15
Cotzoṉ mi ndøvø
Entonces ndø va'ṉjambapø'is mø'chøqui ndø Comi hay que va'cø ndø cotzoṉdam motzi va'ṉjajmopyapø, y ji'ndyet va'cø ndø tzøc lo que ndø ne'c ndø sunbase ndzøctamø. Tumdum pøn tø øjta'm hay que va'cø ndø cotzoṉ ndø tøvø jujche ñe'c ndø tøvø'is syunbase, va'cø más mø'chøqui vya'ṉjajmoya. Porque hasta Cristo'is ja chøc ñe'c syunbase. Pero it jachø'yupø: “Cuando mi ṉgyø'o'nøyajpa pø'nista'm, jetseti øtz cø'o'nøyajque't øjtzi”. Porque lo que vi'na it jachø'yupø Diosis 'yote, oy jyachø'yaje tø øtzcøtoya, va'cø mus ndø aṉmañdyamø. Entonces cuando ndø aṉmatyamba lo que it jachø'yupø, muspa ndø tona pasenciaji'ṉ y ji'n tø maya'e, y jetse tø itpa contento porque ndø qui'pspa jujche maṉba tø vyøjom puti jøsi'cam. Pues Diosis tø cotzoṉba va'cø ndø ton algo y tø cotzoṉba va'cø jana tø maya'ø. Por eso su'nbøjtzi ñe'c Diosis va'cø mi ṉgyotzoṉdamø va'cø tumø qui'psocuy mi nø'ijtamø jujche syunbase Cristo Jesusis; tumøpø qui'psocuji'n y tumøpø oteji'ṉ va'cø mus mi vøṉgotzøctam Dios ndø Comi Jesucristo'is Jyata.
Vøjpø ote aunque jujchepø pøngøtoya
Jetcøtoya hay que va'cø mi na pyøjcøchoṉdandøjø mi ñe'ṉgomda'm, jujche Cristo'is tø pøjcøchoṉdaṉgue'tu, va'cø myusyaj mumu pø'nis que Dios myøja'ṉombøte. Yøti nø'mbøjtzi que Jesucristo minu va'cø cotzoṉdam Israel pøn seña'øtyamupø va'cø yac mustøjø que Diosis chøcpa lo que jujche chamuse, va'cø yac viyu'ṉajø lo que jujche Diosis oyse chajmayaje ø mbeca jatata'm. Cristo minu va'cø mus vyøcotzøcyajque't Dios lo que ji'ndyet Israel pø'nis porque Dios toya'ṉø'yopya aṉcø, como ijtuse jachø'yupø:
Jetcøtoya øtz ma'ṉbø mi vøṉgotzøqui aunque jutzpø pø'nomda'm lo que ji'ndyet Israel pøn.
Ma'ṉbø mi møja'ṉgotzøc vaneji'ṉ.
10 Y emø it jachø'cye'tu:
Mijtzi lo que ji'ndyet mi Israel mi mbyønda'm, casøtyam Diosis pyønji'da'm.
11 Y emø it jachø'cye'tu:
Vøcotzøctam ndø Comi Dios mumu mitzta'm lo que ji'ndyet mi Israel pønda'm.
Yac møja'ṉ vøcotzøcyaj Dios mumu pø'nis.
12 Y Isaiasis jyachø'cye'tu:
Jese'is 'yune'omo maṉba put tum pøn.
Jet maṉba tzi'tøj aṉgui'mguy va'cø 'yaṉgui'mi aunque jujchepø pø'nomo lo que ji'ndyet Israel pøn.
Y maṉba cyøjo'cyaj jicø lo que ji'ndyet Israel pø'nis.
13 Pues Diosis tø yac itpa contento porque tø tzajmapya que vyøjom maṉba tø puti; y su'nbøjtzi ñe'c Diosis va'cø mi yaj casøtyam vøti y va'cø mi yac ijtam contento porque mi vya'ṉjajmombya, y sungue'tpøjtzi va'cø mi ṉgyasøtyamø cuando mi ṉgui'pstamba jujche vyøjom maṉba mi mbyujtame, jetse va'cø mi ṉgyasøtyam mi ṉgyotzoṉdambase Masanbø Espiritu Santo'is.
14 Øjchø mi va'ṉjajmoṉguy tøvø, muspøjtzi que ijtu mi ṉgusto va'cø mi ndzøc mumu vøjpø tiyø. Mi mustamba mø'chøqui mumu aṉma'yocuy, y muspa mi na nchajmatyandøjø mi ne'ṉgomda'm. 15 Pero øjtzø mi ndøvøta'm, jana na'tzcuy oy mi jajyandyamu va'cø mi jajmundzøctam yøṉø aṉma'yocuy, porque jetse Diosis ø tzi'ø qui'psocuy ne'c vyø'ajcupit; 16 va'cø mus ndzøjcay Jesucristo'is yoscuy aunque jutzpø pøngøtoya lo que ji'ndyet Israel pøn, va'cø yosay Dios vøjpø oteji'ṉ, como jujchepø pøn pyøjcøchoṉba Diosis, jetse va'cø ityajø; cyømasa'nøyajupø Masanbø Espiritu Santo'is.
