La Carta a Los Filipenses
Carta Chøjcayaj Felipos Cumgu'yomda'mbø Apóstol San Pablo'is
1
Preso'om ijtu'øc Pablo'is jyajyayaju Felipos cumgu'yomda'mbo tyøvø
Øtzta'm chøṉø Pablo y Timoteo, Jesucristo'is chøṉ chøsita'm. Nø'mø mi jajyandyam mitzta'm Diosis mi ñe'nda'm, Jesucristoji'ṉ mi ⁿijtamupø'is, Felipos cumgu'yom mi ⁿijtamupø'is. Nø'mø mi jajyandyaṉgue'tu mi 'yaṉgui'mdambapø'is va'ṉjajmoṉguy tøvø y mi ṉgyotzo'ṉotyambapø'is. Nø'mø mi jajyandyam mumu jiṉda'mbø va'ṉjamocuy tøvøji'ṉ. O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi yac yamdamø y va'cø mi nchi'tam vøjpø itcuy.
Pablo'is 'yo'nøy Dios tyøvøcøtoyata'm
Jujchøcti mi jajmundzøcta'mbøjtzi, ø mi va'ṉjamoṉguy tøvø Felipos cumgu'yom mi ijtamupø'is, ⁿnøjapyøjtzi Dios: “Jatay, yøscøtoya mi ndzøjcu mi ṉgotzoṉyaju va'ṉjamoṉguy tøvø”. Mumu jama cuando o'nøpyøjtzi Dios, casøpya mi va'ṉgatya'mbøjtzi vøjpø tiyø mumu mitzcøtoyata'm. Porque desde vi'nacse'ṉomo mi ndø cotzoṉdamu hasta como yøtise, tumbø yoscuy ndø tzøctamu va'cø ndø tzamgøpucstam vøjpø ote. Muspøjtzi sebro que Diosis mi ndzi'tzo'tztam vøjpø qui'psocuy, y ñe'c Diosis más maṉba mi nchi'aṉøtyam qui'psocuy tumdum jama más vøj va'cø mi va'ṉjajmondyamø hasta que minba Jesucristo. Vøco'niti jetse va'cø ø ṉgui'ps mitzcøtoyata'm, porque mi suṉgo'nda'mbøjtzi ø ndumø tzocoy. Y mitz mi ndø cotzoṉdamu somdøjumøjtzi, y cuando nø'mø ndzamgopucsu vøjpø ote, cuando nø'mø ṉgoquijpu vøjpø ote, mumu mitzta'm nø mi ndø cotzoṉdamu. Diosis tø cotzoṉdambase, jetse nø tø yostam parejo. Diosis myuspa jujche mi sunda'mbøjtzi mumu mitzta'm ø ndumø tzocoy. Como Jesucristo'is vøti tø sundambase, jetseti øtz mi sundaṉgue'tpa Jesucristo'is syu'nocuji'ṉ. Dioscøs mi ⁿva'ṉgatya'mbøjtzi va'cø mi nchi'tam qui'psocuy más vøti va'cø mi syu'notyamø qui'psocuji'ṉ, va'cø mus ṉgøpiṉdam más vøj va'cø mi ndzøctamø; 10 va'cø mus ñchi'tam cuenta tiyø mas vøjpø que ni tiyø. Jetse maṉba mus mi ijtam cøvajcøyupø mi ndzoco'yomda'm, va'cø jana mus mi nchøjcay mi ṉgoja ni i'is hasta que minba Cristo. 11 Por eso su'ṉbøjtzi va'cø mi ndzøctam vøti vøjpø tiyø Jesucristo'is mi ṉgyotzoṉdambase. Jetse maṉba queje Diosis myøja'ṉo'majcuy y maṉba vøcotzøctøji.
Øtz ijtøjtzi para Cristocøtoya
12 Øjtzi mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, su'ṉbøjtzi va'cø mi mustamø que toya øtz oyupø nøṉgøti, cuando jetse tujcu, viyuṉsye más tzamgøpucstøj vøjpø ote. 13 Porque jetse mumu aṉgui'mgutyøc cyoquenbapø'is y mumu eyata'mbø'is myusyajpa que øtz somdøjøjtzi porque ndzamgøpucspøjtzi Cristo. 14 Cuando ndø va'ṉjajmoṉguy tøvø'sta'm myusyaju que øtz preso'om ijtu, vøtita'mbø más pømipøcyaju va'cø más chamgøpucsyaj Diosis 'yote jana na'tzcuy. Ndø Comi'is jetse pyømitzi'yaju.
