La Carta a Los Romanos
Carta Chøjcayaj Roma Cumgu'yomda'mbø Apóstol San Pablo'is
1
Øjchøṉø Pablo, øtz ṉgøyosøpya Jesucristo. Diosis øtz cøpi'ṉøjtzi va'cø 'yapostolesajø y va'cø ndzamboya ñe' vøjpø 'yote.
Diosis vi'na chi'yaj qui'psocuy vi'napø tza'maṉvajcopyapø va'cø jyayaj masanbø jaye'omo que maṉba cyø'vej vøjpø ote jøsi'cam. Diosis cyø'veju vøjpø ote que maṉba mini ñe 'Yune Jesucristo ndø Comi. Diosis 'Yune oyu pø'naje como sispø pønse aṉgui'mba Davijdis 'yune'omo. Y Diosis yac visa'u Jesucristo pyømiji'n va'cø yac mustøjø que ñe' 'Yunete. Masanbø Espiritu Santoji'ṉ yac visa'u Diosis cuando ca'u'cam. Ndø Comi Jesucristoji'ṉ Diosis yac yamda'møjtzi y cø'vejta'møjtzi va'cø ndzajmayaj mumu pøn aunque juti va'cø cyøna'tzøyaj Jesucristo'is vya'ṉjajmocuy, va'cø ñømnømø que Jesucristo vøjpøte. Eyata'mbøji'ṉ Jesucristo'is mi ⁿvyejatyaṉque'tu va'cø mi ñe'ajtamø.
Mi ⁿjajyandyamba mijtzi mumu mi ⁿijtamupø Roma cumgu'yomo Diosis mi syundambapø. Mi ⁿvyejatyamu Diosis va'cø mi ñe'ajtamø. O'nøpyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ṉgyotzoṉdamø ñe' vyø'ajcupit, y va'cø mi yac ijtam contento.
Nø sun myaṉ Pablo va'cø tyu'nisyaj Roma cumgu'yomda'mbø
Vi'na nøja'mbyøjtzi Dios yøscøtoya Jesucristo'is ñøyicøsi porque mijtzi mi va'ṉjamdamba Dios, porque mumu nasvindumø tzamdøjpa jujche mi va'ṉjamdambase. Øtz ṉgøyosøpya Dios ø ndumø tzocoy va'cø ndzajmay 'Yune'is vøjpø 'yote. Ispa Diosis que ji'nø jajmbø'i va'cø o'nøy Dios mumu mitzcøtoyata'm tumdum jama cøti jama. 10 Tumdum jama va'cpøjtzi Dioscøsi aunque jujche va'cø mus mba't ø ndzu'ṉguy va'cø maṉ mi ndu'nistame yøti, va'cø cotzo'ṉøjtzi tu'ṉomo vøj va'cø nu'c mijtzomda'm, o'ca jetse syunba Diosis. 11 Porque algo ṉgoqui'pspøjtzi va'cø maṉ mi ñdu'nistando'a va'cø mi ṉgotzoṉdamø va'cø mi nø'ijtam qui'psocuy Espiritu Santo'is tø tzi'pase, va'cø mi va'ṉjajmondyam mø'chøqui. 12 Su'ṉbøjtzi it mitzji'ṉ parejo va'cø nay tø cotzoṉdandøjø, porque parejo ndø va'ṉjamdamba Dios.
13 Su'ṉbøjtzi, ø va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, va'cø mi mustamø que vøti nac ṉgui'psøjtzi va'cø maṉ mi ndu'nistamø, pero hasta yøti ja mus myavø. Sunba mi ṉgotzoṉdamø va'cø vøti'ajyaj va'ṉjajmocuy tøvø, y más vøj va'cø mi va'ṉjajmondyamø. Jetse o'yø ṉgotzoṉyaj eyata'mbø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn. 14 Otz obligatzøjcu va'cø ndza'maṉvac vøjpø ote mumu pøn parejo, sea viti chøqui, sea pobre, sea musopyapø, sea ni ti ji'n myusipø'is. 15 Así es que jetse øtz ijtu dispuesto va'cø mi ndza'maṉvajcatyaṉgue'ta vøjpø ote mijtzi mi ⁿijtamupø'is Roma cumgu'yomo hasta jujche'ṉomo muspa ndza'maṉvajcatyamø.
Va'cø tzamdøj vøjpø ote, Dios yospa pyømiji'ṉ
16 Porque øtz ji'n ø ṉgotza'aje vøjpø ote. Porque cuando aunque i'is vya'ṉjajmapya vøjpø ote, Diosis yaj cotzocpa pyømiji'ṉ. Vi'na tzajmayajtøj vøjpø ote Israel pøn, y jøsi'cam, tzajmayajtøj aunque iyø. 17 Porque Diosis tzajmapya vøjpø ote va'cø tø yac mustamø que muspa tø putø vyøjom Diosis vi'naṉdøjqui cuando tø va'ṉjamba'c Dios, y solamente ndø vaṉjajmocucøtoya. Jetse ijtu jachø'yupø: “Vya'ṉjamba'is Dios maṉba put vyøjomo Diosis vyi'naṉdøjqui”.
