8
Hay que va'cø tø itø Espiritu Santopit
Entonces yøti Diosis ji'n maṉ cyoja'ajyaje tumøtzøcyajtøjupø'is chocoy Cristo Jesusji'ṉ; lo que ji'n chøcyajepø'is syisis syunbase, sino chøcyajpapø'is Espiritu Santo'is syunbase. Porque Espiritu'is tø yaj quenba Cristo Jesusji'ṉ; y cuando mismo Espiritu Santo'is nøyospøjtzi, muspa ndzac yatzitzoco'yajcuy y ji'nam ma tocoy jetse. Porque aṉgui'mocu'is ja mus tø yaj cotzoca porque ja ndø yaj coputø porque ndø sisis eyapø syunba, pero Diosis tø yaj cotzojcu cuando cyø'veju ñe 'Yune va'cø pyø'najø cojatzøquipø pønse. Ndø ṉgojacøtoya ca'u y jetze yajay yatzipø su'nocu'is pyømi ijtupø ndø sisomo. Diosis yajay je'is pyømi va'cø mus ndø yaj coput aṉgui'mocuy cuando ji'ṉ ndø ndzøc ndø sisis syunbase, sino ndø tzøcba Masanbø Espiritu Santo'is syunbase.
Ityajupø syiscøtoya, qui'psyajpa mumu tiyø syisis syunbase. Pero ityajupø Espiritu Santocøtoya, qui'psyajpa Espiritu Santo'is syunbase. O'ca ndø cotpa ndø qui'psocuy ndø sisis syunbapø ticøsi, tø ca'pa, pero o'ca ndø cotpa ndø qui'psocuy Espiritu'is syunbapø ticøsi, tø quenba y tø itpa contento. Porque cuando ndø qui'pspa lo que ndø sisis syunbapø ticøsi, ndø qui'sapya Dios; y mientras jetse ndø qui'psocu'is tø nøtzøcpa, ji'n ndø yaj coput Diosis 'yangui'mocuy, ni ji'n mus ndø yaj coputø. Por eso chøcyajpapø'is syisis syunbase ji'n mus chøc Diosis syunbase.
Pero o'ca viyuṉse itpa mijtzomo Diosis 'Yespiritu, entonces mijtzi ji'n mi ndzøctam mi sisis syunbase; sino mi ṉgui'pstamba Espiritu'is syunbase. Y ja ñø'itø'is Cristo'is 'Yespiritu, entonces ji'ndyet Cristo'ise ñe. 10 Pero o'ca Cristo ijtu mi ndzoco'yomo, viyuṉse mi sis ca'use cuenta ijtu mi ṉgoja'is chøquipit, pero mi espiritu quenbapø itpa porque vyø'om mi mbyujtu Diosis cuentacøsi. 11 Como Diosis yac visa'u Cristo Jesús cuando ca'upøna'ṉ y Diosis 'Yespiritu ijtu mi ndzoco'yomo, por eso yac visa'upø'is Cristo maṉba mi yaj quejnaque't ca'papø mi ṉgoṉña cuando ca'pa. Maṉba yaj quene mijtzomopø Espiritu Santopit.
12 Jetsemete ndøvøta'm, ndø sisis ji'n musi tø penatzøcø va'cø ndø tzøcø ñec syunbase. 13 O'ca mi ndzøctamba mi ṉgusto jujche mi sisis syunbase, maṉba mi ṉgya'tame y maṉba mi ndyocotyame. Pero o'ca Espirituji'ṉ mi ⁿyajtamba yatzipø mi sisis chøqui, maṉba mi ṉguendame mumu jamacøtoya.
14 Porque mumu ñøtu'ṉajyajpapø Diosis 'Yespiritu'is, jejta'mete Diosis 'yune. 15 Porque mi mbøjcøchoṉdamupø Espiritu, je'is ji'ṉ mi yac ijtam como coyospase va'cø mi na'tz Dios como ndø na'tzpase nascøspø ndø patrón. Sino Espiritu'is mi yac ijtamba como Diosis 'yunese. Por eso cuando ndø vejambya Dios, ndø nøjapya: “Jatay, Jatay”. 16 Y ndø qui'psocuji'ṉ mismo Espiritu Santo'is tø yac mustamba que Diosise tø 'yuneta'm. 17 Y o'ca 'yuneta'm, maṉba ndø nøtzø'y erejencha Diosis tø tzi'papø, y parejo Cristoji'ṉ maṉba ndø mbøjcøchoṉdame erejencha. O'ca tø toya'ispa porque ndø va'ṉjamba ancø Cristo, entonces maṉba tø ijtam vøjø Cristoji'ṉ myøja'ṉajcu'yomo.