17 Ijtu ticøsi muspa vøpø pøngotzøc ø ⁿvin, porque Jesucristo'is cyotzo'ṉøjtzi va'cø ndzøcø Diosis yoscuy. 18 Pero unico maṉba ndzam lo que Cristo'is chøjcu øtzji'ṉ, ji'n mus ma ndzam chøjcuse Cristo'is eyapø pønji'ṉ. Porque øtz ndzajmayajøjtzi lo que ji'ndyet Israel pøn y je'is cyøna'tzøyaju va'ṉjajmocuy. 19 Cyøna'tzøyaj va'ṉjajmocuy cuando isyaj milagro'ajcuy y myøja'ṉombø tiyø øtz ndzøjcuse porque Diosis Espiritu'is jetse yosu pyømiji'ṉ. Jetse ndza'maṉvajcatya'møjtzi mumu pøn Cristo'is vøjpø 'yote. Tzo'tzøjtzi Jerusalén gumgu'yomo y vijtojcøtpø' øjtzi eyapø nasomo hasta nu'c Ilírico nasomo. 20 Viyuṉete chøcme'tzøjtzi va'cø ndzamgopucs vøjpø ote ja myañajømø Cristo'is ñøyi, porque ji'n sun ndzøc yoscuy eyapø'is ñøtzo'tzupø. 21 Porque it jachø'yupø:
Ja myañajøpø'støc jet maṉba tzajmayajtøji; y ja myañajøpø'støc tiyete, je'is maṉba cyønøctøyøyaje.
Qui'pspa Pablo'is va'cø myaṉ Roma cumgu'yomo
22 Por eso mientras ijtuna'ṉ ø ⁿyoscuy yø'qui, ja musø maṉ mi ndu'nistamø. 23 Pero yøti ja it más ø ⁿyoscuy yøṉø lugajromda'm. Y ijtu sone ame sunbana'ṉø maṉ mi ndu'nistando'a. 24 Por eso cuando ndzøcpa viaje hasta España nasomo, ma'ṉbø mi ndu'nistame; porque sunba mi ñdu'ningøjtamø va'cø mi ndø cotzoṉdamø va'cø maṉ jiṉø. Pero vi'na sunba jamacøt usy jama mitzji'ṉ va'cø it contento mitzji'ṉda'm. 25 Pero yøti ma'ṉbø vi'na maṉ Jerusalén gumgu'yomo va'cø ṉgotzoṉyaj ji'ṉbø va'ṉjajmocuy tøvø. 26 Macedonia nasomda'mbø'is y Acaya nasomda'mbø'is ityaj gyusto va'cø yu'mayaj tumin pobreta'mbø va'ṉjajmocuy tøvøcøtoya Jerusale'nomo ityajupø. 27 Vyø'møyaju va'cø chøc jetse y viyuṉse jetse syunba va'cø chøcyajø, porque Jerusale'nombø'is chajmayaj eyata'mbø pøn Diosis 'yote, y por eso syunba va'cø vye'ndzi'yajque't Jerusale'nomda'mbø tumin jyamacøtcucyøtoya eyata'mbø pø'nis. 28 Jetse pues ma'ṉbø ndzacpø' ayudo, y cuando oyu'cam ndzi'ocuyaj tumin, ma'ṉbø ndzøc viaje España nasomo y ma'ṉbø mi o'nøyṉgøjtame mientras nø'ø maṉu. 29 Pues muspøjtzi mø'chøqui que cuando nu'cpøjtzi mitzcø'mø, myøja'ṉomo maṉbø tø comasa'nøtyamø Cristo'is vøjpø 'yoteji'ṉ.
30 Y yøti øjchø mi ndøvø, mi va'ṉgatya'mbøjtzi mi dumøtzocoy va'cø mi jajmutzøjcatyam. Dios øtzcøtoya. Mi va'ṉgatyamba jetse porque ndø Comi Jesucristo'is tø ñe'ta'm y Espiritu Santoji'ṉ nay tø sundandøjpa. 31 O'nøtyam Dios va'cø yaj cotzojcøjtzi ni ti jana tzøjcayajø ji'n vya'ṉjajmoyajepø'is Judea nasomo ityajupø'is. O'nøtyam Dios va'cø chi'yaj qui'psocuy y vøjø va'cø pyøjcøchoṉyaj va'ṉjajmocuy tøvø'is yajya'mocuy øtz nø nømaṉupø. 32 O'nøtyam Dios va'cø cotzo'ṉøjtzi va'cø nu'cø mitzcø'mø casøpyø o'ca syunba Diosis, va'cø sapøc mitzji'ṉda'm. 33 Como tø yac itpa contento Diosis, su'nbøjtzi va'cø Diosji'ṉ mi ijtamø mumu mijta'm. Amén.