Pø'nis ityaj cyoja
18 Porque yøti mustøjpa que tzajpomopø Dios qui'sca'pa y cyastigatzøcyajpa mumu ji'ṉ cyøna'tzøyajepø'is ñe'cø y yatzitzocota'mbø. Jic yatzitzocota'mbø pø'nis ji'n yac mustøj viyuṉbø tiyø porque puro yatzitzoco'yajcuy chøcyajpa. 19 Pero jic yatzitzocota'mbø'is sa'sa cyomusyajpa Dios jujchete hasta jujche'ṉomo ndø ṉgomuspa'csye'ṉomo, porque ñe'c Diosis yac muspa vyin. 20 Aunque Dios ji'n ndø isi, pero muspa ndø comus jujchete va'cø ndø a'm ti chøjcu. Porque desde que tzo'tz nasacopac, sa'sa quejpa que Diosete, y que je'is pyømi nunca ji'n yaje. Por eso ji'n mus nømyaje que ji'n cyomusyaj Dios jujchete. 21 Entonces cuando jetse cyomusyaj Dios jujchete, ja cyøna'tzøyajø jujche vøjø va'cø ndø cøna'tzøy Dios; ja ñøjayaj Dios: “Yøscotoya”. En cambio suniti oy qui'psyaje, jovi'ajyaj qui'psocuy hasta que ja cyønøctøyøyajø ni tiyø. 22 Cyotyajpa vyin que ityaj qui'psocuy, pero en cambio ñe'c jovi'ajyajpa. 23 Jic yatzita'mbø pø'nis ja cyøna'tzøyaj myøja'ṉombø Dios lo que ji'n cya'e nunca, sino cyøna'tzøyaju pønchøqui, y pøn ca'yajpa. Cyøna'tzøyajque't palomachøqui y copøndzøqui y tzandzøqui.
24 Por eso Diosis chacyaju jetsepø pøn libre va'cø chøcyajø ji'n vyøjpø tiyø lo que choco'is syunbase, va'cø chøcyaj tza'ajcupyø tzøqui ñe' syisji'ṉ ñe'comda'm. 25 Ja vya'ṉjajmayaj Diosis viyuṉbø 'yote, en cambio vya'ṉjamyaj sutzcuy, y cyøyosøjayaju Diosis jyomejcupø tiyø; pero ñec Dios jyomejcu'is mumu tiyø, jet ja vya'ṉjamyajø, ja cyøyosøyajø. Pero mumu jama syunba va'cø ndø vøṉgotzøc Dios jyomejcu'is mumu tiyø.
26 Pero porque ja vya'ṉjamyaj Dios, por eso Diosis chacyaju jetsepø pøn libre va'cø chøcyajø tza'ajcupyø tiyø syisis syunbase. Hasta yomo'is chacyaju va'cø ñø'it jyaya y mismo yomdøvøji'n chøcyajpa cha'ajcupø tiyø. 27 Jetsetique't pø'nis chacyaju yomo va'cø jana ñø'it jete, y chøcyaju tza'ajcupyø tiyø pyøndøvøji'ṉ, porque syisis syu'naṉgøtpa jetse va'cø tyocoyajø. Y mismo syisomo isyajpa toya conforme jujche chøcyaju jovi'ajcusye.
28 Como ja syun jyajmutzøcyaj Dios, por eso Diosis chacyaj jetsepø pøn libre va'cø ityaj jovipø qui'psocuy ñe'c Diosis ji'n syunise; va'cø chøcyaj ji'n vøjta'mbø tiyø. 29 Chøjcocøtyajpa aunque jujchepø yatzitzoco'yajcuy, møtzi ñø'ityajpa yomo, sunba yacsutzøcyaj tyøvø, 'yaṉsujnayajpa tyøvø'is ñe, chøcyajpa yatzi'tzoco'yajcuy, qui'sayajpa tyøvø porque jicø más vøj itpa, yaj ca'oyajpa; onguipyajpa, aṉgøma'cø'yoyajpa; tyopo'o'nøyajpa tyøvø; nu'm oñajpa, 30 chamyajpa tza'ajcuta'mbø tzøqui chøcyajupø eyata'mbø'is, qui'sayajpa Dios, tzøjqui'sca'oyajpa, myøja'ṉdzøcyajpa vyin, cyomo'yajpa que ñe'c más myøja'ṉombø pønse, qui'pscøpo'yajpa tococyuy, ji'n cyøna'tzøyaje jyata y myama. 31 Ji'n cyønøctøyøyaje, ji'n chøcyaj trato viyuṉse, ji'n nasyuñajtøji, ji'n chacyaj quipcuy, ji'n toya'ṉø'yoyaje. 32 Sa'sa myusyajpa ti aṉgui'mguy oy chi' Diosis, myusyajpa que chøcyajpapø'is jetsepø tiyø tiene que va'cø cya'yajø. Aunque myusyajpa que Diosis ji'n syuni jetsepø yatzitzoco'yajcuy, pero jetse chøcyajpa. Ji'n solo chøcyaje; sino también vyø'møyajpa cuando eyapø'is chøyajpa yatzitzoco'yajcuy.