18 Porque ṉgui'psøjtzi que jujche tø toya'ispase yøti ji'ndyet cuenda, porque jøsi'cam maṉba ndø istam Cristo'is myøja'ṉo'majcuy, y jet ndø sunba aunque tiene que va'cø tø toya'isø yøti. 19 Y también cuando Diosis 'yune tøjcøyajpa myøja'ṉomajcu'yomo, mumu jyomecyajupø tiyø maṉba ityajque't vøjø y mumu chøjcupø ti'is jetse syunba con ganas. 20 Diosis chøc vøjø, pero después eyapø'is cyojapit mumu ti tocoyaju y ji'nam ityaj vøjø, pero Diosis jetse yac tocoyu, va'cø vø'ajyajque'te jøsi'cam. 21 Porque mumu jyomejcupø tiyø maṉba vø'ajyaje va'cø jana it møsycuy, pero mumu ti maṉba libre'aj deveras va'cø ityaj vøjø. Jujche Diosis 'yune maṉbase ityaj vøjø, jetse maṉba ityajque't aunque tiyø. 22 Porque ndø mustamba que mumu Diosis jyomejcupø tiyø parejo ji'n ityaj vøjø. Como si fuera pø'mba y toyapøcpa hasta como yøti. 23 Y ji'n sólo jejta'm, sino también øtz tø mbøjcøchoṉdamupø'is Espiritu Santo jujche tzi'tzo'tzpapø tiyø, jetseti øtz tø pø'mque'tpa jojmo ndø tzoco'yomo y tø toyapøctamba mientras ndø ⁿjo'ctamba va'cø tø pøjcøchoṉdam Diosis como ñe 'yune jicse'c cuando jomevitu'pa ndø coṉña. 24 Porque tø cotzoctamu y por eso ndø jo'ctamba más vøjpø tiyø. Pero lo que tø mbøjcøchoṉu'am, ji'nam ndø jo'que. Porque ni i'is ji'n mus jyo'que lo que pyøjcøchoṉu'am. 25 Pero o'ca ndø jo'cpa va'cø ndø pøjcøchoṉ lo que ja ndø ñø'indøpøtøc, entonces ndø jo'cpa con pasencia.
26 También Espiritu Santo'is tø cotzoṉba cuando tø mochi'øc. Porque ji'n ndø mba't jujche vøjø va'cø tø o'nøtyam Dios; pero mismo Espiritu Santo'is tø tzamdøjcøpya Dioscøsi, porque je'is 'yo'nøpya Dios para tø øtzcøtoya como si fuera pø'mba y ji'n mus chamø tiyøte. 27 Pero Diosis tø tyu'nisapya ndø tzocoy y je'is myuspa ti qui'pspa Espiritu Santo'is; porque Espiritu Santo'is chamdøjcøpya Diosis 'yune Dioscøsi syunbase Diosis.
Cristoji'ṉ ji'n tø tocoy nunca
28 Y ndø mustamba que o'ca ndø sunba Dios y Diosis tø nøveju ñec cyoqui'psuse, entonces Diosis yac tucpa aunque tiyø va'cø pyut vøjø tø øtzcøtoya. 29 Porque ya'møc cyomus Diosis jutipø pøn maṉba cyøpivi; y lo que cyøpiṉupø, jet qui'pscøpo'u va'cø yac itø como ñe' 'Yune Jesús ijtuse. Porque Diosis syunu va'cø vi'na pønse it Jesús, myuqui cuenta va'cø ñø'it vøti pøn. 30 Y jutipø pøn cyoqui'psuse, jet vyejayaj Diosis; y lo que vyejayajupø, jet vyøjom yac putyaj ñe' vyi'naṉdøjqui; y lo que vyøjom yac pujtu, jet yac møja'ṉo'majyaju.
31 Entonces ¿ti ndø tzamba yøcsepø ticøsi? Aunque i'is ti tø tzøjcapya, o'ca Dios øtzji'ṉbøte, vyøjom tø putpa. 32 Y ndø muspa que como Diosis ja tyoyo'ṉøy ñe 'Yune, sino chi'ocuyaju va'cø cya'ø mumu øtzcøtoyata'm, por eso ndø qui'pspa que como Diosis tø tzi'u'am 'Yune, seguropøte que maṉba tø tzi'aṉøtyam aunque tivø. 33 ¿I'is mus cyøtza'møy Diosis cyøpiṉupø? Ni i'is ji'n musi o'ca Dios nømu que ja it ni ti cyoja. 34 Ni i'is ji'n mus yaj coja'aje; porque Cristo ca'u, y ji'n sólo ca'u sino visaque'tu; y hasta Diosmø nø pyo'csu Diosis chø'na'ṉomo y 'yo'nøpya Dios para tø øtzcøtoya. 35 Ja it ni ticøtoya va'cø jana tø sun Cristo'is. Aunque tø toya'isø, aunque tø maya'ø, aunque tø yacsutzøctøjø, aunque tø osa, aunque ja it ndø tucu, aunque na'tzcu'yom tø itø, aunque yaj ca'tøjø; pero nay tø sunbati Cristo'is. 36 Como it jachø'yupø:
Mitzcøtoya tumø jama it na'tzcuy porque sunba tø yaj ca'yajø.
Como borrego cuenta, qui'psyajpa va'cø tø yaj ca'yajø.
37 Mumu jetsepø ti ndø ndonba y ijtutøc más ø mbømi porque it i'is tø sunba. 38 Jetcøtoya viyuṉse muspøjtzi que Diosis nunca ji'n tø tzaque. O'ca tø ca'pa, o'ca tø quenba Diosis tø sunba. Aṉgelesis ji'n mus tø yac tzu'nø Dioscø'mø; ni aṉgui'mbapø'is, ni pømi'øyupø'is ni yatzita'mbø'is, ni minbapø'støc 39 ni møjipø'is, ni cø'møpø'is, ni jutipø jomectøjupø'is ji'n mus tø nø putø Diosis cuenta'ṉomo. Mumu jamase tø sunba Diosis ndø Comi Cristo Jesusji'ṉ.