15 Viyuṉse veneta'mbø'is chamgøpucsyajpa Cristo porque ñe'c sunba cyovi'najø'ajyajø, y qui'sayajpøjtzi; pero eyata'mbø'is chamgøpucsyajpa Cristo vøjpø tzocoji'ṉ. 16 Vene'aṉbø'nis chamgøpucsyajpa Cristo porque syuñajpa algo vyingøtoyata'm; ja ñø'ityaj vøjpø qui'psocuy. Syuñajpa mas va'cø is øtz toya preso'omo. 17 Pero eyata'mbø'is chamgøpucsyajpa Cristo porque suñajpøjtzi; y porque myusyajpa que øtz yø'c ijtøjtzi va'cø ṉgøquijpay vøjpø Diosis 'yote. 18 Pero øtz ni ti maya'cuy ji'n mba'te, porque aunque jujche chamgøpucsyajpa Cristo, o vøjpø qui'psocuji'ṉ, o ji'n vyøjpø qui'psocuji'ṉ.
Y por eso casøpyøjtzi y mástøc ma'nbø casøyi. 19 Porque muspøjtzi que aunque jujche chøcyajpase, øtz ma'ṉbø cotzoque, ma'ṉbø put preso'omo. Ma'ṉbø cotzoque porque mitz nø mi o'nøndyam Dios va'cø cotzo'ṉøjtzi; y Jesucristo'is 'Yespiritu'is cotzo'ṉgue'tpati'tzi. 20 Así es que ø ndumø tzocoy øtz ji'n sun ndzøc ni ti tza'ajcupø tiyø, sino que jana na'tzcuy va'cø mus ndzamø Diosis 'yote yøti como siempre. Su'ṉbø ⁿyaj quejay jujchepøt Cristo'is myøja'ṉo'majcuy mientras ijtutø'ctzi. Y o'ca ca'pøjtzi, jetse va'cø ⁿyaj quejque't Cristo jujche myøja'ṉombøte. Jetse casøpyøjtzi porque aunque jujche ma'ṉbø put vyøjomo. 21 Porque øtz nømba que o'ca itpatø'ctzi, Cristoji'ṉ itpøjtzi; y o'ca ca'pøjtzi, más vyø'om putpøjtzi. 22 Mientras que quenbatø'ctzi nascøsi, muspatøc ndzøc vøjpø yoscuy va'cø it ø ⁿyosaṉ vøti. Entonces ji'nø mus o'ca más vøjø va'cø quena, o más vøj va'cø ca'ø. 23 Así es que metzaṉdzoco'yajpøjtzi. Tumø hora'omo su'ṉbø ca'ø va'cø maṉ it tyumø'omo Cristoji'ṉ, jetse mastina'ṉ vøj øtzcøtoya. 24 Pero tumø hora'omo más vøj mitzcøtoyata'm va'cø itøtø'ctzi ø ṉgoṉñaji'ṉ. 25 Y como sebrotø'ctzi que más vøj mitzcøtoyata'm, muspøjtzi que matøc tzø'y nascøsi mitzji'ṉda'm. Matøc tzø'y mitzji'nda'm va'cø mi ṉgotzoṉdamø más va'cø mi va'ṉjajmondyamø, y más va'cø mi ṉgyasøtyamø. 26 Entonces cuando mingue'tpøjtzi ijtamumø mitzta'm, øtzji'ṉ más vøti maṉba mi ṉgyasøtyamø y maṉba mi vøṉgotzøctam Cristo Jesús.
27 Pero de todos modos hay que con ganas va'cø mi ndu'ṉajtamø como jujche ijtuse Cristo'is vøjpø 'yote. Jetse o sea minba mi ndu'nistame, o sea ya'yi ijtu'ctzi, øtz su'ṉbø musø que nømdi mi seguitzøctam vøjpø tiyø tumbø qui'psocuji'ṉ. Su'nbø musø que parejo mi ndumø chocopit nø mi ṉgøquiptam vøjpø øte ndø va'ṉjamdambapø. 28 Y u mi na'tztam mi ṉgui'satyambapø'is, porque o'ca ji'n mi na'tztame, jetse cotzamyajtøju que je mi ṉgui'satyambapø'is maṉba tocoyaje. Pero mitz maṉba mi ṉgyotzoctame, y Diosis jetse chøcpa. 29 Diosis ñe' yajya'mocupit mi syunchi'tamba qui'psocuy va'cø mi va'ṉjamdam Cristo, y también mi nchi'ocuyajtamba va'cø mi ⁿyacsutzøctandøj Cristocøtoya. Pero aunque tø yacsutzøctandøjø, ndø qui'pstamba que vøjpø tiyete porque Cristøcøtoyate. 30 Pero jetse nø mi nøṉguiptam mismo tumbø enemigo parejo øtzji'ṉ. Mi istam vi'na jujche øtz o nøṉguipi, y yøti mi mandamu que jetsetøc nø'ø nøṉguijpu.