy va'cø yac tzocyaj ca'eta'mbø y va'cø mus yac tzacyajø pøn yatzipø espiritu. 16 Yøṉda'mete macvøstøjcay Jesusis cyøpinyajupø: tum ñøyipø'is Simón, y Jesusis yac nøyi'ajque't Pedro. 17 Cyøpiṉyajque't metzcuy Zebedeo'is 'yune: tum ñøyipø'is Juan y tum Jacobo. Jacobo y Juan Jesusis yac nøyi'ajque't Boanerges, lo que ndø nøjandyambapøte ndø onde'omo: rayo a'ṉøcuy. 18 Jesusis cyøpiṉyajque'tu Andrés, y Felipe, y Bartolomé, y Mateo, y Tomás, Alfeo'is 'yune Jacobo, Tadeo, y Simón cananista'is ñøtuṉdøvøta'm; 19 y cyøpiṉque'tu Judas Iscariote. Yøṉ Judas chi'ocu'yajupø'is Jesús 'yenemigo'is cyø'om.
Cyøtza'møyaj Jesús que yatzi'ajcu'is pyømi ñu'csayu
Jøsi'cam Jesús tøjcøyaj tøjcomo ñøtuṉdøvøji'ṉ. 20 Y cyøtu'myajque'tuti vøti pø'nis. Jesús y ñøtuṉdøvø ji'na'ṉ mus vyi'cyajø porque sone pøn itco'nu aṉcø. 21 Jesusis tyøvø'is myañaju jujche nø tyujcuse y minyaju va'cø ñømaṉyaj Jesús emøc. Nømyajpana'ṉ que jyovi'ajuna'ṉ.
22 Y aṉma'yoyajpapø aṉgui'mguji'ṉ tzu'ṉyajupø Jerusalén gumgu'yomo nømyaju que covi'najøpø yatzi'ajcuy ñøyipø'is Beelzebú, je'is nø cyotzoṉu Jesús. Satanás nøjmayajque'patina'ṉ Beelzebú. Nømyaju que Jesusis ñu'csayu Beelzebu'is pyømi va'cø yac tzu'ṉyaj eyata'mbø yatzi'ajcuy.
23 Jesusis vyejayaju y chamu historia va'cø cha'maṉvacø; ñøjayaju:
―¿Jutznøm maṉba ñøput Satanasis mismo ñe'c vyin? 24 O'ca tumbø cumgupyøn quipyajpa ne'como, tocopya itcuy. 25 Y o'ca tumbø tøjcomda'mbø quipyajpa ñe'como, tococye'tpati itcutya'm. 26 Y oca Satanásis ñøquipyajpana'ṉ ñu'cscuy, ji'na'ṉ mus it'i'na, yajpana'ṉ 'yaṉgui'mguy.
27 ”O'ca ijtu pømi'øyupø pøn tøjcomo, ni i'is ji'n mus pyøjcay lo que ñø'ijtu tyøjcomo. Solamente va'cø vyat pømi'øyupø pøn, entonces muspa yac jøcøjay lo que ijtu tyøjcomo.
28 Viyuṉsye mi nøjmandya'mbøjtzi, Diosis yaj cøtocojayajpa aunque jujchepø pø'nis cyoja y mumu cyø'o'nøpyapø'is Dios. 29 Pero cyø'o'nøpapø'is Masanbø Espiritu Santo nunca ji'n maṉ cyøtocoy cyojapit, sino que cyojate mumu jamacøtoya.
30 Jetse ñøjayaju Jesusis porque 'yenemigo nømyaju que yatzi'ajcu'is ñu'cscotzonu Jesús.
Jesusis myama y myuqui miñaju
31 Entonces nu'cyaju Jesusis myama y myuqui. Pero tzø'yaju a'ṉgomo, y cyøvejayaju ote va'cø minø. 32 Y 'yaṉbocsyajuna'ṉ Jesús sone pø'nis, y ñøjayaju:
―Mi mama y mi muṉgui a'ṉgomo ityaju y nø mi mye'chaju.
33 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉu, ñøjayaju:
―Maṉba mi ndzajmatyame ita'mete ø mama y ita'mete ø muṉgui.
34 Entonces Jesusis 'ya'myaj sone pøn pyo'cscøvitu'yajupø'is y nømgue'tu:
―Lo que po'csyajupø yø'qui, jejta'mete ø mama y ø muṉgui. 35 Porque Diosis syunbase chøcyajpapø'is, jejta'mete ø muṉguita'm y ø mamanda'm.